TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ar Lietuva turės dirbtinį Žemės palydovą?

2011 10 17 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Pirmiausia turbūt reikėtų patikslinti, kad niekas kol kas nesirengia kurti tokio erdvėlaivio, kuriuo galėtų skristi žmogus. Domimasi, kaip tikino Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) direktorius Vidmantas Tomkus, mažaisiais bepiločiais skraidančiais aparatais: bepiločiais orlaiviais ir mažaisiais palydovais.

Lietuviškos kosmoso pramonės entuziastas V.Tomkus pasakojo, jog nanopalydovai sveria keletą kilogramų, nekuriama aštuonių ar pusantros tonos palydovo. "Pradedame nuo nedidelių kosminių sistemų, kurios ir kaina, ir sudėtingumu mums dar įkandamos. Taip planuojame pasitikrinti savo kompetenciją ir žinias. Tada žiūrėsime, ką daryti toliau", - sakė pašnekovas.

Nauja visiems

Su tokiais kaip lietuvių kuriamas kubo formos palydovas "CubeSat" eksperimentuoja, pavyzdžiui, ir JAV kosmoso agentūros NASA tyrėjai. Tarkim, per vieną eksperimentą iš "Shuttle" erdvėlaivio buvo paleistas nanopalydovas "CubeSat", sukurtas paprasto mobiliojo telefono pagrindu. Tiesiog norėta parodyti, kad šiais laikais mobilusis telefonas gali veikti ir kosmose. Anksčiau tokie dalykai atrodė visiškai neįmanomi.

"Apskritai tie mažieji daiktai yra nauja visiems, - pabrėžė V.Tomkus. - Informacinių technologijų ir elektronikos pažanga per pastaruosius dešimtmečius leido daug ką sumažinti nuo didžiulių spintų iki tokių, tarkim, sistemų kaip sumanieji telefonai "iPhone". Ta pažanga tokia greita, kad, pavyzdžiui, mobilusis telefonas morališkai pasensta per vienus ar dvejus metus, o į kosmosą paleidžiamos sistemos, suprojektuotos beveik prieš dešimtmetį, ir naujausios technologijos jose paprasčiausiai negali būti panaudotos. Vaizdžiai kalbant, skraido tos "spintos", o sumaniųjų palydovų dar nėra. Pakeisti "spintoms" reikėtų daug lėšų. Pereiti įvairius tikrinimus, sertifikuoti ir išbandyti atskirus mazgus bei sistemas - labai brangus procesas."

Naujausi tyrimai, susiję su mažaisiais palydovais, kol kas atliekami daugiau universitetų laboratorijose ir iš tiesų yra nauja sritis tiek NASA, tiek Europos kosmoso agentūrai (EKA), tiek Rusijai. Šiuo požiūriu Lietuvos pozicijos, pasak LKA vadovo, daugmaž panašios kaip ir didžiųjų valstybių, todėl yra galimybė išskraidinti į kosmosą ir lietuvišką mažąjį palydovą.

Mažieji palydovai nėra labai brangūs, nes paleidimo lėšos priklauso ir nuo palydovo svorio bei tūrio. Milijardinių programų ir tokių didžiulių lėšų, kokios buvo išleistos, tarkim, šaltojo karo metais konstruojant įvairius raketinius gynybinius skydus, tikrai nereikia, todėl mažųjų palydovų kūrimo darbai įmanomi gal net universiteto ar privačios organizacijos lygiu.

Nanopalydovų kryptis dabar ypač populiari Amerikoje, kai NASA uždarė vieną didžiausių daugkartinio naudojimo erdvėlaivių "Shuttle" programą ir taip pat išgyvena ne geriausias dienas. Atsisakiusi daugelio labai brangių programų, skirtų žmonių skrydžiui į kosmosą, NASA dabar itin domisi vadinamaisiais automatiniais zondais, galinčiais skraidyti aplink Žemę arba nuskristi į Mėnulį ar Marsą.

Amerikiečių pasirinkimas, galima sakyti, padėjo apsispręsti ir lietuviams. Kosmoso entuziastai dairosi, kaip mažiausiomis laiko ir lėšų sąnaudomis, panaudojant Lietuvos mokslininkų ir inžinierių laimėjimus, būtų galima lengviau patekti į kosmoso rinką.

Trečias iš devynių

"Pajėgumų Lietuva turi, tačiau reikia dar ir palaikančios viešosios nuomonės. Kol kas jaučiame didelį tiek visuomenės, tiek valdžios nepasitikėjimą, - apgailestavo LKA direktorius. - Dar patiki mokslininkais, tačiau dažniausiai niekas netiki, kad inžinieriai ką nors gali: "Ką jūs čia niekais užsiimate. Nusipirksime iš kinų, vokiečių ar amerikiečių. Jie vis tiek geriau padarys."

Gerai padaryti gali ir lietuviai, tik reikia, pasak V.Tomkaus, komandos bei numatyti visus etapus, kaip iš laboratorijoje kilusių idėjų pereiti prie patikimai veikiančio gaminio ar sistemos prototipo bei jį išbandyti. Pavyzdžiui, NASA, EKA ar JAV gynybos departamentas turi tam tikrą devynių technologinės parengties lygių sistemą. Lietuvoje mokslininkai dažniausiai apsiriboja maždaug trečio technologinės parengties lygio rezultatais: geriausiu atveju "sugeneruoja" idėją ar technologinio sprendimo koncepciją. Apskritai trūksta inžinerinės, technologinės kultūros. Jei jos ir būta, dabar sunaikinta, nebežinoma.

"Neblogai išmanome fundamentinius mokslinius tyrimus, bet nežinome, kaip iš to mokslo padaryti veikiantį daiktą, kaip mokslo žinias subrandinti iki produkto, kuris būtų įdomus vartotojui, - kalbėjo fiziko išsilavinimą turintis pašnekovas. - Steigiant vadinamuosius slėnius, taip pat dauguma lėšų buvo sutelkta mokslinėms laboratorijoms kurti ir mokslininkų grupėms skatinti, tačiau jie dirba daugiausia fundamentinių ir šiek tiek taikomųjų mokslinių tyrimų srityje. Lietuvoje, išskyrus galbūt lazerių fizikus ir biotechnologus, beveik nėra eksperimentinės plėtros. Būtent tos veiklos nuo maždaug ketvirto iki devinto technologinės parengties lygio. Jos iš esmės ir turėtų imtis nebe grynieji mokslininkai, o inžinieriai. Devintas lygis - jau bandomoji partija, kai patikrinus rezultatus galima pereiti prie masinės gamybos."

LKA įsteigtas Kosmoso mokslo ir technologijų institutas (KMTI) kaip tik ir atsakingas už tokią veiklą, kurios tikslas - sukurti pirmąjį nanopalydovą. KMTI direktorius, VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto docentas Domantas Bručas stengiasi pritraukti žmones iš įvairių Lietuvos mokslo institucijų, tarkim, Kauno technologijos universiteto Mechatronikos centro ar Lietuvos energetikos instituto, Fizinių ir technologijos mokslų centro ar Tekstilės ir Biochemijos institutų, kad būtų užpildyta technologinės parengties spraga.

Galimybė pakilti

"Nors viskas dar kartono dėžėje, mūsų kūrinys jau po truputį kvėpuoja. Jei gerai seksis, savo "kubiuką" turėtume paleisti 2014 metais, dalyvaudami Europos Sąjungos (ES) projekte, - planais dalijosi V.Tomkus. - Projekto dalyvių sąrašas turėtų būti paskelbtas iki Naujųjų metų. Kol kas - du konkurentai į vieną vietą, ir sėkmė priklausys nuo daugelio dalykų. Norėtume tikėti, kad pateksime tarp laimingųjų, kurių palydovus ES remiamą projektą laimėjusi rusų povandeninė raketa QB50 iškels į tikrą kosmosą. Jei pasiseks, skrydis bus maždaug 300 km aukštyje ir truks maždaug du tris mėnesius. Neilgai, bet kaip eksperimentas turėtų būti gana įdomus."

Per eksperimentinį skrydį raketa pakels maždaug 50 palydovų iš įvairių Europos šalių ir Amerikos. Kiekvienas "kubiukas" turi turėti savo paleidimo konteinerį, kad reikiamu momentu galėtų atsiskirti nuo pagrindinės raketos ir pats skristi. Pradėtų savo gyvenimą.

Toks paleidimo konteineris jau konstruojamas. Taip pat nuspręsta, pasak LKA direktoriaus, kad palydovas turės nedidelę kapsulę, kuri galėtų grįžti į žemę. Tačiau iškyla didelė problema, kaip apsaugoti ją, kad nesudegtų, patekdama į atmosferą, kai pasiekiama dviejų tūkstančių laipsnių ir aukštesnė temperatūra. Tokių avarijų būta. Per pirmuosius skrydžius sudegė, pavyzdžiui, ir vienas "Shuttle". Jau sukurtos apsauginės medžiagos bandomos Lietuvos energetikos institute vadinamuoju plazmotronu. Jis leidžia pasiekti dviejų tūkstančių laipsnių temperatūrą ir gali būti du kartus didesnio nei garsas greičio.

"Elektronika gal ir nėra kas nors ypač nauja, bet mums reikia išmokti ją pasidaryti patiems, kad sugebėtume parašyti atitinkamas programas, ir jos veiktų konkrečiomis sąlygomis, - pasakojo V.Tomkus. - Imlus procesas, kuriam reikia atsidėti. Projektuojame ir patys, ir naudojame kai kuriuos gatavus modelius. Maždaug per metus turėtume jau iš savo komponentų surinkti platformą, kuri atliktų autopiloto vaidmenį. Pirmuosius palydovo elektroninių sistemų bandymus planuojame atlikti bepiločiais orlaiviais. Vėliau - jau mažaisiais palydovais."

Taip pat didelė problema - palydovo mikrovariklis, nes ir užsienyje dar tik atliekami tokių variklių laboratoriniai tyrimai. Manoma, kad jie turėtų būti cheminiai, t.y. veiktų degimo pagrindu. Lietuviai yra išsirinkę švedišką prototipą ir dabar atlieka kai kuriuos eksperimentus.

"Pirmiausia norėtume pasiekti švedų lygį, tačiau galiausiai būtų gerai turėti ir savo technologiją, - pabrėžė LKA direktorius. - Jau yra sukonstruotas ir mūsų variklio prototipas. Tyrinėjame jo degimo procesus, koks turi būti kuro mišinys, kokiu greičiu deganti srovė išlekia, kiek jėgos variklis turi."

Lėktuvą galima valdyti sparnais ar uodega, o palydovo variklis turi pats turėti pasukimo sistemą, nes kosmose dažniausiai reikia patį variklį pasukti arba turėti dar vadinamuosius korekcinius variklius, kurie koreguoja pagrindinio variklio padėtį. Toje srityje taip pat atliekami bandymai.

Paskutinis iš praktinių darbų - specialus parašiutas, kuris leisdamasis pripučia gelbėjimo ratą. Jį konstruoja Aviacijos instituto studentai. Jau atlikti ir pirmieji bandymai.

Daugiau praktikų

Lietuvoje, kaip pasakojo V.Tomkus, yra nemažai entuziastų, konstruojančių įvairius skraidymo aparatus, tačiau gaila, kad trūksta politinių sprendimų skatinti tos srities veiklą. Reikėtų daugiau praktikų, t.y. žmonių, kurie savo rankomis ką nors kuria. Stengiamasi tokius kūrėjus pritraukti, sutelkti, kad dirbtų komandoje ir būtų lengviau peržengti tą didžiulę duobę - nuo mokslo idėjų iki skraidančio aparato.

Jau pradėtos konstruoti lietuviškos raketos. Daromi brėžiniai ir tvarkomi leidimai. Jų reikia daugybės. Pavyzdžiui, iš Civilinės aviacijos administracijos gauti koridorių skraidyti ar susiderinti su Vidaus reikalų ministerija, kad tokius objektus būtų galima naudoti.

Maždaug 2015 metais turėtų būti paskelbtas Europos reglamentas, kad ir bepiločiai orlaiviai galėtų saugiai skraidyti bendroje aviacinėje erdvėje. Manoma, kad kaip tik tuo metu gal net dešimt kartų padidės investijos ir konkreti veikla, nes atverta rinka garantuos galimybę dirbti šioje srityje. Su ta nauja banga pakilti galimybę turi ir bepiločius skraidymo aparatus kuriantys lietuviai. Žinoma, šios srities kūrėjams labai padėtų ir Lietuvos dalyvavimas EKA veikloje.

Kelio pradžioje

Pernai spalį buvo pasirašyta Lietuvos ir EKA bendradarbiavimo sutartis, tačiau jos ratifikavimas Seime užtruko. Tikimasi, kad tarptautinė sutartis bus ratifikuota dar šiemet. Vis dėlto ir tokiu atveju Lietuva yra, pasak LKA direktoriaus, dar tik kelio pradžioje. Norint tapti tikrąja EKA nare, reikalingas pereinamasis laikotarpis, kai mokslininkai ir įmonių atstovai gali be konkurencijos dalyvauti bendruose EKA projektuose. Iš karto bendromis sąlygomis varžytis EKA skelbiamuose konkursuose, tarkim, su Vokietija, Prancūzija ar Švedija, būtų tiesiog neįmanoma. Per tuos kelerius metus galima pereiti įvairias sertifikavimo procedūras, išmokti būti konkurencingiems, pradėti dirbti pagal EKA keliamus reikalavimus ir tuos darbus, kuriais suinteresuota pati EKA.

Štai šiemet EKA kartu su Europos gynybos agentūra yra paskelbusi apie 17 sričių, vadinamų strateginėmis Europos nepriklausomybės technologijomis. Šiuo metu daugelis Europoje taikomų kosminių technologijų yra sukurtos Amerikoje, kai kuriose srityse, ypač kosmoso transporto, stiprūs rusai, todėl ir keliamas strateginis reikalavimas patiems turėti visą gamybos grandinę nuo sudedamųjų dalių, mikroschemų iki kompiuterių, raketų, palydovų.

"Gana saugi ir konkurencinga niša Lietuvai. Jei išmoksime daryti tam tikrus veikiančius daiktus ir būsime unikalūs, garantuotos ir pajamas iš tos veiklos, - įsitikinęs V.Tomkus. - Ilgai diskutavome, ką konkrečiai Lietuva galėtų nuveikti kosmoso srityje. Atsakymas būtų toks. Lietuvai, aišku, paprasčiausia išmokti skraidančius palydovus panaudoti žemiškiems tikslams ir sukurti paslaugas, kurios būtų reikalingos, konkurencingos ir leistų uždirbti. Antras žingsnis - kurio nors komponento arba jo dalies gamyba. Galbūt toks yra ir dalyvavimo EKA veikloje modelis. Sakysim, Lietuva galėtų būti viena iš gamintojų, tam tikrų Europai reikalingų sistemų ar komponentų tiekėja."

Kosminė piramidė

Šiais laikais paslaugos, pasak palydovinio ryšio specialisto V.Tomkaus, vis labiau persveria gaminių vertę. Pavyzdžiui, kad ir mobilieji telefonai. Dabar dažniausiai jų niekas ir nebeperka - mobiliojo ryšio paslaugų teikėjas tiesiog išnuomoja ar įtraukia į mėnesinį abonementą. Toks modelis gali būti taikomas ir įvairioms kosmoso paslaugoms.

Palydovinis ryšys, Žemės stebėjimas iš kosmoso ir palydovinė navigacija - tokios būtų svarbiausios kosmoso paslaugų grupės. Galima ekonominiu požiūriu palyginti, kiek pinigų uždirbama, tarkim, iš raketų ir pačių palydovų ir kiek surenkama iš paslaugų. Susidaro savotiška piramidė. Maždaug pusė ar net 70 proc. pinigų uždirbama žemėje, tačiau tų paslaugų nebūtų, jeigu kas nors neskraidytų kosmose.

"Taigi galime naudotis kitų sukurtomis sistemomis arba mėginti bent tam tikrus komponentus konstruoti patys ir įgyti net, sakyčiau, strateginio pranašumo, - pabrėžė V.Tomkus. - Tokios mažos valstybės kaip Suomija, Olandija ar Danija yra susiradusios savo nišas ir gana sėkmingai, stabiliai, nepriklausomai nuo visokių krizių dalyvauja kosmoso ekonominėje veikloje. Jų unikalus pranašumas, kad nėra kito gamintojo, kuris sugebėtų toje jų susikurtoje nišinėje srityje dirbti geriau."

Kai kurios kosmoso paslaugos jau teikiamos ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, netoli Vilniaus įsikūręs Liepiškių technologijos parkas net eksportuoja telekomunikacijų paslaugas į Artimuosius Rytus, Vidurinę Aziją. Palydovinio ryšio aprėpties zona pasiekia beveik visą pasaulį nuo Čilės iki Australijos ar Japonijos, t.y. galimos įvairių įvykių tiesioginės transliacijos iš įvairių vietų visam pasauliui. Taip pat gaminama įranga televizijai iš kosmoso palydovo priimti. Arba, pavyzdžiui, Aerogeodezijos institutas. Jis apdoroja iš kosmoso gautas fotografijas ir jų pagrindu sudaro įvairius žemėlapius, kuriuos naudoja visa Europa.

Lietuva, V.Tomkaus įsitikinimu, galėtų rasti savo nišą ir dabar atsirandančio kosmoso turizmo srityje. Komerciniai kosmoso skrydžiai labai populiarūs tarp turtingų amerikiečių ir kitų kraštų turtuolių. Anksčiau kainuodavo milijonus, o dabar bilietai parduodami po 100-200 tūkst. dolerių ir tikimasi jau po metų ar pusantrų pradėti skraidinti žmones. Vienas tokių komercinių kosmoso uostų yra numatytas Švedijoje, Kirunoje. Lietuviai galėtų prisidėti prie skrydžio. Pavyzdžiui, medikai ar psichologai galėtų padėti žmonėms pasirengti skrydžiui ar patikrinti jų sveikatą sugrįžus.

Kas iš to

"Dažnai žmonės klausia: "Ką darysite su tuo palydovu? Na, išskrisite, ir kas iš to?!" Štai visas sąrašas įvairaus pritaikymo: tvarkos palaikymas, sienų, pakrančių ar priešgaisrinė apsauga ir gelbėjimo darbai, dujotiekių, naftotiekių, elektros perdavimo linijų stebėjimas, taip pat su klimatu, aplinka, aerogeodezija, seismine kontrole susijęs žemės stebėjimas, žemės ūkiui aktualus pasėlių, taip pat žuvų, miškų išteklių stebėjimas ir galiausiai plačiajuostis bei televizinis ryšys", - vardijo LKA prezidentas.

Pavyzdžiui, kelių šimtų hektarų miško savininkui reikia kasmet pateikti ataskaitas apie turimo miško plotą, kad gautų išmokas už jo atsodinimą. Pasinaudoti iš kosmoso gautais duomenimis jam būtų perpus pigiau nei išsikviesti matininkus.

Nėra taip lengva apeiti ir šimtus hektarų pasėlių, o nuotraukos iš kosmoso, tiksliau, ultravioletinių spindulių fotografijos, leidžia iš karto nustatyti tam tikrus vegetacinius procesus. Sakykim, augalai subrandino sėklas arba pradėjo džiūti, todėl reikia imtis atitinkamų priemonių.

Tarp tokių pavyzdžių galėtų būti ir sumanioji žemdirbystė, kai traktorių GPS atmintyje užfiksuojama, kur važiavo, ką pasėjo, kiek išpylė kokių nors trąšų. Net sudaroma sėjomaina ir žemėlapiai. Pagal tą programą traktoriai važinėja, galima sakyti, beveik automatiškai.

Kai Islandijoje išsiveržė ugnikalnis ir buvo sustojęs visas lėktuvų eismas, tik nuotraukos iš kosmoso leido nustatyti, sakysim, kur yra karštesni pelenai ir į kurią pusę jie juda. Tada buvo galima prognozuoti ir lėktuvų skrydžius. Kai niekas neskraidė, patirta milijoninių nuostolių.

Trumpai

Neseniai Lietuvoje lankėsi NASA Ames mokslinių tyrimų centro delegacija. Centro direktorius Simonas P.Wordenas mokslo visuomenei kalbėjo, kad Lietuvoje ieško patikimų partnerių. Jo žiniomis, Lietuva turi labai didelį mokslo potencialą, todėl bus siekiama užmegzti ilgalaikius ryšius su mūsų aukštosiomis mokyklomis. Beje, dr. S.P.Wordenas taip pat yra vienas iš mažųjų palydovų naudojimo NASA centruose pradininkų.

Delegaciją lydėjęs LKA direktorius V.Tomkus pabrėžė, kad svarbiausias šio jau aktyvaus bendradarbiavimo tikslas - perkelti turimą įdirbį ir potencialą iš mokslo į verslo sritį. Dar pavasarį su kolegomis NASA administracijoje viešėjęs ir bendro darbo kryptis aptaręs V.Tomkus įsitikinęs, kad Lietuva gali tapti lygiaverte kosmoso technologijomis pagrįstų paslaugų teikėja. Tam ji turi ir labai objektyvių priežasčių. NASA atstovai taip pat dalyvaus lapkričio 16-18 dienomis LKA rengiamoje jau antroje tarptautinėje konferencijoje "Space Economy in the Multipolar World" ("Kosmoso ekonomika daugiaašiame pasaulyje"). Tikimasi sulaukti bent keturių didžiųjų kosmoso valstybių, neskaitant Europos, atstovų, t. y. NASA, "Ruskosmoso", Japonijos ir Kinijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"