TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ar lietuviams lemta būti kosmonautais

2008 01 14 0:00
"Auroros" programos užmojai lyginami su Kolumbo laikų atradimais.
V.Vansevičius nuo šeštos klasės žinojo, kad bus astrofizikas.
"Lietuvos žinių" ir EKA archyvo nuotraukos

Karas dėl Mėnulio jau prasidėjo, bet Mėnulis, pasak astrofiziko Vlado Vansevičiaus, yra tarpinė bazė. Dabar visų tikslas, jau deklaruotas amerikiečių, europiečių, rusų, kinų ir japonų, - žmogaus išsilaipinimas Marse.

"Žemės ištekliai senka, o Mėnulyje ar Marse viskas paviršiuje nepaliesta. Ateis laikas, kai iš ten bus lengviau parsivežti nei pas mus iškasti iš kelių kilometrų gylio", - LŽ sakė Vilniaus universiteto profesorius V.Vansevičius.

Anksčiau Europa kosmoso srityje konkuravo su JAV ir Rusija, o dabar - su visu pasauliu, nes į kosmoso užkariavimą įsitraukė Kinija, Japonija, Indija.

Europos kosmoso agentūrai (EKA) šiuo metu priklauso 17 šalių. Lietuva dabar svarsto galimybę tapti jos nare. Iki sausio 15 dienos į Švietimo ir mokslo ministeriją turėtų suplaukti visa prieš Naujuosius metus ministerijoms, mokslo institucijoms ir verslo įmonėms išplatintos apklausos informacija - pasiūlymai, suinteresuotumas, galimybės.

Europos aukšto lygio kosmoso politikos darbo grupės ekspertas V.Vansevičius nusiteikęs optimistiškai, kad jau šiemet pavyks pradėti derybas dėl EKA narystės. Ji būtų naudinga Lietuvos mokslininkams, dabar negalintiems tiesiogiai dalyvauti kosmoso programose. Tačiau svarbiausia - Lietuvos įmonėms atsivertų galimybė atlikti aukščiausio lygio darbus, kurti ir pasinaudoti kosmoso technologijomis. Dabar jos yra visiškai uždaros ir tik Lietuvai tapus tikrąja EKA nare būtų prieinamos.

Žvaigždynų atradimai

Fizikos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo V.Vansevičiaus vadovaujamas Žvaigždžių sistemų fizikos skyrius tiria galaktikų diskus. Mūsų Galaktika, kurią matome iš vidaus, labai nepatogi globalesniems efektams tirti, todėl pasirinktos artimiausios kaimynės, kuriose galima matyti tarsi savo situacijos atvaizdą iš šono. Gretimos Andromedos ir Trikampio galaktikos, kaip ir Paukščių Takas, yra diskinės, todėl dėsningumai turėtų atsikartoti, o Andromedos atveju - net ir labai tiksliai, nes ji su mūsų Galaktika yra labai panašios.

"Saulės judėjimo galaktikos diske periodas yra maždaug 250 mln. metų, gal todėl ir Žemėje gana periodiškai vyksta įvairios katastrofos, - pasakojo pašnekovas. - Pavyzdžiui, kas kelias dešimtis milijonų metų gyvybė Žemėje beveik visiškai sunyksta, ledynmečiai taip pat gali būti susiję su tuo, kas darosi galaktikų diskuose, tuose plokščiuose dariniuose, kuriuose skrieja keli šimtai milijardų žvaigždžių. Tiriame galaktikas, o tikslas iš tikrųjų yra suprasti gyvybės problemą Visatoje."

Pernai Fizikos instituto astronomai atrado objektą, kurio lyg ir neturėtų būti. Kaip tik šalia vienos iš tiriamų - Trikampio galaktikos, esančios maždaug už 3 mln. šviesmečių nuo mūsų. Tas objektas - tarsi žvaigždžių spiečius, tačiau tokių parametrų, kokių žvaigždžių spiečiai nebūna. Radinys neatitinka jokios teorijos, šiai galaktikai jis nedera ir neaišku, kam priklauso. Atradimas įdomus ir tuo, jog ši galaktika yra per maža, kad galėtų turėti ką nors panašaus. Tyrimų rezultatai šiemet bus publikuoti viename geriausių pasaulyje astronomijos leidinių "Astronomical Journal".

Iš pastarųjų metų lietuvių astronomų atradimų dar įdomesnis buvo 2004-aisiais. Nustatyta, kad mažosios galaktikos yra daugiau nei triskart didesnės, negu visi manė iki šiol.

Šiemet baigiamas dešimt metų trukęs bendras lietuvių ir japonų "Andromedos" projektas, publikuojami paskutiniai straipsniai. Lieka Trikampio galaktikos tyrimai, pradėti kartu su Japonijos, Šveicarijos ir Anglijos mokslininkais.

Kaip prieš Kolumbą

Nors Lietuvos mokslininkai ir nedalyvauja EKA pradėtame įgyvendinti "Galileo" projekte, kurio maždaug 30 palydovų apgaubs Žemę ir savo vietą joje galėsime žinoti dešimčių centimetrų tikslumu, pasak V.Vansevičiaus, ir lietuviai, susiję su transportu, ryšiais ar jūrų laivyba, stengiasi įsitraukti į šį projektą. Deja, tiesiogiai negalime dalyvauti niekur, kol nesame EKA nariai. Niekas neįsileidžia. Gali būti tik draugo ar pažįstamo iš EKA šalies narės subkontraktantė.

Vienas didžiausių EKA projektų "Aurora" numato maždaug iki 2035 metų Marse išlaipinti žmogų. Mėnulis jau tapo Europos, JAV, Rusijos, Kinijos ir Japonijos konkurencijos vieta. Skristi į Mėnulį ruošiasi ir Indija.

"Prasidėjo tokios lenktynės kaip didžiųjų geografinių atradimų laikais. Visi žinome, kad turi būti "vakarų kelias į Indiją", bet niekas juo dar nekeliavo. Dabar kosmose labai didelė konkurencija, - kalbėjo pašnekovas. - Prasideda nauja epocha - tikrasis Saulės sistemos užkariavimas. Vyksta žiauri kova dėl telekomunikacijų, navigacijos paslaugų rinkų, kas kiek ir už kiek parduos, kas iškovos teisę teikti kosmoso paslaugas didesniam pasaulio gabalui."

Įkandin estų

Nors Liuksemburgas dar mažesnis už Lietuvą, jis yra aktyvus EKA narys ir turi labai daug naudos iš narystės. Šalis tapo tikrąja nare tik prieš dvejus metus, bet dabar yra labai stipri būtent kosmoso navigacijos srityje.

"Dabar sunku įsivaizduoti bet kokią sritį be kosmoso technologijų. Jos aktualios visur - pradedant žemės ūkiu ir baigiant aukštosiomis technologijomis, - sakė V.Vansevičius. - Žemės ūkis, ko gero, yra didžiausias duomenų, gaunamų iš kosmoso, vartotojas. Ir ne tik meteorologijos, bet ir Žemės stebėjimo, derlingumo, sausrų numatymo. Net žemės sklypų skirstymą jau galima kontroliuoti iš kosmoso. Medicinai taip pat labai svarbios kosmoso technologijos, nes, pavyzdžiui, daug naujų vaistų galima pagaminti tik nesvarumo sąlygomis."

Pirmiausia kosmoso tikslams skirtos technologijos Žemėje naudojamos automobilių gamybai, energetikai, inžinerijai, išteklių žvalgymui, aplinkos apsaugai, sportui, medicinai, saugumui, tekstilei.

Lietuvoje sovietmečiu tekstilė buvo pasiekusi bene aukščiausią lygį pagal kosmoso užsakymų vykdymą. Dabartinio Lietuvos tekstilės instituto bazėje buvo gaminamos kosmonautų skafandrų dalys. Jame buvo gaminamos ir karščiui atsparios plokštelės, kuriomis buvo padengtas sovietų daugkartinio naudojimo erdvėlaivis "Buran". Nors iš dalies ir prarasta tekstilininkų patirtis dar galėtų praversti, tačiau Šiauliuose išlikęs didžiausias Europoje nusileidimo takas, sovietų laikais buvęs atsarginis daugkartinio naudojimo kosminiams laivams nusileisti, tikriausiai nebebus reikalingas. Kosmoso technologijos keičiasi. Pavyzdžiui, amerikiečiai nusprendė, kad iš Marso sugrįžtantys erdvėlaiviai leisis į vandenį.

Dabar yra 17 tikrųjų EKA narių ir keturios - Vengrija, Čekija, Rumunija, Lenkija - eina bandomąjį laikotarpį. 2004 metais Europos Sąjunga (ES) ir EKA pasirašė bendradarbiavimo sutartį, nes ne visos ES šalys yra EKA narės, o jai priklausančios Šveicarija ir Norvegija nėra ES šalys.

Istoriškai taip susiklostė, kad iš naujųjų ES narių tik trys Baltijos šalys anksčiau neturėjo savo kosmoso agentūros ar centro. Sovietmečiu viskas buvo centralizuota, todėl dabar sunku - reikia pradėti beveik nuo nulio.

Estai pernai pasirašė su EKA ketinimų protokolą. Latviams, nors pirmieji pradėjo, kol kas dar nepavyko jo pasirašyti.

"Mes pradėjome kartu su estais, tačiau užtrukome derindami, nes tai nėra vienos Švietimo ir mokslo ministerijos reikalas. Dabar, kai susirūpino Seimas ir Vyriausybė, turėtų viskas pajudėti greičiau", - įsitikinęs V.Vansevičius.

Apie pinigus

Didžiausia problema stojant į EKA - rasti tokio lygio aukštųjų technologijų įmonių, kurios sugebėtų konkuruoti ir laimėti Europos konkursus. Per juos šalis privalės atsiimti 90 proc. metinio narystės mokesčio. EKA galioja vadinamasis geografinės grąžos principas: 90 proc. per užsakymus sugrįžta šalies įmonėms ir mokslo institucijoms, o 10 proc. skiriama bendrai programai, kurioje šalis dalyvauja.

Tačiau kartais užtrunka net dešimt metų, kol šaliai leidžiama pradėti bandomąjį laikotarpį ir mokėti tuos pinigus. Pirmiausia vyriausybės lygiu pasirašomas ketinimų protokolas. Kosmosas - viena iš retų tiesiogiai su mokslu susijusių sričių, kuri visose šalyse yra centralizuota, nes patenka į daugelio ministerijų interesų lauką, o kartu apima ir saugumo klausimus. Kitas stojimo į EKA etapas būtų šalies mokslo ir technologijų galimybių inventorizavimas. Bus ieškoma įmonių, kurios pajėgtų sumokėtas lėšas atsiimti per užsakymus, ir šalis galėtų pradėti bandomąjį laikotarpį.

"Šiuo metu Lietuvoje vargu ar bus tokių įmonių, kurios jau dabar galėtų konkuruoti dėl kosmoso užsakymų, nes niekas pas mus kosmoso patirties dar neturi. Tiems, kurie dirbo su rusais, būtų labai sunku, nes praėjo jau daug metų, - kalbėjo V.Vansevičius. - Turime rasti perspektyvių įmonių ir užsiauginti iki tokio lygio, kad galėtume pradėti bandomąjį laikotarpį."

Europos kosmoso politikos ekspertas prisiminė 2000 metais į EKA įstojusių portugalų ir 2005 metais jos nariais tapusių graikų atvejį. Juos "išgelbėjo" tik informacinių technologijų įmonės, nes nė viena šalis neturėjo kitų, kurios sugebėtų konkuruoti visos Europos mastu.

"Dabar per anksti tikrai nepriims. Du kartus nudegę, trečią kartą nebandys, todėl stojimo periodas bus ilgas," - sakė pašnekovas.

EKA atstovai patys tikrins Lietuvos mokslo ir technologijų potencialą ir aiškinsis, ar mūsų įmonės iš tikrųjų gali būti konkurencingos, ar Lietuva tikrai pajėgi atsiimti pinigus.

V.Vansevičius tikisi, kad Lietuva galėtų pradėti bandomąjį laikotarpį po trejų-penkerių metų. Per bandomąjį laikotarpį šalis turėtų sumokėti ne mažiau kaip 5 mln. eurų, paskirstytų kasmet didėjančia tvarka, kad paskutiniais, penktaisiais, metais mokestis būtų artimas sumai tikrosios narystės atveju. Narystės mokestis apskaičiuojamas pagal šalies BVP.

"Moki nario mokestį ir gali dalyvauti moksliniuose projektuose. Dar yra šešios papildomos programos - žmogaus skridimo į kosmosą, mikrogravitacinių tyrimų, Žemės stebėjimo, telekomunikacijų, navigacijos ir raketų gamybos. Kiekviena šalis sprendžia, kokia dalimi nori tose programose dalyvauti, ir papildomai moka atitinkamą mokestį," - pasakojo pašnekovas.

Pavyzdžiui, Portugalija moka 3,4-5 mln. eurų per metus pagal BVP, o pagal pasirinktas laisvas programas - dar 9 mln. Didžiausias prancūzų mokestis - 740 mln., nors priklauso mokėti tik 90 mln. eurų. Vokiečių privalomas mokestis 130 mln., bet moka 560 mln. eurų. Graikams priklauso 5 mln. metinis mokestis, bet dabar jie iš viso moka 10 mln. eurų.

"Būsiu kosmonautas"

Europa į kosmoso programas rimčiau įsitraukė 15 metų vėliau nei amerikiečiai ar rusai. Ir dabar amerikiečiai išleidžia kosmosui keturis kartus daugiau nei visa Europa.

Apie 300 tūkst. žmonių Europoje susiję su kosmoso pramone. EKA būstinė yra Paryžiuje. Svarbiausias mokslo ir technologijų centras - Olandijoje, kiti didesni - Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Kiekviena šalis dar turi savo kosmoso agentūras ir programas. Joms skiria ne mažiau, o gal ir daugiau pinigų, negu moka bendriems EKA projektams.

Bendras astronautų centras dabar yra Vokietijoje. EKA turi 12 astronautų. Jų tikriausiai daugės, nes Marso programai reikės ir astronautų, ir robotų misijų. Pasak pašnekovo, įstojus į EKA ir mūsų vaikai jau galės sakyti: "Būsiu kosmonautas".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"