Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Ar Lietuvos mokslo žurnalai turi ateitį

 
2016 10 25 14:15
pixabay.com nuotrauka

Ar nacionaliniai mokslo žurnalai turi ateitį? Į šį ir daug kitų klausimų apie Lietuvos mokslo žurnalų kokybę, vertę bei vietą pasaulio žurnalų kontekste šiandien ieško atsakymų šalies mokslo žurnalų leidėjai, mokslo bendruomenė, mokslo politikos dalyviai. Tarptautinės atvirosios prieigos savaitei „Open Access Week 2016“ paminėti Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslo periodikos asociacija surengė konferenciją „Lietuvos žurnalai ir šiuolaikinė mokslo komunikacija“.

Pirmą kartą parengtas ir konferencijoje pristatytas Lietuvoje leidžiamų žurnalų 2016 metų reitingas.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja prof. Rūta Petrauskaitė pabrėžė, kad būtinybė turėti metodiką nacionaliniams mokslo žurnalams vertinti atsirado senokai, tačiau tik 2015 metų pabaigoje buvo nuspręsta, kad tai galima atlikti kartu su aktyviai ir nuosekliai veikiančia Lietuvos mokslo periodikos asociacija.

„Darbo grupė, kurioje dirbo beveik visų didžiausių mokslo žurnalų leidėjų atstovai, padarė milžinišką darbą – parinko žurnalų leidybos vertinimo kriterijus, sukūrė metodiką ir sudarė 2016 metų Lietuvos žurnalų reitingą. Pagrindiniai vertinimo kriterijai yra labai paprasti ir aiškūs, be to, paremti atvirosios prieigos principais. Tad džiaugiuosi, jog pagaliau sužinosime, kiek Lietuvos mokslo žurnalų atitinka tarptautinius mokslo komunikacijai keliamus reikalavimus“, – sakė prof. R. Petrauskaitė.

„Lietuvoje daug diskutuojama apie mokslo žurnalų kiekybę ir kokybę. Tačiau geriausiai žurnalų kokybę atspindi autoriai, teikdami savo rankraščius žurnalui ir cituodami jiems aktualiausių žurnalų straipsnius. Taip jie pareiškia savo pasitikėjimą leidiniu. Tam, kad autoriai rastų žurnalą, o skaitytojai mokslininkai perskaitytų jame paskelbtus straipsnius, šie turi patekti į jų akiratį, o ne pasiklysti interneto begalybėje... Kaip parodė šiemet atliktas tyrimas, iš maždaug 300 tęstinių leidinių tik 170 galima rasti „Google Scholar“. Akivaizdu, kad per pastarąjį penkmetį labai patobulėjome, bet, kaip žinome, tobulėjimui ribų nėra“, – sakė Eleonora Dagienė, Lietuvos mokslo periodikos asociacijos prezidentė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) leidyklos direktorė. Ji taip pat pasidžiaugė Kauno technologijos universiteto suteikta galimybe konferencijos dalyviams leidinį „Lietuvos mokslo žurnalų reitingas 2016 m.“ gauti nemokamai.

Konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas redaktorių atliekamam recenzavimui ir naujausiems pasiekimams elektroninėje leidyboje. Net du pranešėjai kalbės apie galimybes ir formatus, taikomus elektroninėje akademinėje leidyboje tarptautiniu mastu.

Gerąją recenzavimo praktiką pristatyti į konferenciją pakviesta dr. Irene Hames,daugiau nei 30 metų paskyrusi darbui mokslo žurnalų ir knygų leidybos srityje. O Lietuvos mokslo periodikos asociacija kartu su VGTU ką tik išleido jos knygos „Peer-review and Manuscript Management in Scientific Journals“ lietuvišką vertimą („Recenzavimas ir rankraščių tvarkyba mokslo žurnalų leidyboje“). Konferencijos dalyviai pirmieji galėjo susipažinti su šia knyga ir gauti autorės autografą.

Konferencijos rengėjai: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslo periodikos asociacija, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Konferencija vyksta šiandien, spalio 25 dieną ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, III rūmuose, 114B auditorijoje, Arklių g. 18, Vilniuje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"