TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ar padėsime karaimams

2013 09 26 6:00
VU Lituanistinių studijų katedros vedėja doc. L.Vilkienė labai gerai vertina dabartinę lietuvių kalbos padėtį. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Šiandien, rugsėjo 26-ąją, minima Europos kalbų diena. Vilniaus universiteto (VU) docentės dr. Loretos Vilkienės vertinimu, lietuvių kalbos padėtis dabar yra geriausia per visą istoriją, nes ji saugoma ir įstatymų. Lietuvių kalbos dėl įvairių priežasčių mokosi ir vis daugiau užsieniečių. Tačiau taip pat labai svarbu, kad lietuvių kalba įsitvirtintų skaitmeninėje erdvėje.

Europos kalbos technologijų ekspertai perspėja, kad ne mažiau kaip 21 Europos kalbai gresia išnykimas skaitmeninėje erdvėje. Ar lietuvių kalba išvengs tokios grėsmės? Pasak doc. L.Vilkienės, kalbos vartojimas naujose srityse ir komunikacijos priemonėse - vienas iš šešių UNESCO ekspertų įvardytų kalbos gyvybingumo kriterijų. Lietuvių kalba atitinka kitus kriterijus - kalbos perdavimo iš kartos į kartą, vartotojų skaičiaus ir proporcijos populiacijoje, vartojimo sričių poslinkių bei mokymo medžiagos - kaip tikrai gyvybinga. Reikia rūpintis, kad ji atsirastų ir skaitmeninėje erdvėje. Juo labiau kad ši erdvė atveria naujų galimybių tiek lietuvių kalbos tyrimams, tiek populiarinimui.

Ir darbui, ir širdžiai

VU Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros vedėja dr. L.Vilkienė pasakojo, kad lietuvių kalba pasaulio žmonėms tampa ne tik studijų, mokslo objektu, bet ir darbo, verslo kalba. Pavyzdžiui, iš Briuselio atvykstantys vertėjai neabejoja, kad lietuvių kalba padeda kopti ir karjeros laiptais. Vien VU Lituanistinių studijų katedroje šiuo metu lietuvių kalbos pasiryžę intensyviai mokytis 37 žmonės, dar 60 ERASMUS programos studentų, vakariniuose kursuose - 23 žmonės, VU Medicinos fakultete - apie 20 studentų iš Izraelio, Šveicarijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės. Be to, pirmąsias dvi rugsėjo savaites į pradinį lietuvių kalbos kursą buvo susirinkę per 200 ERASMUS studentų. Tokio susidomėjimo lietuvių kalba dar nebuvo. Žmonės atvyksta iš įvairiausių šalių. Be ES valstybių, dar, pavyzdžiui, iš Alžyro, Vietnamo, Kinijos, Pietų Afrikos Respublikos, JAV, Kanados, Japonijos, Pakistano, Hondūro, taip pat iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių - Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano, Azerbaidžano. Iš tikrųjų geografija labai plati. Lituanistinių studijų katedros lektorė Joana Pribušauskaitė kaip egzotiškiausią šalį prisiminė Belizą, iš jos atvykusį "meilės tremtinį".

Priežastys mokytis lietuvių kalbos taip pat labai įvairios. Tarkim, pakistanietis nori studijuoti VU filologiją, todėl jau antrus metus mokosi lietuviškai. Tokių studentų yra nemažai iš kaimynių šalių. VU Lituanistinių studijų katedra per Europos socialinių fondų agentūros remiamą projektą "Lietuva čia ir ten: kalba, mokslas, kultūra, visuomenė" dabar globoja keliolika baltistikos centrų Tartu (Estija), Helsinkio (Suomija), Varšuvos (Lenkija), Budapešto (Vengrija), Frankfurto prie Maino, Greifsvaldo, Miunsterio (Vokietija), Pizos (Italija), Brno (Čekija) universitetuose. Atvyksta ir jaunų mokslininkų. Pavyzdžiui, kanadietis indoeuropeistas, pradžioje mokęsis lietuvių kalbos iš tekstų. Arba italas baltistas iš Pizos universiteto, buvęs lietuvių kalbos kursų studentas.

Migracijos procesų nulemta priežastis, kai lietuvių kalbos mokosi pas savo mylimus žmones į Lietuvą atvykę svetimšaliai. Lektorei J.Pribušauskaitei didelį įspūdį padarė vokietis studentas, per vieną pokalbį pasakęs, jog labai didžiuojasi prieš savo gimines, kad gyvena Lietuvoje ir kad Lietuva pati įveikė krizę. Lituanistinių studijų katedros vedėja L.Vilkienė taip pat pabrėžė, kad nereikėtų susidaryti įspūdžio, jog lietuvių kalbos mokytis atvažiuoja tik pragmatinių tikslų vedami žmonės. Pavyzdžiui, vienas studentas, paklaustas, kodėl mokosi lietuviškai, atsakė: "Širdžiai". Jam lietuvių kalbos nereikia nei darbui, nei mokslui. Neturi jis čia ir mylimų žmonių. Kerpių specialistas iš Suomijos tiesiog jautė vidinę būtinybę išmokti lietuvių kalbą, nes ji jam tarsi kerpė - tokia sena, egzotiška, įdomi. Ugniagesys iš Londono, neturintis jokių lietuviškų šaknų, tik tokią nuojautą, atvažiuoja į vasaros kursus, kad išmoktų lietuviškai. Veterinaras iš Japonijos mokėsi lietuvių kalbos, pasiėmęs metus atostogų. Atvyksta mokytis lietuvių kalbos ir emigrantų vaikai ar vaikaičiai, ieškodami savo šaknų. Tarp VU Medicinos fakulteto studentų užsieniečių yra ir keli litvakų vaikai.

L.Vilkienė ir J.Pribušauskaitė su studentais.

Ne muziejinis eksponatas

Būtų sunku suskaičiuoti, kiek iš viso žmonių iš užsienio mokėsi lietuvių kalbos 1990 metais įsteigtoje Lituanistinių studijų katedroje. Pirma grupė 1991 metų rudenį buvo sudaryta iš keturių žmonių. Dabar iš viso būtų apie 140 studentų vien šį semestrą, neskaičiuojant pradinio lietuvių kalbos kurso lankytojų. Lituanistinių studijų katedroje nuo pat pradžių dirbanti J.Pribušauskaitė pabrėžė, kad buvę studentai toliau skleidžia lietuvių kalbą, dažnai dėsto ją užsienio universitetuose.

Į Lietuvoje rengiamus užsienio universitetų baltistikos centrų dėstytojų kursus taip pat suvažiuoja beveik visi buvę studentai. Pasak doc. L.Vilkienės, lietuvių kalba nėra muziejinis eksponatas. Nuolat vyksta tiek pačios kalbos, tiek kalbos mokslo raidos bei kaitos procesai. Tų naujienų sužinoti ir atvažiuoja baltistikos centrų dėstytojai iš užsienio. Šį rugsėjį į kvalifikacijos kursus, skirtus geriau pažinti Aukštaitijos regioną, atvyko 16 žmonių. Pernai tokie kursai vyko Žemaitijoje, užpernai - Dzūkijoje, o kitąmet laukia Suvalkija.

Lietuva stengiasi palaikyti baltistikos centrus užsienio universitetuose, tačiau būna atvejų, kai dėl finansavimo stokos, ypač per krizę, centrai uždaromi. Vis dėlto entuziastai randa būdų, pavyzdžiui, organizuodami fakultatyvus, toliau mokyti lietuvių kalbos. Kaip pasakojo doc. L.Vilkienė, šiemet Anykščiuose susirinkę lietuvių kalbos dėstytojai iš užsienio nurodė dvi aktualiausias problemas. Viena - rūpestis, kad susirinktų studentų, patraukti žmones, kad jie rastų motyvą, dėl ko turėtų mokytis lietuvių kalbos. Tai nelengva padaryti, nes, anot vieno lituanisto iš Miunsterio universiteto, norim ar nenorim, lietuvių kalba vis dar yra egzotinė ir minios studentų neplūsta jos studijuoti. Kita problema - neapibrėžtumas ir netikrumas. Galimas stabilumas susijęs su universitetų politika ir, aišku, studentų skaičiumi. Nebus studentų, nebus ir centrų.

Vis dėlto atsiranda ir naujų baltistikos centrų. Bene jauniausias - Lvovo universitete, įsteigtas pernai spalį vieno buvusio Lituanistinių studijų katedros studento. Atvažiavo studijuoti politikos mokslų, tačiau taip susidomėjo lietuvių kalba, kad atsisakė politologijos studento stipendijos ir pats mokėjo už lietuvių kalbos studijas. Dabar Lvovo universitete turi 15 studentų. Tiek jų mokosi lietuvių kalbos, tarkim, ir Pekino universitete Kinijoje. O Japonijoje, Tokijo ir Osakos universitetuose, maždaug 90 žmonių kaip pasirenkamąjį dalyką studijuoja lietuvių kalbą.

Jei neliks Lietuvoje

"Kuo daugiau mūsų bus informacinėje erdvėje, tuo didesnis, stipresnis bus ir lietuvių kalbos populiarinimas", - įsitikinęs VU Filologijos fakulteto projektų vadovas dr. Audrius Valotka. VU kartu su partneriais nuo pernai įgyvendina kelis programos "Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje" projektus. Į didžiulius lietuvių kalbos skaitmeninimo darbus yra įsitraukę VU Matematikos ir informatikos institutas, VU Filologijos bei Matematikos ir informatikos fakultetai, Lietuvių kalbos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutai, Šiaulių, Lietuvos edukologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai. Kai kurie projektai yra savaip baigtiniai. Kai kurie turėtų būti tęstiniai gal dar keliolika metų.

Pavyzdžiui, lietuvių kalbos sintezavimo ir atpažinimo projektas. Sintezavimo rezultatas - natūraliu žmogaus balsu kalbantis kompiuteris, tarkim, atsiliepiantis į klientų skambučius ar įgarsinantis knygas, kad nereikėtų to daryti diktoriams. Vienas tokių balsų bus gerai žinomos diktorės Reginos Jokubauskaitės balsas. Kur kas sudėtingesnė šio didžiulio projekto dalis - atpažinimas, kai kalbinė informacija eina tarsi į kitą pusę. Pavyzdžiui, mes kalbame, o kompiuteris fiksuoja mūsų pokalbį ir galiausiai turime laikmeną su tekstu. Toks būtų, pasak dr. A.Valotkos, idealas ir jo link einama visame pasaulyje, tačiau didelio proveržio dar nėra.

Kitas projektas, kuriame dalyvauja VU Skaitmeninės filologijos centras, - žodynų skaitmeninimas. Popieriniai žodynai perkeliami į skaitmeninę erdvę ir tiesiog mobiliajame telefone galėsime pasižiūrėti žodžius, išgirsti, kaip jie tariami. Vadinamasis lokalizavimo projektas apima kelias komercines, mokomąsias programas, pritaikomas mūsų, lietuviškai, aplinkai. Sudėtingas vienintelio lietuviško kompiuterio šrifto "Palemonas" tobulinimo projektas. Iki šiol dar neturime geros vertimo programos, nors ji labai aktuali, todėl prie sudėtingo automatinio anglų-lietuvių-anglų ir prancūzų-lietuvių-prancūzų vertimo projekto daug prisideda ir verslas.

"Buvo trys kalbos perkėlimo iš šnekėjimo į tam tikrą materialią laikmeną etapai, labai svarbūs kalbos išlikimui, - sakė VU Filologijos fakulteto projektų vadovas. - Pirmasis, rašto atsiradimas, antrasis, Johanno Gutenbergo spaudos staklės, o trečiasis - skaitmenimas. Kur dabar tos kalbos, kurios neturėjo rašto ir nepradėjo leisti savo leidinių?! Apie jas rašoma britų kalbininko Davido Crystalo knygoje "Kalbos mirtis". Toms kalboms, kurių nebus skaitmeninėje erdvėje, taip pat iškyla grėsmė. Kita vertus, skaitmeninimo projektai suteikia labai daug patirties, ir lietuviams jau reikėtų galvoti apie tas tautas, kurių padėtis yra dar sudėtingesnė, pavyzdžiui, mūsų valstybėje 600 metų gyvenančių karaimų. Mūsų kalba jau tokia stipri, gal atėjo laikas pasirūpinti karaimų kalbos likimu, palaikymu, skaitmeninimu. Juk jei karaimų kalbos neliks Lietuvoje, jos neliks niekur pasaulyje. "

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"