TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ar stojamojo balo į aukštąsias mokyklas dydis lemia studijų kokybę?

2016 06 27 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mokslo ir studijų stebėsenos bei analizės centras (MOSTA), pristatęs jau ketvirtą kartą parengtą Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgą, diskusijoje „Aukštojo mokslo sistema serga. Kokie vaistai?“ kvietė švietimo atstovus, aukštųjų mokyklų rektorius ieškoti bendro atsakymo, kokie kriterijai dabar svarbiausi, siekiant didinti aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje. 

Kaip anksčiau jau rašė „Lietuvos žinių“ portalas lzinios.lt, MOSTA išskiria net 10 pagrindinių iššūkių, su kuriais susiduria aukštasis mokslas Lietuvoje, tačiau skelbiama, kad daug metų nesikeičianti viena opiausių problemų išlieka per mažas valstybės finansavimas, o tai esą lemia prastėjančią studijų kokybę. Universitetai, norėdami gauti kuo didesnį finansavimą, stengiasi išlaikyti studentus ir jų krepšelius, todėl nuleidžia studijų kokybės kartelę – nustato labai mažus stojamuosius balus. Didelę įtaką universitetų konkuravimui dėl studentų bei siekio tiesiog išsilaikyti daro ir sparčiai mažėjantis norinčiųjų studijuoti skaičius.

„Demografinis rodiklis studijų kokybei šiandien yra esminis. Pastebimai sparčiai mažėja gyventojų, ypač jaunimo, todėl mažėja abiturientų, o kaip žinome, didžioji jų dalis nueidavo į aukštąjį mokslą. Todėl dabar labai kenčia aukštosios mokyklos, netekdamos dalies studentų. Viena iš priemonių, kurių griebiasi universitetai, yra studentų pritraukimas iš užsienio. Tačiau šiuo metu Lietuvoje yra tik 4 proc. studentų užsieniečių. Todėl aukštosioms mokykloms belieka stipriau konkuruoti dėl Lietuvoje esančio studentų skaičiaus. Viskas būtų gerai, jei tai būtų daroma institucijoms konkuruojant dėl gabiausių studentų, tačiau konkuruojama tiesiog dėl didesnio stojančiųjų skaičiaus, nesvarbu, kaip jie yra pasiruošę studijuoti“, – teigė MOSTA atstovas. Gintautas Jakštas.

Todėl kaip vieną iš studijų kokybės užtikrinimo būdų MOSTA siūlo stojamojo balo didinimą tiek universitetuose, tiek kolegijose. Tad diskusijoje švietimo atstovų ir buvo klausiama, ar nereikėtų pakelti stojamųjų balų ir ar gali studentai būti priimami į universitetus, nesurinkę 4 balų.

„Balas neišgelbės aukštojo mokslo, bet dabartiniame kontekste, manau, kažkoks minimalus stojimo balas turėtų būti, kad nustatytume, ar žmogaus yra pasirengęs studijuoti. O iš tikrųjų vidurinis mokslas turėtų būti toks, kad pabaigęs vidurinę mokyklą žmogus galėtų stoti į aukštąją mokyklą. Kitas dalykas, jei nustatysim aukštą balą, po 3–4 metų vidurinė mokykla prisitaikys ir dauguma atitiks tą stojamąjį balą. Tad turėtume pakankamai atsargiai elgtis su šiais dalykais,“ – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas.

Pasak Švietimo ir mokslo vicemininstrės Svetlanos Kauzonienės, universitetams ir kolegijoms būtina bendrai sutarti ir nustatyti ne tik studijų kokybės kriterijus, bet ir kokius tiksliai kriterijus turi atitikti universitetas, o kokius – kolegijos.

„Jeigu stojamasis balas yra 0,4, tai į universitetą priimamas grynas dvejetukininkas. Ir tai yra studijų kokybė? Šiemet jau pagaliau nuspręsta, kad stojimo balas į universitetus bus ne mažiau nei 2, į kolegijas – ne mažiau nei 1,2. Bet susitarkite, kad priėmimas į kolegijas ir universitetus vyktų tik per LAMA BPO sistemą, jokios trečios stojimo sesijos. Mums reikėtų nustatyti ir kriterijų, kad universitetuose būtų trijų pakopų studijos.Yra universitetų, kuriuose nėra doktorantūros studijų. Tai koks tai universitetas? Tenka parengti ir priimti kažkokį teisės aktą, kad taip nustatytume, jog universitetas privalo vykdyti trijų pakopų studijas. Kažkoks absurdas. Bet toks dokumentas yra rengiamas“, – teigė S. Kauzonienė.

Svarbiausia ne koks ateina, o koks išeina

Tačiau Lietuvos studentų sąjungos prezidento Pauliaus Bagdono manymu, studijų kokybei įtakos turi ne stojamasis balas, o tai, kad aukštosios mokyklos iki šiol nėra tiksliai apsibrėžusios, kokį studentą jos pačios nori išleisti iš universiteto pabaigusį studijas.

„Visi esame įtikėję, kad moksleivis, kuris prasčiau išlaikė baigiamuosius egzaminus, yra prastos studijų kokybės universitetuose priežastis. Taip, tai taškas A, į kurį studentas ateina, ir tam turi būti nustatyti minimalūs kriterijai. Bet niekas nekalba apie tašką B – apie tai, koks studentas turi išeiti iš universiteto po studijų. Pačių geriausių universitetų lektoriai, vadovai, aukštų valstybės institucijų atstovai, kurie turi formuoti aukštąjį mokslą, sėdi ir diskutuoja, ar 3,9 ar 4,5 stojimo balas išgelbės aukštąjį mokslą Lietuvoje. Neišgelbės. Kai pradėsime kalbėti apie tai, kaip išugdytą per studijų metus studentą nori matyti patys universitetas, tik tada jie sutvarkys studijų procesą ir priims studijuoti tik tokius studentus, kuriuos galės atvesti prie to taško B,“ – kalbėjo P. Bagdonas.

Jis taip pat pridūrė, kad pakėlus stojamąjį balą, galimas ir atvirkštinis variantas – stojančiųjų į universitetus skaičius dar labiau sumažės, visi abiturientai stos tik į kolegijas, o tai gali tik dar labiau sumažinti nuskurdusio aukštojo mokslo studijų kokybę.

Visada per mažas finansavimas

2010–2014 metais valdžios išlaidos aukštajam mokslui sumažėjo 33 proc., o 2014 metais Lietuvos valstybinis sektorius aukštajam mokslui išleido 64 proc. mažiau, nei vidutiniškai išleido kitos ES šalys, šias išlaidas perskaičiavus vienam gyventojui. Didžiausias finansavimo trūkumas iš valstybės biudžeto jaučiamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sektoriuje (MTEP). Pasak VGTU rektoriaus A. Daniūno, tiek moksliniams tyrimams, tiek visam aukštojo mokslo sektoriui finansavimas yra tikrai per menkas, todėl turime ne tik mažai tyrėjų, bet ir netenkame vis daugiau dėstytojų.

„Mokslinius tyrimus, lyginant su Europa, mes finansuojame kelis kartus mažiau. Ir svarstome, kodėl pas mus neatvažiuoja tyrėjai iš užsienio. Lietuvoje jo atlyginimas būtų keturis kartus mažesnis. Tai kaip mes galime pakviesti tą tyrėją atvažiuoti? Turime atvirai pasakyti, kad šio sektoriaus atlyginimai yra labai maži. Jie nekonkurencingi. Jei anksčiau kalbėjome, kad išvažiuoja mūsų protai iš Lietuvos, tai dabar atsirado nauja tendencija, kad mes tų protų nebegalime išlaikyti net savo universitetuose, jie neemigruoja – nueina į kitus sektorius, verslą ar kitas struktūras. Nebegalime net Lietuvoje konkurencijos sudaryti“, – kalbėjo prof. A. Daniūnas.

Išteklių daug, bet jie „ištaškomi“

Tačiau ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, finansavimas aukštosioms mokykloms yra pakankamas, tik jų Lietuvoje per daug, todėl finansiniai ištekliai dabar tiesiog „ištaškomi“ po didelį aukštojo mokslo institucijų skaičių. Todėl daugelis universitetų ir kolegijų laikosi išlikimo strategijos, siekia kuo didesnio finansavimo, kai tuo tarpu reikėtų mažinti aukštųjų mokyklų skaičių ir finansinius resursus sutelkti taip, kad būtų pagerinta studijų kokybė.

„Lietuvoje vienas iš blogesnių dalykų aukštojo mokslo finansavimui yra Europos Sąjungos lėšos. Aukštojo mokslo institucijoms Lietuvoje tenka septyni šimtai milijonų eurų ES lėšų. Jeigu nebūtų šitos ES paramos, dabar nebūtų Lietuvoje tos universitetų išlikimo strategijos, kuri yra aktuali visoms aukštosioms mokykloms. Labai sudėtinga siekti reformų studijų kokybės gerinimui, kai apie švietimą kalbame kaip apie kažkokį bendrą investavimą santykyje su BVP. Neatsiliekame nuo ES finansavimo atžvilgiu: tiek pat, kiek tenka Vokietijai, tiek tenka ir Lietuvai. Tad kalbėti, jog neužtenka finansavimo, yra netinkamas sprendimas. Pirmiausia reikėtų atsisakyti bent pusės institucijų. Nes dabar švietimo sistema atlieka ne švietimo funkciją, o bando išsaugoti institucijas ir darbuotojus. Kieno sąskaita? To, kad vidutinis akademijos darbuotojo atlyginimas nelabai skiriasi nuo neišsilavinusio darbuotojo atlyginimo“, – aiškino N. Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"