Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Ar tie dryžiai Marso paviršiuje tikrai yra skystas vanduo?

 
Pasikartojančios šlaitų linijos galėjo susidaryti dėl dujų išsiveržimų ar vandens tekėjimo / NASA/JPL/University of Arizona | commons.wikimedia.org

Prieš dvejus metus NASA paskelbė labai įdomias Marso paviršiaus nuotraukas, kuriose buvo matomos juostos, besidriekiančios žemyn kopų šlaitais ir panašios į vandens išgraužtus griovelius. Pavadintos „pasikartojančiomis šlaitų linijomis“ (angl. – Recurrent slope lineae, RSL), jos sulaukė daug dėmesio, nes galbūt žymėjo skysto vandens egzistavimą Marso paviršiuje.

Vėliau atradimas buvo sukritikuotas, teigiant, kad tokiu pačius griovelius gali sukurti nedidelės nuošliaužos, atsirandančios garuojant negiliai po smėliu esančiam anglies dvideginio ledui. Dabar pateiktos naujos, aukštesnės raiškos, pusiaujinių kopų nuotraukos rodo, kad įvairiose vietose, ypač arti RSL, yra daug vandenilio.

Vandenilio egzistavimas žymi arba vandens ledą, arba hidruotas druskas. Tiksliai tą pasakyti būtų įmanoma tik nusiuntus ten marsaeigį, kuris iškastų ir ištirtų kopų medžiagą. Kaip bebūtų, didelės vandenilio atsargos arti pusiaujo yra gera žinia būsimiems kolonistams, kuriems vandenilio reikės ir vandeniui gamintis, ir kaip kuro. Tyrimo rezultatai „arXiv“.

Vienas iš būdų, kaip tyrinėjamas Marso tinkamumas gyvybei, yra laboratoriniai tyrimai. NASA priklausančio „Kennedy“ kosminio centro Kosmoso gyvybės mokslų laboratorijoje jau 15 metų vykdomi eksperimentai, nagrinėjantys įvairių žemiškų bakterijų išgyvenimą Marso sąlygomis.

Kol kas gauti rezultatai nėra optimistiški: didžioji Marso dalis gyvybei per šalta, per sausa, per daug talžoma ultravioletinių spindulių, arba visos šios problemos kyla kartu. Tačiau taip pat nustatyta, kad jei kažkur Marse galėtų būti skysto vandens ir jis išliktų apie 10 parų, tai kai kurios bakterijų rūšys galėtų augti.

Dabar planuojama atlikti bandymus, atkartojant tikėtinas RSL sąlygas, ir nustatyti, ar ten gyvybė galėtų išgyventi, o gal net vystytis ir plisti. Jei paaiškėtų, kad ir RSL nėra gyvybei tinkama aplinka, vilčių dar teikia gilios Marso žemumos, tokios kaip Eladės baseinas pietų pusrutulyje.

Didžiausia šių tyrimų problema – labai sudėtinga patikrinti jų rezultatus, nes marsaeigiai į gyvybei tinkamas zonas važiuoti negalėtų dėl pavojaus užkrėsti jas žemiškomis gyvybės formomis.

Vietos, kur marsaeigiai gali važiuoti ir kur juos planuojama siųsti, yra zonos, kuriose gyvybė galėjo egzistuoti kažkada praeityje.

Tokias vietas jau tyrinėja „Curiosity“, panašų tikslą turės ir 2020 metais NASA siųsimas zondas. Bet aptikus kažkokį objektą, nustatyti, ar tai kažkada buvo gyvas organizmas, gali būti sudėtinga. Vienas gyvybės požymis, išliekantis ilgai po mirties, yra forma – fosilijos nuo negyvų struktūrų skiriasi savo išvaizda. Kitas požymis – spektroskopiniai duomenys, rodantys, kad fosilijoje yra daug anglies.

Dabar pasiūlytas dar vienas fosilijų požymis, leidžiantis atskirti jas nuo negyvų struktūrų: cheminio elemento vanadžio egzistavimas.

Vanadis yra gana retas elementas, tačiau dalyvauja kai kuriose biocheminėse reakcijose ir gali įsiterpti į gyvus organizmus. Fosilijoje atrastas vanadžio pėdsakas labai sustiprintų teiginį, kad tai tikrai yra gyvo organizmo liekana. Tyrimo rezultatai publikuojami „Astrobiology“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"