TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ar valgysime sveiką maistą - žodį tars mokslininkai

2011 09 19 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Šiemet pradėta įgyvendinti nacionalinė mokslo programa "Saugus ir sveikas maistas". Būtų galima džiaugtis, jog valstybė rūpinasi žmonėmis ir telkia mokslo pajėgas. Sulaukta įdomių projektų, vis dėlto tikro proveržio, kaip pripažino programos vykdymo grupės vadovė prof. Izolda Pašakinskienė, po pirmojo konkurso dar nematyti.

Lietuvos mokslo taryba, įvertinusi pirmajam nacionalinės mokslo programos "Sveikas ir saugus maistas" konkursui pateiktus 20 projektų, atrinko devynis, labiausiai atitinkančius keliamus tikslus ir uždavinius. Jie gaus valstybės finansavimą. Iš 2,8 mln. litų, skirtų šiems metams, liko nepanaudota 800 tūkstančių. Naujas kvietimas teikti paraiškas numatytas kitąmet.

"Kalbėkime paprastai ir atvirai: maisto kokybė nuo pirmos grandies iki paskutinės, ypač maisto produktų pakavimas, saugojimas, laikymas prekybos centruose, kelia daug klausimų, ir tyrėjams tikrai būtų kas veikti. Tačiau fundamentaliųjų mokslų atstovams, turintiems savo temas ir įdirbį, persiorientuoti į kasdienybę, į parduotuvių lentynas, nėra paprasta, - pabrėžė programos vykdymo grupės vadovė. - Nors būtent ten pirmiausia ir reikėtų paleisti tyrėjus. Pasigedome aktualių temų. Kai kurie atmesti projektai buvo aktualūs, tačiau ne visai tinkamai parengti. Juk negalima skirti milijonų, kai nėra rimto pagrindo."

Pavyzdžiui, nepateikta nė vieno projekto apie maisto priedus, nors vartotojams būtų labai svarbus mokslininkų žodis. Daugiau galėjo būti ir projektų, skirtų maisto produktų saugai bei įvairių ligų, sukeliamų bakterijų per maisto produktus, prevencijai. Reikėtų išsamių fungicidų ir herbicidų poveikio žmogui bei aplinkai tyrimų, tačiau kol kas tokių projektų nesulaukta.

Aktualu visiems

"Programos "Sveikas ir saugus maistas" aktualumą nesunku numanyti. Maisto kokybė ir visavertis maistas visada buvo ir dabar yra kasdienė visų problema. Kaip ji atsiranda maisto grandinėje? Pirmiausia, žinoma, žaliavų kokybė, jų funkcinių komponentų įvairovė ir naudingumas mūsų sveikatai. Kitas dalykas - augalinės ir gyvulinės kilmės žaliavų perdirbimas, kaip veikia vienokia ar kitokia technologija, ar ji pagerina maistą, o gal priešingai - sumenkina jo vertę. Trečias, pats baisiausias dalykas, kad maisto produktai, sandėliuojami ir saugomi, kol pasiekia vartotoją, gali būti užkrėsti patogeniniais mikroorganizmais ar net kokiomis nors kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Visose šiose pakopose mokslininkai turi, ką veikti: reikalingos geresnės žaliavos, jų perdirbimo technologijos turi būti tinkamos ir, žinoma, būtinas vykusiai parengtas maisto produktų sandėliavimas", - vardijo tyrimų kryptis prof. I.Pašakinskienė.

Nacionalinė mokslo programa "Sveikas ir saugus maistas" dar padalyta į du uždavinius. Pirmas - ištirti ir nustatyti biologiškai vertingų ir kenksmingų medžiagų pokyčius auginant augalus ir gyvūnus maistui, laikant ir apdorojant žemės ūkio maisto žaliavas, kurti maisto žaliavų kokybę ir saugą didinančių technologijų prototipus. Antras - ištirti ir įvertinti maisto komponentus cheminiu, biologiniu bei toksikologiniu požiūriu, kuriant didesnės vertės ir saugesnius maisto produktus.

Pirmasis uždavinys labiau susijęs su žemės ūkio produkcija ir tam tikrais aspektais - su technologijomis. Šių sričių mokslininkai daugiausia ir pasireiškė. Laimėjo iš viso penki projektai.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) sodo augalų genetikai ir biotechnologai, vadovaujami dr. Tadeušo Šikšniano, tirs naują antocianinų šaltinį - tarprūšinių sodo augalų hibridus. Bus įvertintas antocianinų kiekis, jų santykis ir biologinis aktyvumas vyšnių ir serbentų bei jų tarprūšinių hibridų uogose. Sukurtomis perspektyviomis maisto kokybės požiūriu veislėmis siekiama praturtinti antocianinų žaliavų bazę. Antocianinų svarba sveikatai siejama su jų antioksidaciniu ir priešuždegiminiu veikimu. Jie gerina kraujotaką, lėtina nutukimą, stiprina kepenis, apsaugo nuo vėžinių ligų, gerina regėjimą ir mažina diabeto pavojų. Antocianinai stabdo riebalų ir baltymų oksidaciją, todėl dažnai ir plačiai naudojami konservuojant maisto produktus, gaminant maisto papildus.

SDI Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjo dr. Prano Viškelio grupė parengė projektą tirti auginimo ir laikymo būdų bei technologijų įtaką sodininkystės ir daržininkystės produktų kokybei. Tiksliau, bus siekiama auginti obelis taip, kad jų vaisiai sukauptų kuo daugiau biologiškai aktyvių medžiagų. Taip pat bus įvertinta veiksmingų laikymo (kontroliuojama, ultražemo deguonies kiekio atmosfera, modifikuota atmosfera), aklimatizacijos po laikymo bei apdorojimo technologijų ir būdų įtaka vaisių ir daržovių cheminei sudėčiai, tekstūrai, biologiškai aktyvių medžiagų kiekiui ir saugai.

SDI augalų fiziologai, vadovaujami dr. Aušros Brazaitytės, domėsis mikrožalumynų maistinės kokybės valdymu šviesokultūros sistemoje, paprasčiau sakant, jų auginimu dirbtinėje šviesoje. Projekto tikslas - panaudojant puslaidininkines lempas sukurti mikrožalumynų šviesokultūros sistemą, leidžiančią valdyti šių naujų daržovių maistinę kokybę. Mikrožalumynai - specifinis daržovių tipas, priskiriamas vadinamajam funkcionaliajam maistui, turinčiam daugiau sveikatą stiprinančių ar nuo ligų apsaugančių medžiagų nei įprasti maisto produktai. Jie užauga per 10-12 dienų ir gali būti auginami visur, pradedant šiltnamiais ir baigiant virtuvėje ant palangės. Dažniausiai auginamos specialiai išvestos veislės. Mikrožalumynams priskiriama maždaug 80-100 augalų rūšių ir veislių. Tarkim, tokios daržovės kaip kopūstai, burokėliai, mangoldai, salierai ar tokie prieskoniniai augalai kaip krapai, mėtos, šalavijai, kalendros, vakarutės, portulakos ir daugelis kitų.

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos mokslininkai, vadovaujami dr. Juozo Laboko, tirs retesniųjų uoginių augalų bioaktyvių komponentų kitimą priklausomai nuo genotipo ir aplinkos. Tyrimų tikslas - identifikuoti žmogaus sveikatai ypač svarbius bioaktyviuosius komponentus Lietuvoje rečiau auginamų sodinių šilauogių ir paprastųjų putinų vaisiuose. Jie dėl žmogaus sveikatai labai naudingų natūralių junginių gali tapti ypač vertinga žaliava maisto produktams, papildams gaminti.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedros tyrėjų, vadovaujamų dr. Mindaugo Malakausko, projektas skirtas žmonių kampilobakteriozės prevencijai. Pastarąjį dešimtmetį ši žarnyno infekcinė liga dažniausiai nustatoma Europoje bei kitose pasaulio valstybėse. Žmonės paprastai užsikrečia vartodami kampilobakterijomis užterštus šviežius paukštienos produktus, kai jie ruošiami nesilaikant higienos reikalavimų arba netinkamai apdorojami termiškai. Kol kas nėra žinoma, kokių maisto produktų vartojimas ir kokie rizikos veiksniai lemia susirgimų šia liga gausėjimą Lietuvoje. Projekto tikslas kaip tik ir būtų nustatyti atskirų maisto žaliavų ir produktų grupių keliamą riziką bei ištirti probiotikų bei biologiškai aktyvių komponentų poveikį kampilobakterijoms ir kitoms mikroorganizmų grupėms, kurios beveik visada aptinkamos maisto žaliavose bei produktuose, ir sukelia jų gedimą, blogina kokybę. Gauti rezultatai bus naudojami kuriant maisto kokybę ir saugą gerinančių technologijų prototipus.

Proveržio link

Kai kurie antro uždavinio projektai išsiskiria visiškai nauju moksliniu požiūriu ir numatomais naujais moksliniais metodais. Pavyzdžiui, projektas "Naujo tipo prebiotinių oligosacharidų kūrimas termofilinių fermentų pagalba" yra susijęs su pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje didelį susidomėjimą keliančiu funkcionaliuoju maistu. Jam priskiriami maisto produktai, kurių sudėtyje natūraliai yra komponentų, turinčių įtakos žmogaus sveikatai, bei pramoniniu būdu sveikatinamaisiais komponentais papildyti maisto produktai. Prebiotiniai oligosacharidai kaip tik ir yra tokie funkcionalieji komponentai. Visame pasaulyje išgaunat naujus ir labai funkcionalius oligosacharidus paprastai naudojami mezofiliniai fermentai. VU Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedros mokslininkai, vadovaujami dr. Nomedos Kuisienės, savo projekte panaudos termofiliniams fermentams labai perspektyvių ilgos grandinės oligosacharidų gaminti iš pektino, ksilano ir krakmolo.

Su funkcionaliaisiais produktais susijęs ir kitas finansavimą laimėjęs maisto technologijų projektas. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto produktų technologijos katedros mokslininkai, vadovaujami dr. Petro Rimanto Venskutonio, tirs naujus daugiafunkcinius fitocheminius komponentus maisto biologinei vertei ir saugai padidinti. Paprasčiau sakant, vykdant šį projektą vertingos žmogaus sveikatai medžiagos, pavyzdžiui, antioksidantai ar antimikrobiniai junginiai, bus išskiriamos iš įvairių botaninių žaliavų ir tiriamos jų panaudojimo įvairiuose maisto gaminiuose galimybės. Taip pat bus siekiama augalinės kilmės preparatais slopinti žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų susidarymą termiškai apdorojant maistą ar sumažinti jų mutageninį poveikį ir kartu padidinti maisto su tokiais preparatais funkcionalumą, tarkim, papildant jį natūraliais antioksidantais bei kitokiu poveikiu pasižyminčiais bioaktyviais junginiais.

Dar vienas KTU Maisto produktų technologijos katedros projektas, vadovaujamas dr. Daivos Leskauskaitės, skirtas tradicinio maisto kokybei ir biologinei vertei didinti projektuojant jo struktūrą ir funkcionalumą. Vytauto Didžiojo universiteto biotechnologai, vadovaujami habil. dr. Audriaus Maruškos, imasi kurti vertingesnius ir saugesnius maisto produktus, taikydami augalinės žaliavos kietafazę fermentaciją.

"Mokslo centrai, universitetai ar institutai yra įsigiję nemažai naujos įrangos, kuri gerokai tiksliau leidžia ištirti, tarkim, augalų cheminę sudėtį ir ypač - bioaktyvius komponentus. Jų labai maža koncentracija, todėl reikia itin subtilių būdų, kad išskiriami komponentai nesuirtų, ir būtų galima palyginti, pavyzdžiui, jų aktyvumą ar kitas savybes. Šiuo požiūriu mokslo įstaigos tikrai yra atsinaujinusios, - vertino programos vykdymo grupės vadovė. - Kitas dalykas, Lietuva yra maža valstybė, todėl nereikia stebėtis, kad institucijos, kurių projektai finansuojami, kartojasi. Taip ir bus, nes mokslininkai, kurie išmano tą problemą, yra tos srities specialistai, inicijuoja tokias programas. Vėliau atitinkamai tos pačios institucijos suformuluoja ir projektus."

Pirmojo kvietimo devyni projektai bus įgyvendinami trejus - ketverius metus. Jiems skirta 8 mln. litų. Nacionalinei mokslo programai "Sveikas ir saugus maistas" iš viso numatyta 20 mln. litų. Lieka dar 12 mln. litų.

"Kokias problemas matėme pirmojo kvietimo paraiškose? Trūksta kompleksiškumo, - pabrėžė prof. I.Pašakinskienė. - Projekto maksimali vertė - ne daugiau kaip 1 mln. litų. Minimali vertė metams - 200 tūkst. litų. Vis dėlto nemažos lėšos. Jos leistų jungtis kelioms mokslo įstaigoms, taip pat ir su verslo partneriais. Tik viename antro uždavinio projekte yra įtrauktas verslo partneris - kepykla. To jungimosi su verslu tikrai pasigedome ir lauktume teikiant paraiškas per kitą kvietimą."

Pirmojo kvietimo paraiškų vertintojai taip pat pasigedo aktyvesnio dalyvavimo mokslininkų, kurių tyrimai susiję su maisto perdirbimu ir saugojimu. Būtent tokiose srityse kaip technologijų problemos, biologiškai aktyvių medžiagų savybės ar maisto sauga. Kur kas aktyvesni buvo tie tyrėjai, kurie susiję su geros kokybės maisto žaliavos gamyba.

Senoji gvardija

"Gal per kitą kvietimą kas nors pasikeis. Gal kai kurie mokslininkai nespėjo pasirengti tokiems tyrimams, kurių kaip tik ir trūksta. Vis dėlto mokslininkų Lietuvoje mažėja ir jie neina jaunyn. O biurokratijos daugėja, - kalbėjo programos vykdymo grupės vadovė. - Matau tų mokslininkų, dalyvavusių pirmajame konkurse, rinkinį. Daugelis jų - turintys didelę patirtį, atkaklūs, kaip sakoma, senosios gvardijos kareiviai. Tačiau atlaikyti visą tą biurokratiją nėra lengva, kai turi įrodinėti dėl kiekvieno šimto litų, kad esi sveiko proto ir žinai, kam juos išleidai. Ir dar kiekvieną kartą tikinti, kad tikrai esi mokslininkas."

Prof. I.Pašakinskienė du šios vasaros mėnesius stažavo Prancūzijos nacionaliniame žemės ūkio tyrimų institute INRA. Darbo sąlygos, pasak augalų genetikės, kur kas normalesnės - švelniai tariant. Stažuotę finansavo Prancūzijos ambasada, skyrė aukščiausią stipendiją ir atsiskaitymas buvo gerokai paprastesnis nei Lietuvoje. Prancūzų žolininkystės specialistai norėjo atnaujinti ryšius ir apsikeisti informacija su dvidešimties metų patirtį šioje srityje turinčia kolege iš Lietuvos, nes vertina mokslines diskusijas ir mato tokio darbo prasmę.

Ar vertinamos Lietuvoje tokios diskusijos, ar bent kviečiami būtų susidomėję nacionaline programa "Sveikas ir saugus maistas" svetur gyvenantys lietuvių mokslininkai, pasak programos vykdymo grupės vadovės, net naivu tikėtis. Konkursas buvo viešas. Tačiau išvažiavo geri specialistai ir geromis sąlygomis - ko jiems grįžti?! Kai kurie parvyksta dėl asmeninių priežasčių, šeimos, tačiau tikrai ne dėl darbo sąlygų.

Investuojant į daiktus

"Gali pavadinti kaip nori: mokslo slėniu ar telkiniu, mokslininkų miesteliu. Reikia žmonių, kad būtų užtektinai jaunų, turinčių naujų minčių, ir - bazės. Lietuvoje ta bazė yra. Kalbant apskritai, miestai ar įstaigos tvarkosi, tačiau mažai kas atsigręžia į žmonių problemą. Investicijos skiriamos statyti, remontuoti, pirkti. Visko prisipirkta, įranga atnaujinta, tačiau rimčiausia tampa specialistų problema. Kas iš tikrųjų yra daroma žmonėms išlaikyti?! - retoriškai klausė prof. I.Pašakinskienė. - Pasilieka kantrūs, vyresni, turintys savo būstą, o jaunimas per daug ir nesiveržia į tas vietas. Nėra didelių konkursų ir į doktorantūrą. Investuojama į daiktus, bet ne į žmones. Taip yra daugelį metų - žmogus dažniausiai paskutinėje vietoje. Kodėl tiek daug išvažiavo ir kuria gyvenimus svetur?"

Jei ir Lietuvoje mokslininkams būtų sudarytos geros darbo ir gyvenimo sąlygos, jie pasiliktų. Žinoma, visada yra gerai pažinti pasaulį, padirbėti stipriose laboratorijose, tačiau daugelis, pasak VU profesorės, tiesiog neturėjo kitos išeities.

"Juk žmonių problema akivaizdi ir pradėjus įgyvendinti nacionalinę mokslo programą "Sveikas ir saugus maistas". Per pirmą kvietimą nesugebėjome panaudoti visų lėšų. Nėra tiek pajėgių mokslininkų. Tokia yra Lietuvos ir Lietuvos mokslo padėtis, - konstatavo programos vykdymo grupės vadovė. - Džiaukimės tuo, ką turime."

Trumpai

VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros profesorė habil. dr. I.Pašakinskienė už genomų sąveikos žolinių augalų hibriduose tyrimus įvertinta Lietuvos mokslo premija. Augalų genetikės ir biotechnologės mokslinių interesų kryptys - DNR žymenų tarpusavio ryšių genolapiuose nustatymas, genų identifikavimas, genų ekspresijos tyrimai genominėse bibliotekose ir DNR mikrogardelėse, ląstelių membranų streso fiziologijos tyrimai. Iš 59 mokslinių publikacijų 18 straipsnių paskelbta ISI leidiniuose. Mokslininkė yra vieno patento ir vienos augalų veislės autorė.

Prof. I.Pašakinskienė ne kartą stažavo Didžiojoje Britanijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, taip pat Japonijoje. Dalyvavo Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose. Nuo 2001 metų yra Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektų ir Lietuvos mokslo tarybos Mokslo premijų ir vadovėlių ekspertė, nuo 2006 metų - Centrinės projektų valdymo agentūros Bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių ekspertė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"