TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ar žmonės žiaurūs iš prigimties?

2015 02 24 10:21
Užsienio spaudos asociatyvi nuotrauka

Kodėl kai kurie žmonės egoistiški, linkę manipuliuoti, nepakankamai geri aplinkiniams? Ar žiaurumas - prigimtinė savybė? Mokslas tyrinėja tamsias būdo savybes. Užduoda klausimus ir ieško atsakymų.

Jeigu galėtumėte nekenksmingus vabaliukus sutraiškyti kavamalėje - jaustumėte malonumą? O jei jie turėtų vardus ir girdėtumėte, kaip traška malami kiautai? Galėtumėte nekaltą žmogų apkurtinti neištveriamu triukšmu ir ar jums tai patiktų? "BBC Future" pasakoja apie mokslininko Delroy Paulhuso tyrimus. Mokslininkas domisi tamsiomis asmenybės savybėmis.

Pagrindinis tikslas - atsakyti į daugelio užduodamą klausimą: kodėl kai kurie žmonės jaučia malonumą, būdami žiaurūs? Tai ne tik psichopatai ar nusikaltėliai, bet ir padykę paaugliai, troliais vadinami internautai ir net, regis, gerbiami visuomenės nariai, tarkime, politikai ir pareigūnai. Pasak mokslininko, apie tokius žmones aplinkiniai daro greitas išvadas. "Esame linkę kitiems suteikti angeliškų arba velniškų savybių", - kalbėjo profesorius iš Kanados D. Paulhusas. Jis nepateisina žiaurumo, bet žvelgia per atstumą, kaip zoologas, tyrinėjantis nuodingus vabzdžius. Toks būdas leidžia klasifikuoti įvairius pykčio pasireiškimus kasdieniame gyvenime.

Rūpestis savimi

Pirmiausia mokslininko dėmesį patraukė vadinamieji narcizai - egoistiški garbėtroškos, dėl savo įvaizdžio galintys užsipulti kitus žmones. Vėliau mokslininko studentas Kevinas Williamsas pasiūlė patikrinti, ar tarpusavyje susiję anas ir šie egocentriniai bruožai - makiaveliškumas (polinkis į šaltakraujiškas manipuliacijas) bei psichopatija (žiaurus abejingumas aplinkinių jausmams). Kartu jiedu išsiaiškino, kad tokios savybės viena nuo kitos nepriklauso, bet dažnai žmogus turi visas ir jos formuoja vadinamąją "tamsią trijulę".

Nuostabu, kokie kartais atviri būna tyrimo dalyviai. Mokslininko anketose respondentams siūloma sutikti arba nesutikti su tokiu teiginiu, kaip pavyzdžiui: "Man patinka erzinti tuos, kurie už mane silpnesni" arba "Nepatarčiau man atskleisti savo paslaptis". Regis, dėl tokių dalykų turėtų būti gėda prisipažinti. Tačiau tiriami žmonės nejaučia gėdos, ir tai koreliuoja su tikru agresorių skaičiumi kaip paauglių, taip ir suaugusiųjų. Be to, dažniausiai jie per egzaminus nusirašinėja ir būna neištikimi sutuoktiniams - ypač tie, kurie linkę į makiaveliškumą ir psichopatiją.Vis dėlto D. Paulhusas daugiausia tyrinėja kasdienius pykčio protrūkius, o ne iš kriminalistikos ar psichiatrijos srities, todėl tiriami bruožai iš pirmo žvilgsnio gali nebūti akivaizdūs. "Tokie žmonės tvarkosi su savo gyvenimu visuomenėje ir pakankamai save kontroliuoja, kad nesiveltų į nemalonumus, - aiškino mokslininkas. - Tačiau kokia nors būdo savybė būtinai patraukia dėmesį." Pavyzdžiui, tie respondentai, kurių anketos rodo jų polinkį į narciziškumą, dažnai mėgsta pūsti miglą į akis. Tai viena strategijų, leidžiančių paglostyti savo savimeilę. Kai per eksperimentą D. Paulhusas pradėdavo kalbėtis paties prifantazuota tema, pašnekovai tuoj pat imdavo vaizduoti neva viską apie tai žino. O kai tyrėjas užduodavo prieštaringus klausimus, pykdavo. "Neįtikėtina, bet tai viena iš būdo savybių rinkinio, leidžiančio gyventi, turint išpūstą savivertę", - pastebėjo mokslininkas.

Iš prigimties piktas

Pirmieji D. Paulhuso tamsių psichikos vietų tyrimo rezultatai sudomino daug ką ir kėlė klausimų. Tarkime, ar žmogus piktas iš prigimties? Mokslininkai palygino dvynių, gimusių iš vienos ar skirtingų kiaušialąsčių, ir padarė išvadą, kad narcisizmo ir psichopatijos genetinis komponentas gana didelis, o štai makiavelizmas greičiausiai atsiranda dėl aplinkos įtakos - manipuliuoti galima išmokti iš aplinkinių žmonių.

Kad ir kokia būtų prigimtis, ji neatleidžia nuo atsakomybės už poelgius. "Nemanau, kad žmogus gimsta turėdamas psichopato genus ir todėl nieko neįmanoma padaryti", - galvoja Minna Lyons iš Liverpulio universiteto. Neigiamų herojų populiarumas parodo, kad tamsios asmenybės turi seksualinio patrauklumo. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai.

Derėtų atkreipti dėmesį į vieną pagrindinių žmogaus ypatybių - "vieversio" arba "pelėdos". M. Lyons su savo studente Amy Jones išsiaiškino, kad "pelėdos", tai yra žmonės, kurie ilgai neužmiega ir vėlai keliasi, dažniau turi "tamsios trijulės" savybių. Jie neretai rizikuoja (tai vienas iš psichopatijos pasireiškimų), labiau linkę į manipuliacijas (tai rodo polinkį į makiavelizmą) ir, kaip tipiški narcizai, gali išnaudoti aplinkinius. Tokią koreliaciją galima paaiškinti per evoliucijos prizmę: tikėtina, kad tamsioms asmenybėms būdavo daugiau galimybių vogti, manipuliuoti ir megzti slaptus seksualinius ryšius, kol kiti miegodavo, todėl jos virto naktinėmis būtybėmis. Tiesa ar ne, bet D. Paulhusas įsitikinęs: tokie žmonės visada randa savo nišą. "Visuomenė yra tokia sudėtinga, kad egzistuoja įvairūs ir skirtingi būdai pasiekti sėkmės. Vieniems tai pavyksta, kai jie gerai elgiasi, kiti - kai blogai", - mano mokslininkas.

Tamsūs kampai

Neseniai D. Paulhusas bandė patekti į slaptus žmogaus proto užkaborius. "Mes išėjome iš įprastų rėmų, užduodami vis radikalesnius klausimus", - sakė mokslininkas. Kaip paaiškėjo, kai kurie žmonės prisipažino, kad skaudino kitus dėl vienintelės priežasties - kad pajustų malonumą. Svarbu pažymėti, kad tokios tendencijos nėra narcisizmo, psichopatijos ar makiaveliškumo pasireiškimas; jos artimesnės atskiram tipui - kasdieniam sadizmui. Todėl D. Paulhusas savo sistemą pradėjo vadinti "tamsiuoju ketvertu".

"Vabzdžiamalė" mokslininkui ir jo kolegoms leido teoriją patikrinti praktikoje. Iš tikrųjų vabalai kavamalėje nepatekdavo ant peiliukų, bet tyrimo dalyviai šito nežinojo, prietaisas skleisdavo vabalų kiautų traškesio garsus. Kai kurie tiriamieji atsisakė šios užduoties, kiti priešingai - atliko su malonumu. "Jie ne tik norėjo blogo vabalams, bet ir prašė tai pratęsti, - kalbėjo D. Paulhusas. - Kiti užduotį laikė tokia pasibjaurėtina, kad net nenorėjo likti toje patalpoje." Svarbu, kad mėgėjai permalti vabalus parodė aukštus rezultatus atlikdami testą dėl sadistinių polinkių.

Racionalaus žmogaus, regis, neturėtų labai jaudinti vabalų likimas. Tačiau mokslininkų grupė sumanė dar vieną bandymą - kompiuterinį žaidimą, per kurį dalyviai galėjo nubausti varžovą stipriu garsu ausinėse. Tai nebuvo būtina, tiriamasis net turėjo atlikti varginančias užduotis, kad užsitarnautų tokią teisę. D. Paulhuso nustebimui, buitiniai sadistai su malonumu to ėmėsi: "Mes stebėjome ne tik norą, bet ir motyvaciją, troškimą padėti papildomų pastangų, kad galima būtų gauti teisę pakenkti kitiems žmonėms." Toks žiaurumas niekaip nebuvo provokuojamas, nesuteikdavo asmeninės naudos. Kai kurie tiriamieji tai darė tiesiog dėl malonumo.

Trolių medžioklė

Mokslininkas mano, kad toks tyrimas turi tiesioginį ryšį su vadinamaisiais interneto troliais. "Tai yra tam tikra buitinių sadistų rūšis virtualioje erdvėje, - sakė jis. - Jie leidžia laiką internete, kad rastų žmonių, kuriems galėtų padaryti ką nors blogo." Iš tiesų anoniminė interneto trolių apklausa parodė, jog jie turi aiškiai išreikštą "tamsų ketvertą", o ypač pasižymi kasdieniu sadizmu. Svarbiausias jų siekis, mėgautis tuo, kad kenkia kitiems. Per eksperimentą su "vabzdžiamale" paaiškėjo, jog kasdieniai sadistai gali turėti nepakankamą emocinę reakciją į malonius gyvenimo įvykius. Gali būti, kad nemotyvuoto žiaurumo aktai yra bandymas prasiveržti pro šią užtvarą.

D. Paulhuso tyrimu susidomėjo policija bei kariškiai, kurie norėtų apjungti su mokslininkais pastangas ir bandyti rasti paaiškinimą, kodėl kai kurie žmonės piktnaudžiauja valdžia. "Kyla įtarimų, kad tokie individai sąmoningai renkasi veiklą, kurioje turėtų galimybę skaudinti kitus", - aiškino mokslininkas. Jei taip yra iš tiesų, tolesnis tyrinėjimas gali padėti tokius kandidatus išsiaiškinti tada, kai sprendžiama, ar priimti į darbą.

D. Paulhusas laiko svarbiu ir "aukštos moralės makiavelizmo", ir "visuomenei naudingo narcisizmo" tyrimą, kai tamsių būdo bruožų turintys žmonės juos naudoja teisingiems darbams, kaip juos įsivaizduoja. Kai kuriose situacijoje negailestingumas naudingas. "Premjeras negali visiems meilikauti, kartais tenka žaisti ne pagal taisykles ir sukelti žmonėms nepatogumų, kartais elgtis net bjauriai, kad pasiektų aukštesnių tikslų", - mano mokslininkas.

Tamsios asmenybės dažnai turi energijos ir pasitikėjimo, o tai leidžia joms pasiekti, ką yra sumanusios. Net motina Teresė buvo "geležinio" būdo, teigė mokslininkas. "Visuomenei nepadėsi, ramiai sėdėdamas namie ant sofos", - sakė jis. Pasaulis nėra vien juodas ir baltas, o D. Paulhusas noriai tyrinėja pilkus atspalvius. Mokslininkas prisipažįsta, kad pats turi tamsių savybių, pavyzdžiui, jam patinka grubaus sporto šakos. "Tačiau esu smalsus ir, kaip visi mokslininkai, mėgstu aiškintis, kas, kaip ir kodėl. Todėl nusprendžiau giliau patyrinėti tuos tamsumus", - teigė D. Paulhusas.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"