TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Asbestas: natūralus, bet kenksmingas

2008 04 22 0:00
Šio namo balkonai tokie jau buvo suplanuoti - su šiferio apdaila.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Nieko negąsdiname. Yra taip, kaip yra - visi esame šiek tiek paveikti asbesto, - sakė LŽ chemikė dr. Gražina Smolianskienė. - Dėl to širdis ir skauda, dėl to ir triukšmaujame, kai daug kur matome tokią netvarką."

Nuo 1961 metų į Lietuvą buvo įvežta 700 tūkst. tonų asbesto. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje jo panaudota daugiausia - 7 kg per metus vienam gyventojui.

"Sunku pasakyti, ar padėtis gerėja, ar blogėja, nes per aštuonerius metus iš viso padaryta tik per 200 tyrimų visoje Lietuvoje. Jie tikrai nerodo tikrosios padėties, ypač kai toks statybų mastas. Reikėtų ištirti asbestą senuose pastatuose prieš juos nugriaunant ar renovuojant, tačiau tokių tyrimų nėra, o tai, kas nugriaunama, išvežama kartu su bendromis statybos atliekomis, ir tos dulkės sklinda į aplinką, - kalbėjo Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja G.Smolianskienė. - Jei ištyrus nustatyta, kad asbesto nėra, - griauk ramia sąžine, o jei yra, reikia imtis visų aplinkos ir žmonių apsaugos priemonių asbestui pašalinti ir jam išvežti į specialių atliekų sąvartyną."

Rūpi užsieniečiams

Lietuvoje, pasak LŽ pašnekovės, nuo 2000 metų pradėta kelti asbesto problema, o pirmieji tyrimai buvo atlikti jau 1999 metais. Iki tol galiojo dar sovietinės normos ir asbestas nebuvo išskiriamas kaip kenksmingas veiksnys. Atliktais matavimais Vilniaus mieste pirmiausia susidomėjo užsienio ambasados ir iki šiol daugiausia užsieniečiai yra tokių matavimų iniciatoriai - žinodami apie galimą riziką, jie prašo nustatyti, ar darbo aplinkoje yra asbesto, ir kiek jo yra.

Tyrimai atliekami vadinamuoju membraninio filtro metodu, kai siurbiant orą kasetėje įdėtas filtras sulaiko asbesto plaušelius. Laboratorijoje ant mikroskopinei analizei paruošto filtro suskaičiavus tuos plaušelius, nustatoma asbesto koncentracija kubiniame centimetre. Ji lyginama su ribiniu dydžiu, neleistinu viršyti.

"Gyvenamojoje aplinkoje tokio ribinio dydžio nėra, nes ten iš viso neturi būti nė vieno asbesto plaušelio. Jei ką nors randame, vadinasi, jau yra blogai ir reikia valyti tas patalpas, - kalbėjo G.Smolianskienė. - Pavyzdžiui, žmogus remontuoja butą, o vamzdynas yra izoliuotas asbestu. Atrodo, viską išvalys ir sutvarkys. Nieko panašaus! Stambiąsias dalis išneša, o dalelytės ir lieka. Ta tarša taip ir užsikonservuoja, nes smulkiausių asbesto dalelių nepavyksta išplauti ir jos neišgaruoja. Jas reikia išvalyti sudrėkinus specialiomis priemonėmis, nes tik tada nepasklinda po aplinką ir žmonės tuos darbus turi atlikti dėvėdami specialias kaukes ir aprangą."

Kasmet po 50

Asbestas yra natūralus gamtinis mineralas. Lietuvoje jo neaptinkame - atsiveždavome daugiausia iš Rusijos ir Kazachstano. Vien 1998 metais asbestcementui ir jo gaminiams šiferiui, plokštėms, vamzdžiams buvo panaudota 4 tūkst. tonų asbesto - daugiau kaip 95 procentai. Katilinėms ir vamzdynams izoliuoti, dūmtraukiams, sklendėms sandarinti - apie 4 proc. ir mažiau kaip 1 proc. - stabdžių trinkelėms gaminti.

"Šis natūralus gamtinis mineralas turi nepaprastai gerų eksploacinių ir termoizoliacinių savybių - medžiaga ilgaamžė, nedegi, nesilydo aukštoje temperatūroje, atspari rūgštims ir šarmams, - pasakojo mokslininkė. - Tačiau patekusi į žmogaus plaučius iš jų nepasišalina ir sukelia vėžines ligas. Priklauso nuo poveikio dozės. Didžiausios rizikos vietose pavojingai dozei gauti užtenka metų ar dvejų."

Asbesto plaušeliai patenka į žmogaus organizmą ir nelygu kurioje vietoje įstringa ir kaupiasi, gali grėsti plaučių vėžys, asbestozė (plaučių audinio randėjimas), mezotelioma (pleuros vėžys).

Per vieną mokslinį projektą buvo apklausti 302 žmonės, laukiantys plaučių vėžio operacijos. Iš jų 23 sutiko, kad būtų atlikti per operaciją paimtų mėginių tyrimai. Nustatyta, kad tie, kurie patyrė didelį asbesto poveikį, plaučiuose turi asbesto plaušelių ir darinių. Daroma prielaida, kad tai galėjo būti plaučių vėžio priežastis. Tokių pacientų buvo 21 ir tik dviem nieko nebuvo aptikta.

2005 metų Higienos instituto tyrimų duomenimis, 3,4 proc. vyrų plaučių vėžio atvejų Lietuvoje atsiranda dėl asbesto poveikio praeityje. Kasmet plaučių vėžiu suserga apie 1300 vyrų. Darant prielaidą, kad poveikio sąlygos buvo panašios visoje šalyje, maždaug 50 vyrų plaučių vėžio atvejų per metus gali būti sukelti asbesto.

Atsižvelgiant į mūsų ekonomikos struktūrą, gyventojų ir dirbančių žmonių skaičių, pagal specialią CAREX metodiką buvo apskaičiuota, kiek galėtų būti paveiktųjų asbestu. Daugiausia statybose - 3,1 tūkst. (44 proc.) ir privačiame namų ūkyje - 2,3 tūkst. (33 proc.).

Profesinis vėžys

Vakarų šalyse žmogus, jei jo darbas buvo susijęs su asbesto produktų gamyba, asbesto purškimu ir izoliavimu, senų pastatų griovimu, priskiriamas tikrai paveiktųjų asbestu grupei. Jei dirbo statybos, laivų statybos, šilumos tinklų priežiūros, metalo apdirbimo srityse - tikėtinai paveiktųjų grupei. Galimo poveikio grupei priskiriami žmonės, dirbę transporto, geležinkelio transporto, laivų aptarnavimo, gaisrų gesinimo, kasybos, naftos perdirbimo, popieriaus ir metalo pramonės, automobilių remonto ir aptarnavimo srityse.

Tikrai paveiktųjų grupės žmonėms užtenka vienų metų darbo stažo, ir plaučių vėžys pripažįstamas profesine liga. Tikėtino ir galimo poveikio grupėms skaičiuojamas 10 metų darbo stažas.

"Vakaruose visai kita darbo kultūra ir registruoti visi žmonės, dirbę su asbestu, - kalbėjo pašnekovė. - Jei kas suserga, iš karto pripažįstamas profesinis plaučių vėžys. Tik pas mus nėra užregistruota nė vieno profesinio vėžio dėl asbesto atvejo, nors užfiksuota, kad vienam žmogui tenka didžiausias asbesto kiekis, o šalyje buvo keturios asbestcemento gamyklos."

Profesinių ligų registro duomenimis, Lietuvoje 1995-2006 buvo registruoti trys chroninio obstrukcinio bronchito atvejai dėl asbesto poveikio ir 14 pneumokoniodzės atvejų, sukeltų asbesto, tarp dirbančiųjų laivų statyklose, asbestcemento pramonėje, statybininkų, izoliuotojų ir televizorių gamyklos darbuotojų.

Asbesto lobistai

Yra įvairių atmainų asbesto. Pas mus buvo naudojamas daugiausia chrizotilas. Jo plaušeliai nėra tokie aštrūs ir iš šios pluoštinės medžiagos anksčiau ausdavo net gaisrininkų uniformas. Tokiomis nedegiomis uniformomis dirbo ir mūsų gaisrininkai.

"Mitas, kad chrizotilas yra ne toks pavojingas kaip kitos asbesto atmainos. Jis tiesiog lengviau pasišalina iš plaučių, nes iš karto tarsi adatomis nesubado alveolių. Tyrimų rezultatai rodo, kad žmogus dar gali šiek tiek chrizotilo plaušelių iškosėti, tačiau kancerogeninės savybės ir darbo aplinkoje neleistinas viršyti ribinis dydis yra tokie pat, - kalbėjo G.Smolianskienė. - Pažymėtina, kad dėl asbesto poveikio vėžiu susirgę žmonės buvo 100 proc. paveikti jo chrizotilo atmainos, importuotos iš Rusijos. Ten iki šiol aiškinama, kad chrizotilas yra nepavojingas, ir yra toks lobizmas - net chrizotilo asociacija įkurta. Ji įtraukė ir Kanados, Indijos, dar kelių šalių stiprius gamintojus. Teigiama: "Chrizotilas sukurtas gamtos - sukurtas mums." Žaidžiama jo natūralumu ir kalbama ne apie asbestą, o būtent apie chrizotilą - koks jis yra saugus."

Pastaruoju metu mokslininkai pastebi naują tendenciją - į Lietuvą iš kitų šalių per laivus ateina kitų asbesto atmainų - amfibolitŲ. Pavyzdžiui, Klaipėdoje aptikta amozito. Ardant ir perdirbant laivus juose gali būti iki keliasdešimt tonų asbesto.

Nelaužant ir nemėtant

Lietuvoje nuo 2002 metų uždrausti gaminti ir vartoti visų rūšių asbesto pluoštas ir jo gaminiai. Nors taikomos išimtys gaminiams, kurių naudojimo laikas dar nesibaigęs, sudarytos prielaidos smarkiai apriboti asbestui ir jo produktams patekti į darbo aplinką. Nuo 2005 metų asbestas įtrauktas į nuodingų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašą ir nustatyti dar griežtesni darbo su asbestu reikalavimai. Praėjusią savaitę priimta Asbesto šalinimo programa.

"Žmonėms nereikėtų gąsdintis, kad visur iš eilės bus lupami šiferio stogai. Apsispręsta pradėti nuo didžiausios rizikos visuomeninės paskirties ir gyvenamosios aplinkos objektų. Pažiūrėkite, kokia apgailėtina mūsų vaikų darželių būklė! - kalbėjo G. Smolianskienė. -

Kita vertus, žmonėms nereikėtų patiems pulti plėšyti, laužyti, mėtyti. Tegu verčiau tas asbestas dar ramiai pabūna, ir darbą patikėti specialistams. Juk svarbiausias asbesto šalinimo tikslas - apsaugoti aplinką nuo pavojingųjų plaušelių, todėl rekomenduojamos griežtos žmogaus ir aplinkos apsaugos priemonės."

Šiferio ir kitų asbestcemento gaminių garantinis laikas - maždaug 20 metų. Vėliau prasideda erozija, nors iš pažiūros koks šiferio lapas ir atrodo dar tinkamas kam nors pridengti. Pašnekovė minėjo Santariškių ligoninės autoklavinėje ir Karoliniškių poliklinikos laboratorijoje matytas asbestcemento plokštėmis padengtas lubas (anksčiau toks buvo priešgaisrinės tarnybos reikalavimas) ir nerimavo, ar sumanius renovuoti patalpas viskas bus tinkamai padaryta. Ar tos plokštės bus nuimtos pagal visus reikalavimus ir išvežtos į pavojingų atliekų sąvartyną, ar, kaip dabar atsitinka, atsiras pačių žmonių "pasitobulintuose" balkonuose.

Trumpai

Asbestas graikų kalba reiškia nedegus, neyrantis. Rašytiniuose šaltiniuose šis mineralas minimas jau Romos imperijos laikais. Per archeologinius kasinėjimus Skandinavijoje nustatyta, kad 3 tūkst. metų prieš Kristų asbestas buvo naudojamas keramikoje, taip pat rąstų plyšiams namuose užtaisyti. Manoma, kad pirmasis asbesto karjeras I amžiuje buvo Graikijoje. Ankstyvaisiais amžiais asbestas buvo naudojamas kaip statybinė medžiaga, iš jo taip pat buvo audžiami nedegūs drabužiai. Romėnai naudojo asbestines staltieses. Maisto atliekos būdavo pašalinamos ne plaunant staltieses, o atvirkščiai - išdeginant jas. Pasak istoriko Plinijaus vyresniojo, magai naudojo asbestą apsisaugoti nuo visų burtų. Egiptiečiai gamino iš asbesto šviestuvus. Persai iš asbesto, importuoto iš Indijos, ausdavo audeklą mirusiesiems suvynioti. Jie tikėjo, kad asbestas yra mažo gyvūno, gyvenusio prie ugnies ir mirusio prie vandens, plaukai.

Viduramžiais asbestas kaip apsaugantis audeklas buvo plačiai naudojamas gaminant riterių šarvus. Nesąžiningi pirkliai iš asbesto gamino kryželius ir tvirtino, kad šie padaryti iš "tikrojo kryžiaus", ant kurio buvo nukryžiuotas Kristus. Kai kurios asbesto formos panašios į seną medieną, be to, tie kryžiai nedegdavo, todėl pirkliai įrodinėjo, kad jie yra stebuklingi.

XIX a. pabaigoje po pramonės revoliucijos asbestas pradėtas ypač plačiai vartoti. Jis buvo naudojamas gaminant net 3 tūkst. rūšių gaminių. Prieš du dešimtmečius Vakarų pasaulis suprato, kad asbestas yra kenksmingas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"