Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Astrofizikos mokslų daktaras: „Nė kiek neabejoju, kad nežemiška gyvybė egzistuoja“

 
2017 09 28 14:00
Kastytis Zubovas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Paauglystėje kiekvienam teko rankose laikyti Johno Ronaldo Reuelo Tolkieno „Žiedų Valdovą“, su „Žvaigždžių karais“ užaugo jau kelių kartų atstovai, kiekviena nauja „Sostų Karų“ serija sukelia aršias diskusijas o tūlas viduryje nakties iš saldaus miego pažadintas dvidešimtmetis nesutrikęs išvardintų bent penkis burtažodžius iš Hario Poterio sagos. 

Vienokiu ar kitokiu būdu susipažinę su fantastika esame mes visi. Tiesa, kai kuriems paprastos pažinties su fantastika nepakanka – į jos liūną šie neria stačia galva. Būtent tokią publiką į Vilnių šį savaitgalį sutrauks didžiausias Lietuvos fantastikos mėgėjų festivalis „Lituanicon“. Vienas iš pagrindinių festivalio organizatorių, astrofizikos mokslų daktaras ir ilgametis fantastas Kastytis Zubovas LŽ atskleidė, kad pats tiki ne tik nežemiška gyvybe, bet ir paralelinėmis visatomis.

– Kaip pats atradote fantastiką? Gal keistai skamba, bet ar šis žanras jums turėjo įtakos?

– Turbūt net ir vaikystėje skaitytas knygas galima pavadinti fantastika, nors ir vaikiška – „Stebuklingos Nilso kelionės“ ir „Mijo, mano Mijo“ turi daugybę fantastinių motyvų. Rimtai į fantastiką pasinėriau pradinėje mokykloje, kai kartą mama pasiūlė paskaityti Ray Bradbury apsakymų rinkinį. Tada pradėjau ryti fantastines knygas vieną po kitos. Vėliau tapau fantastų bendruomenių nariu, ėmiau organizuoti įvairias su fantastika susijusias veiklas, taigi mano gyvenimui fantastika įtakos turėjo ir tebeturi netgi labai daug.

Fantastika leidžia nagrinėti įvairių technologijų pasekmes ir galbūt netgi pasiruošti galimiems pavojams. Tarkime, pasaulis, kuriame niekas neturi darbo, nes viską atlieka robotai – ar tai būtų utopija?

– Esate fizikas, o fantastika neretai apeliuoja į mokslo plėtotės tam tikra kryptimi galimybes. Ar fantastikos žanras daro įtaką mokslui ir koks tamprus yra judviejų ryšys?

– Fantastikos įtaka mokslui yra didžiulė. Kiekvienas išradimas prasideda nuo sugalvojimo, jog tokio dalyko reikėtų arba kad jis yra įmanomas. Šios mintys gali būti sutinkamos fantastiniuose kūriniuose. Pavyzdžiui, Jules Verne aprašė plačiai naudojamą elektrą, kai ji buvo laikoma tiesiog žaisliuku. Arba video pokalbiai – šiandien įprastas reiškinys, dar prieš dvidešimt metų buvęs fantastika, o pirmą kartą parodytas seriale „Star Trek“. Iš kitos pusės, fantastika leidžia nagrinėti įvairių technologijų pasekmes ir galbūt netgi pasiruošti galimiems pavojams. Tarkime, pasaulis, kuriame niekas neturi darbo, nes viską atlieka robotai – ar tai būtų utopija? O gal priešingai – pragaras? Tokia perspektyva nėra visiškai nerealistinė, bet kol kas – dar fantastika. Taigi galime ją nagrinėti fantastiniuose kūriniuose, o vėliau, jei ji taps realybe, geriau žinosime, kaip į tai reaguoti.

– Ar fantastika jus kada nors įkvėpė imtis naujo projekto?

– Mokslinio – nepasakyčiau. Tačiau įvairios laisvalaikio veiklos dažniausiai siejasi su fantastika, taigi tokių fantastinių projektų yra buvę ne vienas. Ar tai būtų J. R. R. Tolkieno gerbėjų stovykla Lietuvos miškuose, ar fantastikos festivalis „Lituanicon“.

– Ar yra kokių nors kol kas fantastikai priskiriamų teorijų, kuriomis pats tikėtumėt, kaip antai gyvybė kitose planetose?

– Nė kiek neabejoju, kad nežemiška gyvybė egzistuoja. Kur ir kokia – nežinau, bet manau, kad per keletą dešimtmečių jos pavyzdžių aptiksime. Taip pat manau, jog egzistuoja paraleliniai pasauliai, tik va pateikti į juos sunkiau, nei kokiame „Sliders“ seriale.

– Šių metų festivalio „Lituanicon“ tema – „Iš praeities į ateitį“ tiesiogiai siejasi su istorija. Kiek fantastika aktuali istorijos kontekste? Ar ji apskritai aktuali šiandien?

– Panašiai, kaip futurologai nagrinėja įvairius fantastiškus ateities scenarijus, taip istorikai kartais nagrinėja alternatyvios istorijos scenarijus. Fantastika svarbi ir kaip kultūrinės istorijos detalė – daugybę amžių fantastinė kūryba buvo beveik visos literatūros pagrindas, taigi skaitydami senuosius mitus ir fantastinius kūrinius galime suprasti, kuo gyveno tuometiniai žmonės, kokie pavojai juos baugino, kokios viltys skatino. Nereikia ir tolimos praeities – XX amžiaus fantastikos kūriniai puikiai atspindi tuometines problemas ir žmonių nuotaikas, ar tai būtų šeštojo dešimtmečio optimizmas dėl kosmoso kolonizavimo, ar septintojo panika dėl gyventojų pertekliaus, ar devintojo baimės bei viltys dėl kibernetikos.

– Kai kuriose šalyse instituciniu lygmeniu praktikuojami karo žaidimai. Tai labai primena fantastų itin mėgstamus vaidmenų žaidimus. Ar Lietuvoje organizuojami karo žaidimai? Ar fantastams Lietuvoje jie gali būti aktualūs?

– Neteko girdėti apie Lietuvoje organizuojamus karo žaidimus, tačiau įvairių vaidmenų žaidimų Lietuvoje netrūksta, egzistuoja ir stalo vaidmenų žaidimų (RPG), ir gyvo veiksmo vaidmenų žaidimų (LARP) bendruomenės. Manau, kad karo žaidimai, panašūs į aprašytą straipsnyje, Lietuvoje irgi galėtų vykti, nors ar jais domėtųsi kariuomenė, nesiimsiu spėlioti. Aktualumas – ne pagrindinė priežastis juos žaisti, vaidmenų žaidimai yra puiki pramoga, leidžianti pasijusti kito žmogaus kailyje, pabandyti įsijausti į visiškai kitokią socialinę poziciją, priimti sprendimus, kurių realiame gyvenime negalėtum ar nedrįstum. Tuo ir pasireiškia jų žavesys.

– Kokią publiką dažniausiai pritraukia tokie renginiai, kaip „Lituanicon“? Kaip apskritai pradėtas organizuoti šis festivalis?

– Fantastų konventai yra pasaulinė tradicija, seniausieji prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Pirmasis „Lituanicon“ įvyko 1990 metais ir nuo tada vyksta kasmet. Pirmieji jo organizatoriai buvo Vilniaus ir Kauno fantastų klubų nariai, visus 28-erius metus konventas laikėsi ant panašių entuziastų pečių. Apsilankanti publika – labai įvairi. Tai ir žmonės, daugelį metų priklausantys fantastų bendruomenėms, ir tie, kas su fantastika pažįstami tik paviršutiniškai. Tuo ir džiaugiuosi, nes konvento viena iš idėjų yra pritraukti žmones ir parodyti, kiek daug įvairios fantastinės veiklos yra Lietuvoje ir kuo galima užsiimti.

"Lituanicon" nuotr.

– Ar fantastika Lietuvoje keičiasi? Ar fantastų auditorija Lietuvoje auga?

– Fantastika keičiasi visame pasaulyje. Vis daugiau reikšmės turi kompiuteriniai žaidimai, kurie leidžia istorijas ne tik skaityti ar matyti, bet ir jose dalyvauti; aišku, šie pokyčiai vyksta jau porą dešimtmečių. Taip pat keičiasi fantastikos tematikos – kaip anksčiau buvo daug rašoma apie kosmoso kolonizavimą ar gyventojų perteklių, taip dabar gausėja socialinių ir ekologinių problemų atgarsių. Super herojų filmai, iškilę per pastaruosius dešimt metų, manau, irgi atspindi žmonijos poreikius – mes norime matyti herojus, kurie gali išspręsti įvairias sudėtingas problemas, kad turėtume vilties, jog jos yra įveikiamos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"