Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

Astronomai tikisi pirmąkart gauti juodosios skylės nuotrauką

 
2017 04 13 10:20
AFP/Scanpix nuotrauka

Teleskopų tinklas nuo Havajų iki Antarkties ir Ispanijos penkias iš eilės buvo nukreiptas į mūsų galaktikos širdį, o astronomai trečiadienį paskelbė, kad jiems galbūt pavyko pirmąkart nufotografuoti juodąją skylę.

Gali prireikti mėnesių, kol iš atskirų nuotraukų bus sudėliotas vientisas atvaizdas. Jeigu šios mokslininkų pastangos bus sėkmingos, tai gali padėti geriau suprasti, kaip yra sudaryta Visada ir kokiu būdu ji atsirado.

„Užuot konstravę teleskopą, kuris būtų toks didelis, kad veikiausiai sulūžtų dėl savo svorio, sujungėme aštuonias observatoriją tarsi milžiniško veidrodžio dalis“, – sakė Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų instituto (IRAM) astronomas Michaelas Bremeris, projekto „Event Horizon Telescope“ (Įvykių horizonto teleskopas) vadovas.

„Tokiu būdu įgijome Žemės dydžio virtualų teleskopą – apie 10 tūkst. km skersmens“, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP.

Juo didesnis teleskopas, juo didesnę skiriamąją gebą galima pasiekti, todėl gaunamos daugiau detalių turinčios nuotraukos.

Supermasyvi juodoji skylė, šio projekto taikinys, slypi mūsiškės Paukščių Tako galaktikos centre, Šaulio žvaigždyno srityje, maždaug už 26 tūkst. šviesmečių nuo Žemės.

Šis objektas, žinomas kaip Sagittarius A* (Sgr A*) yra didžiulės masės pabaisa, iš kurios negali ištrūkti netgi šviesa. Jos masė prilygsta 4 mln. Saulės masių.

Astronomijos teorija sako, kad juodajai skylei ryjant medžiagą – planetas, kosmines dulkes ir bet kokius kitus pernelyg priartėjusius objektus, gali būti stebimi trumpi šviesos žybsniai.

Riba, nuo kurios negrįžtama

Faktiškai juodoji skylė yra nykstamai mažas didžiulės masės objektas, o ją supa zona, kurioje gravitacija tokia didelė, kad iš jos negali ištrūkti netgi šviesos greičiu judantys objektai. Šios sferinės zonos riba vadinama įvykių horizontu, o jos dydis priklauso nuo juodosios skylės masės.

Garsus britų astronomas Stephenas Hawkingas (Stivenas Hokingas) yra palyginęs įvykių horizonto kirtimą su plaukimu per Niagaros krioklį: jeigu esat pakankamai toli nuo jo, galit įveikti upės srovę, jeigu smarkiai irkluosit.

Tačiau kirtus krioklio kraštą, kelio atgal nebėra..

Radijo teleskopų tinklas „Event Horizon Telescope“ turi aptikti šviesą, pasklindančią nuo juodosios skylės, kai koks nors objektas kerta įvykių horizontą.

„Pirmąkart per mūsų istoriją turime technologinių pajėgumų stebėti juodosios skylės detales“, – pabrėžė M.Bremeris.

Virtualus teleskopas, nukreiptas į Paukščių Tako centrą, yra pakankamai stiprus, kad aptiktų ant Mėnulio paviršiaus gulintį golfo kamuoliuką, sakė astronomas.

30 metrų IRAM teleskopas, esantis Siera Nevados kalnuose Ispanijoje, yra vienintelė šiame tarptautiniame projekte dalyvaujanti Europos observatorija.

Tinklui taip pat priklauso Pietų Ašigalio teleskopas Antarktidoje, Jameso Clerko Maxwello (Džeimso Klerko Maksvelo) teleskopas Havajuose ir Atakamos kosmologijos teleskopas, esantis šiaurės Čilės dykumoje.

Visi duomenys – maždaug po 500 terabaitų iš kiekvienos observatorijos – bus surinkti ir nuskraidinti į Masačusetso technologijų instituto (MIT) Heistako observatoriją, kur bus apdoroti superkompiuteriais.

„Vaizdai išryškės, kai apjungsime visus duomenis, – aiškino M.Bremeris. – Tačiau rezultato teks laukti kelis mėnesius.“

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"