TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ateitis priklauso mąstančiai visuomenei

2013 10 08 6:00

Rugsėjo 23-24 dienomis Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai tarptautinė konferencija „Socialinių ir humanitarinių mokslų horizontai“. Konferencijoje priimta Vilniaus deklaracija, pagal kurią bus modeliuojama Europos mokslo politikos ateitis. Ji bus įteikta Europos Komisijai ir ES Tarybai.

Europos mokslininkai ir mokslo politikai šią deklaraciją vertina kaip svarbų istorinį dokumentą, žymintį naują mūsų žemyno socialinių ir humanitarinių mokslų politikos etapą.

Renginyje dalyvavo apie 400 įtakingų Europos mokslininkų, mokslo strategų ir politikų, asociacijų atstovų, tarp kurių – Europos komisarė mokslui ir inovacijoms dr. Maire Geoghegan Quinn, Europos mokslo ir inovacijų generalinio direktorato generalinis direktorius dr. Robertas Janas Smitsas, Europos mokslo tarybos prezidentė prof. Helga Nowotny.

Spręsti esmines visuomenės problemas

Konferencijos globėja Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Būtent socialiniai ir humanitariniai mokslai padeda atsakyti į žmogaus egzistencijos, visuomenės gerovės, pagaliau pasaulio stabilumo ir taikos klausimus. Jie formuoja mūsų gebėjimą spręsti esmines stabilumo, gerovės ir taikos problemas derybomis, bendradarbiavimu, komunikavimu. SHM studijos suteikia žmogui humanistinės kultūros, bendravimo pagrindus, platų holistinį požiūrį į visuomenę ir aplinką. Žmonijos ateitis priklauso ne nuo mašinų, technologijų ir ginklų, bet nuo žmogaus požiūrio, kultūros, elgsenos. Sukurti humanistines kompetencijas ir socialines inovacijas - SHM misija. Jūs tiesiate kelią į ateities Europą, į modernią ir stiprią Europą, kurioje inovacijos, skirtingų mokslų darna, verslo ir technologijų ryšys taps pažangos šaltiniu mūsų visų ateities labui.“

Pasirengti ateities iššūkiams

Europos mokslo tarybos prezidentė, socialinių mokslų profesorė Helga Nowotny:

„Socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmuo viešose diskusijose dažnai nėra aiškiai suvokiamas. Tačiau tokios šių mokslų šakos kaip archeologija, sociologija, literatūra, lingvistika, demografija ar ekonomika teikia žinias, padedančias suprasti praeitį, tvirtinti tapatybę šiandien ir formuluoti ateities orientyrus. Jos yra labai svarbios, jei norime būti pasirengę spręsti Europos iššūkius ateityje.

Diskusija apie SHM horizontus – tai ieškojimas būdų, kaip suartinti gamtos, humanitarinius ir socialinius mokslus. To reikia, kad įveiktume didžiulius iššūkius, kurių kontūrai brėžiami jau dabar. Konferencijoje skyrėme po sesiją kiekvienam jų aptarti: energetikos, klimato kaitos, sveikatos, saugumo, visuomenės senėjimo. Mano įsitikinimu, XXI amžiaus aktualijos reikalauja SHM pakelti į naują lygmenį. Akivaizdu, kad jei technologinės inovacijos neturi socialinio humanitarinio konteksto, nėra apsuptos organizacijų, specialistų, išmanančių, kaip tas naujoves panaudoti žmogaus ir demokratinės visuomenės gerovei, jos nepateisina lūkesčių: neprisideda prie visuomenės pažangos ir humanistinių vertybių puoselėjimo bei plėtros tokiu mastu, kokio iš jų tikimasi. "Horizonto 2020" programa orientuota į aktualių visuomenės problemų sprendimą, kuriam privalome susitelkti visi. Priimti ir spręsti minėtus iššūkius gebės tik inovatyvios, įtraukios ir reflektyvios visuomenės. SHM turi būti integruojami į visų problemų sprendimą, tik tuomet galime tikėtis sėkmės. Tai privalo suvokti ne tik administratoriai, politikai, bet ir patys mokslininkai, kuriems, teks atsižvelgti į tarpdiscipliniškumo reikalavimus ir išmokti bendradarbiavimo bei integracijos. Dabar svarbiausias mūsų siekis - susitarti, kaip bendradarbiausime visuomenės ateities labui. “

SHM kuria didžiąją pridėtinės vertės dalį

Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis: „Visas pasaulis išgyvena tam tikrą įprastinių paradigmų virsmą: ilgą laiką tikėję, jog visuomenės gerovę kuria technologijos, o socialiniai ir humanitariniai mokslai nekuria apčiuopiamos pridėtinės vertės, imame suvokti, jog taip nėra. Pasaulio ir ES valstybių ekonomikos vystymasis akivaizdžiai patvirtina, kad vystantis ekonomikai, diegiant inovacijas, gamybos sferos indėlis BVP struktūroje mažėja, ir atvirkščiai, auga paslaugų sektoriuje sukuriamo BVP dalis. Pastaraisiais metais ES paslaugų sektoriuje buvo sukurta 73 proc. Europos Sąjungos BVP, o Lietuvoje šis rodiklis siekė apie 68 procentus. Daugelyje ES šalių paslaugų sferos ryšys su dirbančiaisiais socialinių, humanitarinių, informatikos ir analogiškose srityse akivaizdus. Tikimės, kad ir Lietuvoje šio sektoriaus įnašas į BPV netrukus padidės iki 60-70 proc., ir tai akivaizdžiai padidins socialinių ir humanitarinių mokslų vertę bei atsakomybę.“

Vertingas Lietuvos indėlis

Europos komisarė mokslui ir inovacijoms Maire Geoghegan Quinn: „Modernios technologijos pateikia daug atsakymų į iššūkius, su kuriais mes susiduriame, tačiau jos vienos nėra pajėgios išspręsti kompleksinių visuomenės problemų. Žinių visuomenėms būtinas savęs pažinimas, o SHM yra raktas į tą pažinimą. Vertiname aktyvų ir konstruktyvų Lietuvos mokslo strategų, politikų, mokslininkų indėlį į didžiausios ir ambicingiausios per visą ES laikotarpį mokslinių tyrimų programos "Horizontas 2020" kūrimą.“

Konferencijos pirmininkė Europos mokslo tarybos prezidentė prof. H.Nowotny Vilniaus deklaraciją įteikė LR švietimo ir mokslo ministrui D.Pavalkiui, kuris patikino ją perduosiąs ES Ministrų tarybai. Vilniaus deklaracija taip pat platinama Europos mokslo politikos ir aukštojo mokslo institucijose. / Vydūno Gelumbausko nuotrauka

Reikia tvirtų struktūrinių ir finansinių prielaidų

Kauno technologijos universiteto prof. Algis Krupavičius: „Vilniaus deklaracijos nuostatos atveria dar daugiau galimybių plėtoti mokslinius tyrimus ir Lietuvos mokslininkams dalyvauti europiniuose projektuose. KTU mokslininkai jau gerą dešimtmetį aktyviai dalyvauja europiniuose moksliniuose tyrimuose, jungiančiuose techniškuosius ir socialinius mokslus. Nuo 2008 metų dalyvaujame Europos socialiniame tyrime (ESS) – vieninteliame socialinių mokslų srities projekte, laimėjusiame ES Dekarto prizą už radikalias inovacijas tarpkultūrinių apklausų vykdymo srityje. Tai labai puikus pavyzdys, kai gali sėkmingai bendradarbiauti sociologijos, politologijos, ekonomikos ir psichologijos srities tyrėjai. Ar ši konferencija paskatins glaudžiau bendradarbiauti Lietuvos universitetų mokslininkus, norėčiau likti santūrios nuomonės. Nacionalinio bendradarbiavimo aspektai konferencijoje nebuvo liečiami. Patys universitetai, kurių daugelis jaučiasi Europos aukštojo mokslo erdvės dalyviais, turėtų aktyviau ieškoti sąlyčio taškų savo šalies viduje. Tą skatina ir Deklaracijos nuostatos, akcentuojančios mokslinių tyrimų tarpdiscipliniškumą. Norėtųsi tikėtis, kad valstybėje tam bus kuriamos tvirtos struktūrinės ir finansinės prielaidos. Mokslininkų žvilgsniai krypsta į Lietuvos mokslo tarybą ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą.“

Socialiniai gyvenimo kokybės parametrai

MRU prof. Danguolė Jankauskienė: „Sveikata – viena didžiausių ne tik paties asmens, bet ir visuomenės vertybių, esminis socialinis kapitalas, kuriantis pridedamąją vertę visose gyvenimo srityse. Šiems dalykams Vilniaus konferencijoje buvo teikiamas išskirtinis dėmesys. Sesijoje “Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė” buvo diskutuojama apie tai, kaip sveikatos mokslai kartu su socialiniais mokslais tarpdisciplininėje mokslų erdvėje daro įtaką žmonių gerovę, kokie pagrindiniai iššūkiai laukia visuomenės ir kokie galimi jų sprendimo keliai. Kaip esminis pažangos veiksnys buvo išskirtas žmonių išsimokslinimo lygmuo. Šalies gerovė negali priklausyti ir būti toliau matuojama vien ekonominiais rodikliais, būtini ir socialiniai gyvenimo kokybės parametrai. Mokslininkų ir Europos Komisijos atstovų dėmesys atkreiptas į būtinybę naujose mokslinėse ES bei nacionalinėse programose orientuotis į tarpdisciplininius mokslo tyrimus. Tai – ganėtinai nauji dalykai, kuriems reikia pasirengti ir skirti lėšų, kad būtų galima sukurti specialius struktūrinius instrumentus – mokslinių tyrimų junginius, platformas, kuriose bendros horizontalios mokslinės problemos būtų formuojamos ir sprendžiamos taikant holistinį požiūrį ir sisteminę analizę.“

Naujas Europos mokslo politikos posūkis

MRU studijų prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas: „Horizonto 2020" programa tiesiogiai susijusi su pagrindinės Europos strategijos "Europa 2020" įgyvendinimu. Mokslas, inovacijos įvardyti kaip pagrindinis strategijos įgyvendinimo instrumentas. "Horizontų 2020" programoje iš esmės keičiasi požiūris į socialinių ir humanitarinių mokslų vaidmenį. Iki tol jie buvo atskirti nuo politikos, kuri labiau rėmėsi mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros samprata, kylančia iš technologinės industrijos, ir mažiau atsižvelgė į socialines ir vertybines misijas, kurias gali įgyvendinti socialiniai ir humanitariniai mokslai, – tai demokratijos plėtra, pilietiškumas, žmogaus gyvenimo įprasminimas.

Vilniaus deklaracijos akcentas - integruotas požiūris ir tarpdiscipliniškumas, technologinių, fizinių ir socialinių bei humanitarinių mokslų bendradarbiavimas. Visų konferencijos dalyvių nuomone, socialiniai mokslai privalo dalyvauti "Horizonto 2020" programoje nuo pat jos veiksmų planavimo stadijos iki jų įgyvendinimo. Vilniaus deklaracija – istorinis dokumentas, žymintis naują socialinių ir humanitarinių mokslų etapą. Ji bus įteikta ES Tarybai ir taps norminiu aktu, kuris atvers naują integracijos ir bendradarbiavimo erdvę. Europos mokslo politika dėl šios Deklaracijos darosi holistinė. Anksčiau ji buvo labiau technologiška, technoekonomiška, paremta gamtos ir tiksliųjų mokslų potencialu. Akivaizdu, jog to nepakanka, inovacijų variklis turi veikti dviem taktais, o ne vienu.“

Mąstant apie ES mokslo ateitį

Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis: „XXI amžiaus iššūkius sprendžiančiai ir patiriančiai didelę tarptautinę konkurenciją Europai reikia ne tik technologinio pranašumo, bet ir naujų idėjų ir būdų rastis netradiciniams sprendimams.

Lietuva gali didžiuotis pirmininkavimo ES Tarybai proga surengta konferencija apie SHM vaidmenį programoje "Horizontas 2020". Siekdami inovacijų proveržio, turime stiprinti tarpdalykinius ryšius ir bendradarbiavimą bei visapusiškai panaudoti įžvalgas, kurias siūlo socialiniai ir humanitariniai mokslai. Visi sutariame dėl neabejotinos socialinių inovacijų ir socialinių technologijų reikšmės bei poreikio, to, kas skatina naujus komunikavimo ir bendradarbiavimo būdus, naujas socialinio ir kultūrinio gyvenimo formas, naujus socialiai atsakingo verslo plėtros ir demokratijos sklaidos modelius. Viliuosi ir tikiuosi, kad ne tik šiame renginyje dalyvavusieji, bet ir visi, kam rūpi atvira ir klestinti Europa, išgirs Vilniaus deklaracijos idėjas ir jas pritaikys formuojant ES mokslo ateitį.“

"Horizontas 2020" spręs visuomenės iššūkius

Lietuvos mokslo tarybos pirmininko pavaduotoja, Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė prof. Rūta Petrauskaitė: „Pastarojo laiko žmonijos problemos, tokios kaip aplinkos išsaugojimas, demografinis augimas, migracija, saugumas, didele dalimi, jeigu ne pirmiausia, yra socialinio ir kultūrinio pobūdžio, taigi neįveikiamos be HSM indėlio. "Horizonto 2020" programa ypatinga tuo, kad joje humanitariniams ir socialiniams mokslams ne tik skirtas atskiras "įtraukios ir inovatyvios visuomenės" iššūkis, bet šiuos mokslus siekiama lygiomis teisėmis integruoti į visų kitų socialiniais iššūkiais pavadintų visuomenės problemų sprendimą, pasitelkiant mokslo žinias ir mokslinius metodus.“

Dirbti išvien

Europos mokslo ir inovacijų direktorato generalinis direktorius Robertas Janas Smitsas: „Horizonte 2020" atitrūkstama nuo praeities. Tai - žingsnis nuo teorinio požiūrio į praktinius veiksmus ir akistatą su didžiaisiais visuomenės iššūkiais. Todėl sėkmingam šios programos įgyvendinimui taip svarbu, kad akademinės bendruomenės atsisakytų savo užsisklendimo ir dirbtų išvien.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"