TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Atiduodame daugiau, nei pasiimame

2016 09 28 6:00
Dr. Rolandas Urbonas: "Lietuvos sėkmės rodiklis pagal pasiimamas lėšas – tik 5,47 procento. Antras nuo galo tarp visų ES šalių." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Šelpiame vargingiau gyvenančius vokiečius, – ironizavo Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktoriaus pavaduotojas dr. Rolandas Urbonas. – Ir per ankstesnę septynerius metus vykdytą Europos Sąjungos (ES) 7-ąją bendrąją programą, ir per 2014 metais pradėtą mokslo ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ nepaėmėme tiek, kiek įmokėjome.“

Dar 7-osios bendrosios programos viduryje, kaip pasakojo dr. R. Urbonas, kolegos iš Izraelio džiaugėsi jau paėmę 30 proc. daugiau nei įmokėjo. Pasibaigus 7-ajai bendrajai programai viena kolegė iš Estijos tvirtino, kad jos šalis paėmė tris kartus daugiau, nei įmokėjo. Lietuva nepaėmė nė pusės – 55,1 mln. eurų iš maždaug 135 mln., įmokėtų per septynerius metus.

Praėjo beveik treji programos „Horizontas 2020“ metai. Oficialiais šių metų gegužės mėnesio duomenimis, Lietuvos laimėtų projektų dalis – iš viso 17,3 mln. eurų. Per metus įmokama maždaug 25 mln. eurų. Vadinasi, kasmet nepasiima po 19 mln. įmokėtų eurų.

R. Urbonas studijavo fiziką Vytauto Didžiojo universitete. Stokholmo karališkajame technologijos institute Švedijoje baigė branduolinės energetikos licenciato studijas, vadovaujamas prof. Bal Raj Sehgalo. Po ketverių metų grįžęs į Lietuvą baigė doktorantūrą ir dirbo mokslinį darbą LEI. Nuo 2014 metų eina LEI direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Sėkmės formulė

Tiek ankstesnė 7-oji bendroji programa, tiek dabartinė „Horizontas 2020“ yra prestižinės mokslo programos. Pasak dr. R. Urbono, aukščiausioji lyga. Pateikiami projektai turi įveikti tikrai didelę konkurenciją, kad laimėtų finansavimą. Lietuvos sėkmės rodiklis – 10,12 proc., Europos vidurkis – 13,31 procento. Tačiau Lietuvos sėkmės rodiklis pagal pasiimamas lėšas – tik 5,47 procentro. Antras nuo galo tarp visų ES šalių. ES vidurkis – 12,75 procento.

„Kodėl Estija, perpus mažesnė už Lietuvą, taip sėkmingai dalyvauja tarptautinėse mokslo programose? Dar mažiau gyventojų turintis Kipras taip pat pasiėmė tris kartus daugiau nei Lietuva. Geresni rezultatai ir Slovakijos ar Slovėnijos, maždaug tokio pat dydžio šalies kaip Lietuva, – vardijo LEI direktoriaus pavaduotojas. – Gal mes nemokame dalyvauti? Vertėtų pasidomėti, kokia kitų šalių sėkmės formulė.“

Kad būtume žinomi

Laimėtas projektas rodo kompetenciją, žinias, galimybes. Tačiau svarbiausia – pasiūlyti naują idėją. Su ja paprastai ateina lyderis. Jei jam trūksta vienokios ar kitokios kompetencijos, pritraukia partnerių. Tačiau ar esame žinomi, kad mus pakviestų?

Dr. R. Urbono įsitikinimu, labai svarbu dalyvauti rimtose mokslo organizacijose, europinėse struktūrose. Pavyzdžiui, LEI yra kelių svarbių branduolinės energetikos asociacijų, technologinių platformų narys. Mokslininkų kompetencija žinoma, todėl lengviau susirasti partnerių bendruose projektuose, ir LEI sėkmės rodiklis branduolinėje tematikoje – daugiau nei 53 procentai. Iš pateiktų 13 paraiškų laimėtos septynios. Tarp jų vienas projektas yra LEI koordinuojamas.

„Kito segmento, ne branduolinės energetikos, turime tik tris iš dešimties projektų. Mano akimis, mažai, – kalbėjo LEI direktoriaus pavaduotojas. – Galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad narystė svarbiose tarptautinėse asociacijose duoda pridėtinę vertę. Kodėl ten nesame? Reikia ne tik atitinkamos kompetencijos, bet ir mokėti mokesčius. Ne visi esame pajėgūs. Jei būtų fondas, kuris paremtų, gal ir Lietuvos sėkmės rodiklis būtų geresnis. Vėliau per mokesčius tos lėšos sugrįžtų.“

Ne barbės devyndarbės

Kitas klausimas, ar turime kompetencijos parengti gerus projektus. Paraiškas turi rašyti profesionalai. Lietuvos mokslo ir studijų institucijose tokių profesionalų nėra. Mokslininkai, pasak dr. R. Urbono, negali būti barbės devyndarbės ir atlikti visus darbus vienodai gerai. Vakariečiams projektus irgi rašo konsultantai. Tai – specifinis verslas. Reikia samdyti žmones. Sumos nemažos. Ar turime tokių pinigų? Nelabai.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), skatindama dalyvavimą didžiausioje ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“, šiemet pristatė mechanizmą, kaip apmokės tikrai geros kokybės paraiškų parengimo išlaidas. Tinkamam pareiškėjui avansu bus sumokama 20 proc. konsultacinių paslaugų vertės. Likusios lėšos bus išmokamos gavus programos „Horizontas 2020“ paraiškos vertinimo rezultatus. Jeigu parengta paraiška bus įvertinta mažesniu nei slenkstiniu balu, MITA pervestos lėšos turės būti grąžinamos.

„Reikia užsukti tą ratą. Juk dabar XXI amžius. Europos Komisijos atvirai prieinamoje duomenų bazėje CORDIS galima matyti, kokios šalys ir kaip dalyvauja, kokios institucijos laimi. Galbūt po truputėlį ateis žinomumas ir Lietuvos institucijos bus labiau įtraukiamos į tarptautinius projektus“, – sakė LEI direktoriaus pavaduotojas.

Argumentai ir instrumentai

Ne tik originalios idėjos, gerai parengti projektai, bet ir, žinoma, mokslininkų noras aktyviau dalyvauti programoje „Horizontas 2020“ daug prisidėtų, kad bent įmokėtos lėšos būtų susigrąžintos. Dabar kai kurie Lietuvos universitetai nedalyvauja nė viename šios programos projekte. Pasak dr. R. Urbono, reikėtų ieškoti argumentų ir instrumentų skatinti mokslininkus, juos motyvuoti. Pavyzdžiui, estai neturi institucinio finansavimo, kaip yra Lietuvoje. Ten – konkursinis mokslo finansavimas. Tad jei nelaimėjo finansavimo Estijoje, vienintelis būdas išlikti – gerai dalyvauti programoje „Horizontas 2020“. O, pavyzdžiui, Izraelyje mokslininkai negauna nacionalinio finansavimo, jei neįrodo, kad ieškojo jo užsienyje.

Lietuvoje yra mokslininkų, kurių nereikia net motyvuoti, jie ir taip dalyvauja tarptautinėse programose. Kitiems vis dar kliudo kalbos barjeras. Jei užsienio partneris su Lietuvos mokslininku nesusišneka angliškai, bendra mokslo kalba, gali suabejoti, kas bus, jei jis dalyvaus projekte: kaip rašys ataskaitas, kaip atliks tyrimus, kaip bendraus. Ir tokių mokslininkų Lietuvoje – ne vienetai.

„Žinoma, yra ir nusivylimo. Tarp mano kolegų – taip pat, kai nelaimimas jau dešimtas projektas, – kalbėjo LEI direktoriaus pavaduotojas. – Labai dažnai šiais laikais, kai tokia didelė konkurencija, tiesiog pritrūksta sėkmės. Pavyzdžiui, per vieną energetikos tematikos kvietimą buvo numatyta finansuoti vieną ar du, o pateikti 52 projektai. Neužtenka gerai parašyti projektą – reikia tiesiog sublizgėti.“

Kitoks įkainis

Programai „Horizontas 2020“ numatyta apie 80 mlrd. eurų septyneriems metais. Pagal gautus pinigus pirmauja didžiosios šalys: Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai paėmė jau daugiau kaip po milijardą.

„Žinoma, ir nuo mokslininkų atlyginimo priklauso, kiek galime prašyti iš „Horizonto 2020“ programos, – patikslino LEI direktoriaus pavaduotojas. – Kai rašome paraiškas, turime nurodyti mėnesinį įkainį. Jis, pavyzdžiui, penkis kartus mažesnis už suomių. Liuksemburgo ir Lietuvos profesoriaus atlyginimas, neoficialiais duomenimis, skiriasi 8,5 karto.“

Dr. R. Urbonas kaip pavyzdį pateikė vieną LEI laimėtą programos „Horizontas 2020“ paprogramės EURATOM projektą BRILLIANT. Beveik 1,2 mln. vertės projekte dalyvauja kelios šalys partnerės: Estija, Latvija, Lenkija ir Švedija. LEI yra projekto koordinatorius, tačiau jo biudžetas – tik 275 tūkst. eurų. Vokiečiai, pavyzdžiui, tiek pat dirbdami gautų tris, keturis ar penkis kartus daugiau, nes Lietuvos ir Vokietijos mokslininkų atlyginimai ženkliai skiriasi.

Ne tik savo kieme

„Ne paslaptis, kad krizės apkarpė Lietuvos įmonių biudžetus atlikti mokslinius tyrimus. Jos nepateikia užsakymų, nes nežino, kas bus po metų, kitų. Jei nėra struktūrinių fondų lėšų, nelaimime Lietuvos mokslo tarybos konkursinių projektų, lieka tik programa „Horizontas 2020“. Mūsų institutui tai – išgyvenimo klausimas, – sakė LEI direktoriaus pavaduotojas. – Dabar turime dešimt projektų. Lietuvoje esame trečioje vietoje pagal projektus, ketvirti – pagal gaunamus pinigus. Tačiau esame tarp lyderių tik savo kieme, Lietuvos mastu. Reikėtų daugiau. Visiems reikėtų pagalvoti, kaip efektyvinti dalyvavimą projektuose ir pasiimti daugiau lėšų. Dėl to truputį geriau gyventume.“

Praėjusį savaitgalį dr. R. Urbonas dalyvavo programos „Horizontas 2020“ informacinėse ir partnerystės dienose „Sumanūs miestai ir bendruomenės“. Tokias keliones finansuoja projektas „TYKU2“, kad mokslininkai galėtų susitikti, pasiklausyti, ką daro kiti, papasakoti apie save, susirasti galimų partnerių. Tokių susitikimų pokalbiai telefonu neatstos. „Telefonu kalbėjo, bet negalėjo atvažiuoti, matyt, toks ir noras buvo,“ – padarys išvadą kiti, kaip juokavo dr. R. Urbonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"