TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Aukštasis mokslas ir verslas siekia naujos kokybės bendradarbiavimo

2016 04 26 6:00
Konferencijoje (iš kairės) AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas, Kauno technologijos universiteto Chemijos fakulteto dekanas dr. Eugenijus Valatka ir šio universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Mažūnaitis. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Penki nauji produktai per penkerius artimiausius metus – toks ambicingas AB „Achema“ generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko paskelbtas planas skirtingų sričių moksliniams tyrimams turėtų suburti svarbiausius šalies universitetus.

Apie tai verslininkai ir aukštojo mokslo atstovai diskutavo konferencijoje, surengtoje azotinių trąšų gamyklos mokslinės eksperimentinės laboratorijos dviejų dešimtmečių jubiliejui paminėti.

Pasiūlė kryptis

„Verslininkai įvardijo sritis, kuriose atlikti moksliniai tyrimai jiems yra aktualiausi. Mūsų universiteto atstovai kompetentingi tyrinėti CO2 mažinimo galimybes, biomasės ir alternatyvios energetikos klausimus“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Saulius Mickevičius. Anot jo, įvertinant pasaulio pažangą ir kaitą neabejojama, kad verslui svarbu ne tik stebėti naujausius mokslo pasiekimus, bet ir juos inicijuoti. Prof. S. Mickevičiaus teigimu, mokslininkai ne visuomet gali žinoti, kokios temos aktualios verslui, todėl konferencijos ir diskusijos itin naudingos abiem pusėms. „Universitetai turi mokslinį potencialą ir moderniausią įrangą. Jiems būtina žinoti aktualiausias verslo tendencijas“, – pabrėžė pašnekovas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius prof. Petras Baršauskas tvirtino, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas vyksta jau ne vienus metus. Tam, kad atitiktų nūdienos poreikius, aukštosioms mokykloms dar reikia modernėti. „Bet šis procesas vyksta, vis populiaresnė tampa pramoninė doktorantūra. Nors universitetams dar nėra lengva prisitaikyti, tapti lankstesniems, vis dėlto mes keičiamės, tik tam prireiks laiko“, – patikino prof. P. Baršauskas.

Jo nuomone, verslo ir mokslo bendradarbiavimas svarbus ne deklaratyviai, o iš tiesų. Esą abi šios svarbios kryptys po vieną nebegali būti plėtojamos. „Naujus modelius įdiegti ir keistis universitetams sunku. Tačiau suprantame, kad studentams reikia ne tik fundamentalių, bet ir praktinių žinių. Todėl paskaitose vis labiau laukiame teorinę dėstytojų pateikiamą informaciją papildančios praktikos“, – kalbėjo KTU rektorius.

Laukia studentų

AB „Achema“ personalo ir bendrųjų reikalų direktorius Gitenis Subačius teigė, kad verslininkai studentų laukia per praktiką. 2011-aisiais įmonėje žinių įgijo 27 universitetinio išsilavinimo siekiantys jaunuoliai, o pernai – tik 10 jų. Iš kolegijų sulaukta 13 studentų. „Vienas, atlikęs praktiką mūsų įmonėje, ją buvo pasirinkęs savanoriškai. VDU studentas pats pasirinko, kur norėtų įgyti praktinės patirties“, – sakė G. Subačius.

AB „Achema“ šiemet atgaivino ir anksčiau populiarų studentų tobulinimo būdą – praktiką, per kurią ne tik suteikiamos žinios, bet ir mokamas atlyginimas. Šiais metais tikimasi sulaukti dešimties jaunuolių, gebėsiančių kai kurias užduotis vykdyti savarankiškai. Pasak G. Subačiaus, AB „Achema“ yra specifinė įmonė, kurioje neįmanoma studentams patikėti valdyti daugelio procesų, nes jie neturi ne tik tam reikiamos informacijos, bet ir sertifikatų. Tačiau, anot pašnekovo, stebėti darbą taip pat yra labai svarbu.

Beje, kiekvienam AB „Achema“ atliekančiam praktiką studentui paskiriami du vadovai – praktinis ir teorinis. Jų užduotis – suteikti besimokančiam jaunuoliui kuo daugiau žinių. Taip pat bendrovėje kasmet įdarbinami aukštųjų mokyklų absolventai. Nuo 2011-ųjų net šeši buvo paaukštinti ir eina jau svarbesnes pareigas nei darbo pradžioje.

AB „Achema“ darbuotojų amžiaus vidurkis – 45 metai, 37 proc. jų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Net 60 proc. įmonės kolektyvo dirba „Achemos“ komandoje daugiau nei 10 metų.

Svarbus jubiliejus

AB „Achema“ prieš 20 metų įkūrė mokslinę eksperimentinę laboratoriją. Per pastaruosius dešimt metų moksliniams tyrimams įmonė išleido daugiau nei 400 tūkst. eurų. „Kai kurie sukurti produktai pateisino lūkesčius, kitų teko atsisakyti. Įmonės planas yra mokslinius tyrimus suintensyvinti ir, pasitelkus aukštųjų mokyklų potencialą, sukurti naujų, analogų neturinčių gaminių“, – sakė AB „Achema“ technikos direktorius Juozas Tunaitis. Jis mokslininkams pristatė bendrovės mokslinių interesų lauką, apimantį energetikos, biotechnologijų, trąšų gamybos ir naudojimo sritis.

Pasak universitetų atstovų, verslo įvardytos konkrečios užklausos gali tapti puikiu pagrindu realiems tolesniems projektams, kurių nemaža dalis gali būti įgyvendinama ir integruotų mokslo, studijų bei verslo slėnių pagrindu. AB „Achema“ yra viena iš „Santakos slėnio“ steigėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"