TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Avelės Dolly palikimas: ar valgome klonuotų gyvulių mėsą

2016 07 04 21:00
Inta/Scanpix nuotrauka

Praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai Škotijoje buvo paskelbta apie pirmąjį pasaulyje klonuotą žinduolį – avį Dolly, vartotojams gali kilti pagrįstų klausimų, ar jų geriamas pienas ir valgoma mėsa yra gaunama iš klonuotų karvių arba jų palikuonių.

Paprastas atsakymas – „tikriausiai“.

Pasak ekspertų, šito neįmanoma tiksliai nustatyti, tai keblu netgi Europoje, kuri yra labiausiai negu bet kuris kitas pasaulio regionas priartėjusi prie maisto produktų, gaunamų iš klonuotų gyvulių, uždraudimo.

Ko gera, Dolly yra pati žinomiausia avis pasaulyje – galbūt išskyrus Biblijoje minimą avinėlį, kurį Abraomas paaukojo vietoje savo sūnaus.

Kai ta avelė išvydo pasaulį vienoje Edinburgo laboratorijoje 1996 metų liepos 5-ąją, ši žinia pateko į pirmuosius puslapius, sukeldama tiek džiugių lūkesčių, tiek grėsmingų perspėjimų.

Iš tikrųjų dauguma tikėtinų klonavimo galimybių lieka praktiškai nenaudojamos.

Vis dėlto vienas Dolly palikimo aspektas pasirodė esantis labai sėkmingas: vertingiausių veislinių gyvulių klonavimas.

Privatusis sektorius šią rinkos nišą įvairiuose regionuose išnaudojo nevienodai aktyviai – padėtis Jungtinėse Valstijose, Kinijoje ir Europos Sąjungoje iš esmės skiriasi.

JAV: FDA patvirtinta

„Labiausiai dramatišką poveikį Dolly klonavimas padarė gyvulių klonavimui Jungtinėse Valstijose“, – bioetikos ir klonavimo ekspertas Aaronas Levine'as, dirbantis Džordžijos technologijų universitete.

2008 metais JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) padarė išvadą, kad „maisto produktai, gaunami iš galvijų, kiaulių ir ožkų klonų, yra tokie pat saugūs valgyti, kaip ir iš bet kurių kitų galvijų, kiaulių arba ožkų“.

Netgi mokslininkai negali atskirti sveiko klono nuo gyvulio, išauginto naudojant tradicinius metodus, pažymėjo priežiūros agentūra.

Amerikoje nėra jokių įpareigojimų specialiai žymėti klonuotų gyvulių arba jų prieauglio mėsą arba pieną – ar tie produktai būtų parduodami šalies rinkoje, ar užsienyje.

Gyvulininkystės sektorius niekada nesiekė įprastos reprodukcijos pakeisti klonavimu, kadangi šis procesas yra sudėtingas ir brangus: klonuoti vieną gyvulį gali kainuoti daugiau negu 10 tūkst. eurų. Be to, šis metodas kol kas nelabai sėkmingas, ir tik nedaugelis klonuotų embrionų išgyvena, kol tampa sėkmingai atvestais jaunikliais.

Taigi, dėmesys yra sutelktas į pačių vertingiausių reproduktorių genetinį kopijavimą, kad jie natūraliai vestų ne mažiau vertingus palikuonius.

„Jungtinėse Valstijose klonavimas gana plačiai naudojamas reproduktoriams dauginti, – sakė A.Levine'as. – Klonuoti gyvuliai neturėtų tiesiogiai patekti į maisto produktų gamybos grandinę.“

„Nors, kaip įtariu, kai kurie į ją patenka“, – pripažino jis.

Vienos iš komercinio gyvulių klonavimo lyderių Jungtinėse Valstijose yra bendrovė „Cyagra“, įsikūrusi Elizabettauno mieste Pensilvanijos valstijoje, ir „ViaGen“, veikianti Teksaso valstijos mieste Ostine.

Bent viena iš šių bendrovių (ViaGen), taip pat teikia branginamų kačių ir šunų klonavimo paslaugą.

Kinija: neištyrinėta teritorija

JAV bendrovės paprastai per metus išaugina nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių klonuotų gyvulių.

Tuo tarpu „Boyalife Group“ naujoji klonavimo įmonė netoli Kinijos šiaurinės pakrantės miesto Tiandzino planuoja per metus klonuoti apie 100 tūkst. karvių, o iki 2020-ųjų šias apimtis padidinti iki milijono klonuotų gyvulių per metus.

Be to, ši bendrovė planuoja klonuoti veislinius lenktyninius žirgus, naminius augintinius ir policijos šunis, pasižyminčius itin jautria uosle.

„Boyalife“ skelbia bendradarbiaujanti su partnere Pietų Korėjoje „Sooam“ ir Kinijos mokslų akademija, tobulindama primatų klonavimo technologijas ir siekdama išvesti gyvūnus, labiau tinkamus žmonių ligų tyrimams.

Be to, gruodį „Boyalife“ mokslo programos vadovas ir generalinis direktorius Xu Xiaochunas sakė, kad imtųsi klonuoti žmones, jeigu įstatymai tai leistų.

Europa: skeptiškas požiūris

Spaudžiama griežto visuomenės nusistatymo prieš bet kokį klonavimą, Europos Sąjunga neleidžia jo praktikuoti galvijų ūkiuose.

Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad į rinką galbūt patenka mėsos ir pieno, gautų iš galvijų, kurių tėvai buvo klonuoti. Tokie produktai gali būti tiesiogiai importuojami, gaunami iš gyvų įvežtų galvijų arba iš vietoje užaugintų galvijų, gautų naudojant į ES įvežtą genetinę medžiagą.

„To nežinodami europiečiai tikriausiai valgo klonų palikuonių mėsą, bet to neįmanoma atsekti“, – sakė Briuselyje įsikūrusio Europos vartotojų asociacijų biuro atstovė Pauline Constant.

Pareigūnai sakė, kad jie nėra susirūpinę dėl kokių nors neigiamų padarinių žmonių sveikatai.

Rugsėjį Europos Parlamentas didele dauguma priėmė rezoliuciją, raginančią uždrausti ne vien naudoti klonuotus gyvulius, bet ir iš jų gaunamus produktus.

Galutinis sprendimas priklausys nuo Europos Komisijos, kurios požiūris šiuo klausimu mažiau griežtas.

Kitos šalys, kuriose naudojami klonuoti gyvuliai, yra Argentina, Brazilija, Kanada ir Australija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"