TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

B.Galdikas: angelas iš naikinamo rojaus

2009 05 11 0:00
Jie labai panašūs į mus.
Asmeninio albumo nuotrauka

"Orangutanai artimiausi žmonėms. Net 97-98 proc. jų genetinės medžiagos yra tokia pat kaip mūsų", - sakė LŽ žymiausia pasaulyje orangutanų tyrėja lietuvių kilmės antropologė dr. Birutė Marija Galdikas.

Antropologė, gamtosaugininkė ir etnologė B.Galdikas apsaugojo didžiausią orangutanų populiaciją pasaulyje ir Tanjung Putting nacionalinį parką, jų natūralią gyvenamąją aplinką Borneo saloje Indonezijoje, nuo sunaikinimo. Didžiausias mokslininkės laimėjimas - laukinių orangutanų gyvenimo istorijų dokumentavimas, padedantis suvokti jų elgseną. Camp Leakey (Leakey stovyklos) prieglaudoje saugomos visos orangutanų knygos, kuriose pateikiama kiekvieno jų nuotrauka ir ligos istorija. Išleistas į laisvę - laiminga tokios istorijos pabaiga.

Keičiant pasaulį.

Neseniai B.Galdikas penkias dienas viešėjo Lietuvoje. Atvyko į tarptautinę konferenciją "Žalioji energija. Iš gamtos imame, gamtai atiduodame." Vienas jos rengėjų - pernai Lietuvoje įkurtas Tarptautinis Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondas. Mokslininkė per konferenciją, skirtą skatinti žmones rūpintis aplinka ir atkreipti verslo atstovų dėmesį į energijos taupymą bei atsinaujinančiuosius energijos išteklius, skaitė pranešimą "Palmių aliejaus naudojimas biokuro gamybai - grėsmė tropiniams miškams".

Dr. B.Galdikas nurodė didžiulę aliejinių palmių plantacijų keliamą grėsmę Indonezijoje, ypač Borneo saloje. Pastaraisiais metais smarkiai padidėjo palmių aliejaus kaina ir siekiama plėsti šių palmių plantacijas. Atogrąžų miškai kertami ir deginami - toks būdas yra pigiausias, nors sunaikinama ne tik visa augmenija, bet ir gyvūnija. Iš esmės dėl miškų bei durpynų deginimo Indonezija, toli gražu ne pramonės šalis, dabar yra trečia pasaulyje po Kinijos ir JAV pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tiksliau, anglies dioksido, išmetimą į aplinką.

"Nesvarbu, kad tai vyksta ne Lietuvoje, - sakė Birutės Galdikas fondo direktorė Loreta Pivoriūnaitė. - Problema labai svarbi pasauliniu mastu, ypač žvelgiant į ateitį. Birutė, gelbėdama atogrąžų miškus, apsaugojo tiek daug orangutanų nuo sunaikinimo, ji moko pasaulį būti labiau atsakingą. Svarbiausia, kad žmonės suprastų šios veiklos prasmę, prisidėtų prie mokslininkės 38 metų įdirbio ir nors šiek tiek pakeistų pasaulį."

Prieš daugelį metų buvo įkurtas pirmasis orangutanų globos fondas JAV "Orangutans Foundation International". Nepriklausomas fondas yra įsteigtas ir Jungtinėje Karalystėje. Taip pat veikia daug organizacijų kitose šalyse, žinoma, ir pačioje Indonezijoje. Lietuviškas šaknis turinčiai B.Galdikas labai svarbu, kad toks fondas buvo įkurtas ir Lietuvoje - jis vienintelis, pavadintas pasaulyje garsios mokslininkės vardu.

Patikėtų lietuviui

"Dauguma orangutanų sunaikinta. Liko labai maža populiacija. Prieš beveik 40 metų jų gyveno maždaug 200-300 tūkst., dabar - apie 40 tūkstančių. Taigi apie 80 proc. orangutanų išnyko", - faktais kalbėjo antropologė.

Orangutanai - hominidų šeimos primatų gentis - laisvėje gyvena tik Malaizijoje ir Indonezijoje, drėgnuose atogrąžų miškuose Borneo ir Sumatros salose. Jiems gresia išnykti dėl niokojamų miškų ir nelegalios prekybos gyvūnų naujagimiais. Jeigu taip sparčiai bus naikinami atogrąžų miškai, be medžių, kurie yra natūralios orangutanų buveinės, šie gyvūnai po dešimties metų išnyks. Todėl ypač svarbus B.Galdikas nuveiktas darbas.

Mokslininkė prisiminė, kad prieš 38 metus pradėjo tyrinėti labai mažą maždaug 6 tūkst. orangutanų koloniją. Dabar ji yra didžiausia žemėje. Ją pavyko išsaugoti ir pagausinti, nes kiekvieną mielą dieną, jei ne pati tyrinėtoja, tai kiti pagalbininkai rūpinosi gyvūnais. Leakey stovykla nebuvo apleista nė dienos per visus tuos metus.

"Stengiamės, kad ir Lietuvos žmonės geriau suprastų atogrąžų miškų bei orangutanų problemų svarbą. Taip pat norime suteikti galimybę Lietuvos studentams bei savanoriams nuvykti į Indoneziją ir mums padėti," - kalbėjo antropologė.

Savanorių grupės organizuojamos JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Atvažiuoja labai jaunų arba vyresnių žmonių, nes jie turi daugiau laiko savanoriškai dirbti. Šie žmonės padeda informacijos centre, atlieka kitus darbus stovykloje, nebūtinai tiesiogiai susijusius su orangutanų priežiūra.

B.Galdikas prisipažino, kad dar neturi savo sekėjo ir norėtų būtent Lietuvoje rasti tokį mokslininką, kuris tęstų jos darbus, ir jam galėtų perduoti savo patirtį, todėl viena iš fondo veiklos sričių būtų ir mokslinės stažuotės Indonezijoje.

Birutės Galdikas fondas taip pat rūpinasi ir ieško rėmėjų, kad būtų išversta į lietuvių kalbą mokslininkės 1995 metais parašyta knyga "Reflections of Eden. My years with the orangutans of Borneo" ("Rojaus atspindžiai. Mano metai su Borneo orangutanais").

Iš L.Leakey "angelų"

B.Galdikas gimė 1946 metais Vokietijoje, užaugo Kanadoje. Dvidešimtmetė baigė psichologijos ir zoologijos bakalauro studijas Britų Kolumbijos universitete Kanadoje. Kalifornijos universitete Los Andžele, JAV, 1969 metais įgijo antropologijos magistro laipsnį, o 1978 metais ten pat - ir antropologijos daktaro laipsnį.

"Kai buvau dar labai jauna, ką tik baigusi universitetą, man pasisekė Los Andžele sutikti Louisą Leakey, žymų Kenijos antropologą, - prisiminė B.Galdikas. - Įtikinau jį padėti man išvykti ir tyrinėti orangutanus Pietryčių Azijoje."

Žymus paleontologas L.Leakey puoselėjo mintį surasti artimiausių dabar gyvenančių žmogaus giminaičių elgsenos bruožų, kurie padėtų atskleisti žmogaus evoliuciją. Mokslininkų, visą gyvenimą skyrusių beždžionių tyrimams, nėra daug. Pasaulyje garsiausios trys moterys, vadinamos L.Leakey angelais, nes buvo skatinamos ir palaikomos žymiojo mokslininko. Jane Goodall tyrinėjo šimpanzių elgesį Afrikos džiunglėse. Dian Foss gyveno ir mirė tarp kalnų gorilų Afrikoje. Trečiasis "angelas" B.Galdikas nuo 1971 metų gyvena Borneo saloje Indonezijoje tarp orangutanų, tyrinėja jų elgseną, priglaudžia iš nelaisvės išvaduotus gyvūnus, padeda jiems adaptuotis natūralioje aplinkoje.

Į Borneo rinkti medžiagos daktaro disertacijai B.Galdikas išvyko kartu su vyru fotografu Rodu Brindamouru. Ten jiems gimė sūnus Binti. Kai šeima iširo, R.Brindamouras kartu su sūnumi grįžo į Kanadą, o antropologė liko viena Indonezijos džiunglėse kovoti su nelegaliais atogrąžų miškų kirtėjais ir ginti paskutinių orangutanų kolonijų.

Paukščiai ant rankų

"Manau, būtent lietuviška, baltiška mano kilmė turėjo įtakos, kad pasirinkau tyrinėti šiuos gyvūnus ir miškus. Indoneziečiai orangutanus vadina miško žmonėmis, nes jie gyvena drėgnuose atogrąžų miškuose, - pasakojo B.Galdikas. - Lietuviai visada turėjo labai stiprų ryšį su gamta, ypač su miškais, ir aš tai paveldėjau iš tėvų."

Mokslininkės tėvai žemaičiai Filomena Slapšytė ir Antanas Galdikas pasitraukė iš Lietuvos per Antrąjį pasaulinį karą. Susipažino Vokietijoje, sukūrė šeimą ir emigravo į Kanadą. Vėliau persikėlė į JAV.

B.Galdikas prisiminė, kad vaikystėje mama vesdavosi ją pasivaikščioti į mišką, o didžiuliame Toronto parke ji rinkdavo liepžiedžius arbatai. Šeima labai dažnai savaitgalius praleisdavo gamtoje. Tėvui, ūkininkui iš Lietuvos, gamta buvo labai svarbi, taip pat ir senasis lietuvių tikėjimas, apie kurį, nors ir būdami katalikai, daug pasakojo abu tėvai.

"Įdomus dalykas nutiko, kai pirmą kartą grįžau į Kaliforniją iš Indonezijos, - pasakojo antropologė. - Pravėriau užpakalines namo duris ir pamačiau laukinius paukščius, žiūrinčius į mane taip, tarsi ko norėtų. Sutrikusi grįžau į vidų. Pasirodo, tie paukščiai laukė mano tėvo ir nebijojo lesti tiesiog jam iš rankų. Tėvui tai atrodė savaime suprantama, todėl niekada apie tai man ir nesakė."

Mokslininkės mamos siuvimo kambarėlyje buvo įsteigtas ir pirmasis orangutanų fondas, o ji pati, anksti į pensiją išėjusi medicinos sesuo, buvo fondo savanorė iki 80 metų. Taip jam atsidavusi, kad net lankėsi Borneo. Nors ir labai bijojo, turėjo pati viską pamatyti, kad galėtų papasakoti kitiems žmonėms ir atsakyti į jiems rūpimus klausimus.

Tarp trijų šalių

Dabar mokslininkė gyvena, galima sakyti, trijose šalyse: JAV, Kanadoje ir Indonezijoje. Pasak profesorės, turi užsidirbti pragyvenimui, todėl keturis mėnesius per metus dėsto Kanadoje. Porą mėnesių skiria lėšoms rinkti, daugiausia JAV, kad būtų galima toliau tęsti darbą Indonezijoje. O tas darbas yra labai brangus. Stovykloje dirba per 200 vietinių savanorių. Prieglaudoje gyvena beveik 350 našlaičiais likusių ar sergančių, iš brakonierių išlaisvintų orangutanų. Taip pat stengiamasi išsaugoti nacionalinį parką. B.Galdikas Indonezijoje praleidžia šešis mėnesius per metus. Ten gyvena jos vyras Pakas Bohapas, kilęs iš Borneo dajakų genties. Jo senelis buvo paskutinis dajakų genties karalius.

Antrą kartą ištekėjusi mokslininkė susilaukė dar vieno sūnaus Fredo ir dukters Jane. Abu sūnūs Binti ir Fredas jau baigė mokyklą. Visi vaikai mokėsi JAV. Jane dabar studijuoja Kanadoje. Ten gyvena ir dirba vyriausias sūnus Binti. Jis kaip savanoris kelerius metus dirbo Indonezijoje, tačiau, pasak B.Galdikas, mąsto apie visiškai kitokią karjerą nei jos. Taip pat ir Fredas. Jis norėtų kurti filmus. Šioje srityje tobulinosi kelerius metus, vėliau dirbo Holivude. Jane ketina tapti gydytoja.

Kai pirmuosius du kartus mokslininkė lankėsi Lietuvoje, su ja buvo ir duktė Jane. Jos antrasis vardas - Filomena, kaip ir lietuvės močiutės, B.Galdikas mamos. Pastarąjį kartą į Lietuvą kartu buvo atvykęs ir vidurinysis sūnus Fredas.

"Du vaikai gimė Indonezijoje, visi trys ten augo ir pirmoji jų kalba - indoneziečių, todėl man buvo labai svarbu, kad jie išmoktų angliškai. Prireikė daug pastangų, kad ir anglų kalba jiems taptų gimtoji, - pasakojo mokslininkė. - Abu jaunesnieji vaikai moka ir lietuviškų žodžių, šiek tiek kalba lietuviškai. Jų ir pavardė Galdikas, nes indoneziečiai neturi pavardžių. Pakas Bohapas yra mano vyro vardas."

Orangutanai su J.Roberts

B.Galdikas yra paskelbusi per 80 straipsnių apie orangutanus ir atogrąžų miškus. Antropologė džiaugiasi, kad pavyko sukaupti 200 tūkst. laukinių orangutanų stebėjimo valandų per pastaruosius 38 metus. Tai beprecedentis informacijos kiekis apie orangutanų gyvenimą miškuose. Taip pat tyrinėjama drėgnųjų atogrąžų miškų fenologija, t. y. kasmet pasikartojantys reiškiniai, kurie vyksta pagal tam tikrą periodiškumą. Tai itin svarbu, nes džiunglėse įvairūs medžiai žydi ir duoda vaisių skirtingu metu.

Filmuoti laukinius orangutanus, kaip pripažino mokslininkė, labai sudėtinga, nes jie daugiausia laiko praleidžia medžiuose, o ne ant žemės. Vis dėlto kuriama daug filmų. Prieš dešimt metų stovykloje lankėsi Holivudo žvaigždė Julia Roberts. Buvo sukurtas dokumentinis filmas "In the Wild: Orangutans with Julia Roberts" ("Laukinėje gamtoje: orangutanai su Julia Roberts").

Apie B.Galdikas susukta ne viena dokumentinė juosta Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje. Mokslininkės gyvenimas ir darbai aprašyti šešiose knygose. Jos veikla įvertinta Tylerio aplinkos apsaugos premija ir aukso medaliu, PETA humanitarine premija, Eddie Bauerio žemės didvyrės premija ir Jungtinių Tautų pasauline premija.

Antropologė pasakojo, kad visos dienos būna labai ilgos ir skirtingos nuo ankstyvo ryto prižiūrint orangutanus ir stebint juos atogrąžų miškuose, jau išleistus į laisvę, pratinamus savarankiškai gyventi gamtoje. Taip pat daug daroma stengiantis įtikinti Indonezijos vyriausybę išsaugoti kaip galima daugiau miškų. Prieš dešimt metų pavyko pasiekti, kad būtų įsteigtas orangutanų rezervatas, dabar stengiamasi įtikinti vyriausybę įsteigti dar vieną miškų rezervatą, kur būtų galima paleisti į nelaisvę patekusius, bet laisvėje gimusius orangutanus.

Indonezija, ketvirta pagal gyventojų skaičių šalis pasaulyje, vis dar turtinga gamtos išteklių, tačiau žmonės turi kovoti dėl išlikimo, nes labai mažas gyventojų pajamų vidurkis - tik tūkstantis dolerių per metus. Per metus šalį aplanko 2 tūkst. turistų iš viso pasaulio. Jų grupes į džiungles lydi gidai. Turizmas skatinamas, nes iš jo gaunamos lėšos padeda apsaugoti miškus ir nacionalinį parką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"