TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

B.Galdikas: patiriant pasaulio įvairovę

2010 05 31 0:00
Mažyliui smagu karstytis ne tik ant medžių.
Birutės Galdikas fondo nuotrauka

"Lietuva turi beveik tiek pat gyventojų, kiek ir Norvegija, tačiau neturi tokios įtakos pasaulyje, nes lietuvių žvilgsnis nukreiptas į save, o norvegai nuo uolėtų krašto krantų įpratę žvelgti plačiai", - sakė pasaulyje garsi lietuvių kilmės mokslininkė dr. Birutė Galdikas.

Antropologė, gamtosaugininkė ir etologė, žymiausia pasaulyje orangutanų tyrinėtoja B.Galdikas lankosi Lietuvoje. Praėjusią savaitę jai buvo įteiktos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaro regalijos. Kauno botanikos sodo parke profesorė pasodino pirmąjį B.Galdikas ąžuoliukų giraitės, kuri simbolizuos nepritarimą pasaulio miškų naikinimui, medelį.

Gelbstint milijonus rūšių

Mokslininkė beveik keturiasdešimt metų skyrė atogrąžų miškams gelbėti. Jeigu jie ir toliau bus naikinami, be medžių, kurie yra natūralios orangutanų (malajų kalba "miško žmonių") buveinės, šių hominidų šeimos primatai gali išnykti.

Išlikusi labai maža orangutanų populiacija laisvėje gyvena tik Malaizijoje ir Indonezijoje, drėgnuose atogrąžų miškuose Borneo ir Sumatros salose. Prieš keturis dešimtmečius jų buvo maždaug 200-300 tūkstančių, dabar liko apie 40 tūkstančių. Apie 80 proc. populiacijos išnyko dėl naikinamų miškų ir prekybos orangutanų naujagimiais.

"Labai bloga padėtis iki šiol, - LŽ sakė B.Galdikas. - Aliejinės palmės naikina miškus tikrąja šio žodžio prasme, nes dėl jų tiesiog išdeginami didžiuliai plotai džiunglių. O jose yra neįtikima biologinė įvairovė. Vien miške, kurį tyrinėjau, auga mažiausiai 600-700 rūšių medžių. Visose Borneo salos džiunglėse jų yra apie 5 tūkstančius ir tikriausiai tūkstančiai ar milijonai rūšių gyvūnų."

Kirsti ir deginti atogrąžų miškus - pigiausias būdas plėsti aliejinių palmių plantacijas, kad būtų galima gauti kuo daugiau aliejaus, kurio kaina pastaraisiais metais gerokai pakilo. B.Galdikas sugebėjo išsaugoti Tandžungputingo nacionalinį parką ir didžiausią pasaulyje orangutanų populiaciją, gyvenančią jame. Mokslininkės įkurtoje Camp Leakey (Likėjo stovyklos) prieglaudoje šiuo metu prižiūrima 330 našlaičiais likusių ir sergančių gyvūnų, atimtų iš brakonierių.

Beveik tokie kaip mes

"Orangutanai yra tikrosios žmoginės beždžionės, - pasakojo tyrinėtoja. - Jie maitinasi daugiausia vaisiais ir 60 proc. savo dienos praleidžia laipiodami po medžius ir valgydami. Orangutanai retai nusileidžia ant žemės, yra visiškai priklausomi nuo miško, nes šis juos maitina. Kai miškai išnaikinami, orangutanai miršta iš bado."

Žmogbeždžionės negyvena bandomis ar poromis. Jos - atsiskyrėlių būdo. Patinai gyvena po vieną, o patelės, kurios yra labai geros motinos, augina vaikus. Rūpinasi jais penkerius metus. Tam tikros teritorijos dominuojantys patinai kovoja su kitais orangutanais dėl patelių, nes šios nori poruotis tik kas aštuonerius metus. Kovos būna žūtbūtinės, iki rimtų sužeidimų. Todėl orangutanų patinai yra dukart ar net triskart didesni už pateles.

"Orangutanų genetinė medžiaga net 97 proc. sutampa su žmonių medžiaga, - pabrėžė prof. B.Galdikas. - Jie artimiausi mūsų giminaičiai. Orangutanų jausmai ir reiškiamos emocijos labai panašios į žmonių. Svarbiausias skirtumas - triskart mažesnės smegenys. Intelektu žmoginės beždžionės prilygsta galbūt dvejų trejų metų vaikams, kai šie dar nemoka kalbėti."

Kita vertus, žiniomis apie mišką orangutanai beveik prilygsta žmogui. Labai gerai išmano, kur eiti, kur rasti maisto. Jie prisimena medžius, kurie vedė vaisių prieš dvejus ar trejus metus, ir tą medį, ant kurio užderėjo vaisių prieš savaitę. Orangutanai tokie sumanūs, nes atogrąžų miškuose derliaus metas nenuspėjamas, taigi reikia daug ką prisiminti. Pavyzdžiui, vienais metais medžiai veda vaisius, kitais - ne, kartais jie sunoksta birželį, kartais - sausį.

Vienišius Tomas

Camp Leakey centre registruota jau šimtai orangutanų. Vieni paleidžiami atgal į mišką ir kartais sugrįžta po dvejų ar trejų metų. Būna, kai nebegrįžta. Į centrą patenka kiti.

Pavyzdžiui, beveik trisdešimtmetis orangutanas Tomas prieš kelerius metus tapo dominuojančiu Camp Leakey patinu, nes nugalėjo anksčiau pirmavusį patiną. B.Galdikas sakė, kad pažįsta ir Tomo motiną. Neseniai ji pagimdė dvynukus. Vienas mažylių mirė, o kitas auga sveikas. Tomo kartais nematyti vienus ar dvejus metus. Miške jis nukeliauja didžiulius atstumus.

"Kai grįžta, prisimena mane, - kalbėjo mokslininkė. - Tačiau nei prieina, nei apkabina, nei ranką paspaudžia. Orangutanai taip nesielgia. Jie nejaučia tokio draugiškumo kaip žmonės ar šimpanzės. Orangutanai gyvena po vieną. Jiems jokių draugysčių nereikia. Žinau, kad Tomas mane prisimena, nes penkias sekundes žiūri akis įsmeigęs į mane."

B.Galdikas dokumentuoja laukinių orangutanų gyvenimo istorijas. Jos padeda suprasti šių žmogbeždžionių elgseną. Pavyzdžiui, būtent profesorė nustatė faktą, kad orangutanai susilaukia palikuonių kas aštuonerius metus, kad tarp patinų vyksta nuožmios kovos. Mokslininkė taip pat stengiasi atskleisti, kiek palikuonių jie turi per visą gyvenimą. Dar nežinoma, kiek orangutanai gyvena arba kiek patinai keliauja. Kartu su kitais dviem mokslininkais, dirbančiais Sumatros saloje, siekiama, pasak B.Galdikas, kuo geriau pažinti šią rūšį. Pavyzdžiui, Sumatroje tyrimai nebuvo atliekami taip ilgai kaip Borneo saloje, tačiau galima pastebėti, kad Borneo orangutanų gyvenimas kur kas sunkesnis, nes čia nėra tokios vaisių gausos kaip derlingoje Sumatroje.

Atviri pasauliui

Per savaitę, kai vieši Lietuvoje, B.Galdikas džiaugėsi iškilminga VDU garbės daktaro regalijų įteikimo ceremonija. Pasak mokslininkės, iš visų universitetų, suteikusių jai garbės daktaro vardą, VDU surengtos iškilmės buvo gražiausios. Profesorė taip pat maloniai prisiminė susitikimą su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

"Mūsų tikslas - padėti jauniems žmonėms įgyti kuo daugiau pasaulinės patirties, tada Lietuva galės būti tokia pat įtakinga kaip Norvegija, - juokėsi B.Galdikas. - Norvegai tokie tapo daug anksčiau, nei pradėjo išgauti naftą, nes žvelgė plačiai. Jiems ir nėra kito pasirinkimo, juk gyvena prie jūros. Mes turime Baltiją, tačiau nuo jos dar skiria Kuršių nerija, todėl neišeiname per jūrą į pasaulį. Prezidentė sakė, jog yra gerai, kai Lietuvos studentai išvyksta svetur įgyti patirties, tačiau svarbu, kad jie grįžtų atgal."

Prieš porą metų Lietuvoje įkurtas Tarptautinis Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondas taip pat stengiasi suteikti lietuvių studentams galimybių įgyti kitokios patirties. Pernai Lietuvos veterinarijos akademijos absolventei Joanai Griciūtei buvo skirta stipendija stažuoti Indonezijoje. Mokslininkė liko patenkinta jos darbu ir tikisi, kad jaunoji veterinarijos gydytoja dar atvyks į Borneo salą ilgesnių studijų.

Lietuvoje B.Galdikas aplankė ir Kauno zoologijos sodą. Nors etologė, t. y. gyvūnų elgsenos tyrinėtoja, ir gamtosaugininkė nepritaria gyvūnų laikymui nelaisvėje, Kauno zoologijos sodas jai patiko. Pasak mokslininkės, gerai, kad jame nėra tikrųjų žmoginių beždžionių - nei šimpanzių, nei gorilų, nei orangutanų. O štai tokių laimingai atrodančių meškų B.Galdikas neteko matyti nei Kanados, nei JAV zoologijos soduose. Iš blizgančio kailio matyti, kad jos čia gerai prižiūrimos. Labai gerą įspūdį paliko ne tik meškų gyvenimo sąlygos, bet ir gražūs vilkai, norintys žaisti su lankytojais beveik kaip šunys. Profesorę taip pat nustebino didžiuliai ąžuolai - dėl jų zoologijos sodas atrodo dar gražesnis.

"Pasaulinės klasės Zoologijos muziejus, - toliau vardijo viešnia. - Aplankiau ir Romo Kalantos paminklą. Žinia apie jo susideginimą 1972 metais pasiekė net Indoneziją. Tuo metu toks atviras protestas prieš Sovietų Sąjungą atrodė neįsivaizduojamas."

Trumpai

B.Galdikas gimė 1946 metais Vokietijoje. Ten susipažino ir šeimą sukūrė per Antrąjį pasaulinį karą iš Lietuvos pasitraukę mokslininkės tėvai žemaičiai Filomena Slapšytė ir Antanas Galdikas. Vėliau jie emigravo į Kanadą. Britų Kolumbijos universitete Vankuveryje B.Galdikas baigė psichologijos ir zoologijos bakalauro studijas. Kalifornijos universitete Los Andžele, JAV, įgijo antropologijos magistro, o vėliau - ir daktaro laipsnius. Dar jaunutė mokslininkė, padedama žymaus Kenijos antropologo Louiso Leakey, išvyko į Pietryčių Aziją tyrinėti orangutanų.

Pasaulyje garsiausios trys moterys, paskyrusios savo gyvenimą beždžionių tyrimams. Jane Goodall tyrinėjo šimpanzių elgesį Afrikos džiunglėse. Dian Foss gyveno ir mirė tarp kalnų gorilų Afrikoje. B.Galdikas nuo 1971 metų gyvena tarp orangutanų Borneo saloje, Indonezijoje, tyrinėja jų elgseną, glaudžia iš nelaisvės išvaduotus gyvūnus, padeda šiems adaptuotis natūralioje aplinkoje. Maždaug pusę metų mokslininkė praleidžia JAV ir dalį laiko skaito paskaitas Kanadoje.

B.Galdikas yra pelniusi daugybę apdovanojimų, tarp jų - Jungtinių Tautų pasaulinę premiją 1994 metais. Profesorės gyvenimas ir darbai aprašyti šešiose knygose. Apie ją sukurta dokumentinių filmų Indonezijoje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje, Australijoje. Mokslininkė - kelių knygų autorė. Viena jų, į daugelį pasaulio kalbų išversta "Reflections of Eden. My Years with the Orangutans of Borneo" ("Rojaus atspindžiai. Mano gyvenimas su orangutanais Borneo saloje"), dabar verčiama į lietuvių kalbą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"