TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

BADI programa: padėk pats sau

2015 12 30 6:00
Vilniaus universiteto mokslininkai pasiūlė būdą, kaip žmonės, patiriantys įvairius stresorius, gali padėti patys sau. womenpoweringbusiness.com nuotrauka

Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus net 80 proc. žmonių patyrė reikšmingų stresorių. Kaip juos įveikti – didelis iššūkis, nes ir psichologinė pagalba nėra lengvai prieinama. Tenka laukti ilgose eilėse arba brangiai mokėti už privačias paslaugas. Tačiau naujų galimybių suteikia informacinių technologijų panaudojimas.

Vilniaus universiteto (VU) Traumų psichologijos tyrimų grupės sukurtas instrumentas – pirmoji nemokama internetinė programa BADI (angl. Brief Adjustment Disorder Intervention – trumpalaikė adaptacijos sutrikimo intervencija) – gali būti sprendimas, kaip padėti stresą patiriantiems žmonėms, kad psichologinė pagalba būtų visiems pasiekiama.

„Lietuvoje daug žmonių patiria psichikos sveikatos problemų. Gausu savižudybių. Suvartojama daug alkoholio, – sakė VU Filosofijos fakulteto docentas dr. Evaldas Kazlauskas. – Todėl pasiūlėme būdą, kaip žmonės, patiriantys įvairių stresorių, gali padėti patys sau. Mūsų sukurta programa suteikia galimybę mokytis tokių įgūdžių.“

Vieno programos BADI kūrėjų dr. Evaldo Kazlausko įsitikinimu, informacinių technologijų panaudojimas stresui suvaldyti yra labai svarbus./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sutriko net serveris

Gruodžio 2 dieną paleista programa BADI sulaukė didelio susidomėjimo. Jau pirmąją parą buvo toks srautas žmonių, norinčių prisijungti prie programos svetainės, kad net sutriko serveris. Per pirmąsias dvi savaites registravosi daugiau kaip tūkstantis vartotojų. Nesitikėta, kad programa bus tokia populiari.

Bent pirmosiomis savaitėmis daugiausia užsiregistravo 30–40 metų žmonių. Ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Psichologinės pagalbos internetu programa palengvino galimybę padėti sau ir mažų miestelių ar kaimų gyventojams, arti neturintiems psichologo ar tinkamo specialisto.

„Iš tikrųjų žmonės nori tokios pagalbos. Jie patiria daug stresorių ir informacinių technologijų panaudojimas stresui suvaldyti yra svarbus“, – įsitikinęs vienas programos BADI kūrėjų dr. E. Kazlauskas.

Programą kūrė ir tobulina septynių psichologų komanda. VU jau keliolika metų atliekami tyrimai, skirti stresinėms patirtims. Analizuojama, kaip jaučiasi žmonės po įvairių sukrečiančių stresinių įvykių: patyrę politines represijas, po artimojo savižudybės, Afganistano karo veteranai, Černobylio avarijos likvidavimo dalyviai, policijos pareigūnai, kariškiai. Kartu ieškoma būdų, kaip jiems būtų galima padėti. Ir programa BADI sukurta remiantis moksliniais tyrimais, praktinio darbo patirtimi bei atsižvelgiant į kitų šalių panašių programų patirtį.

„Tokias programas reikia kurti labai atsargiai ir atsakingai, – pabrėžė doc. E. Kazlauskas. – Vieniems žmonėms programa gali tikti, kitiems – ne, tačiau jie gali rinktis – naudotis ja ar ne.“

Naudingi įgūdžiai

Programa BADI gali naudotis suaugę žmonės nuo 18 metų, užpildę registracijos anketą interneto svetainėje badi.lt. Reikia tikslių vartotojų duomenų, kad būtų galima susisiekti, nes programos pranešimai siunčiami konkretiems žmonėms. Registracijos procedūra apima ir keliolika klausimų apie žmogaus savijautą, kad būtų galima įvertinti, kaip ji keičiasi dalyvaujant šioje programoje ir kurios programos dalys labiausiai padėjo patyrus stresorių. Gauta informacija bus naudinga tobulinant programą. Jei identifikuojama, kad žmogus turi kitų rimtų sunkumų, skatinama kreiptis į specialistus.

„Mūsų tyrimo duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje 80 proc. gyventojų patyrė reikšmingų stresorių. Dažniausiai jie susiję su paties žmogaus ar šeimos nario pašlijusia sveikata, darbo problemomis, – pasakojo psichologas. – Labai daug žmonių, net ir patyrę stresorius, pavyzdžiui, iškilus profesiniams sunkumams, konfliktams su bendradarbiais ar viršininku arba sunkiai susirgus artimam žmogui, gali atsilaikyti ir gyventi toliau. Bet būna, kad sunkumai, konfliktai užtrunka, žmogus nuolat galvoja apie patiriamą stresorių ir jam tampa sunku susitvarkyti su kasdiene veikla. Truputį labiau padėti sau ir sukurtas mūsų instrumentas.“

Internetinė programa, žinoma, neatstos psichologinių, psichoterapinių paslaugų, jei žmogus turi kitų didelių sunkumų. Jam vis tiek reikės kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, tačiau dalyvaudamas šioje programoje ir atlikdamas pratimus, išmoks, pavyzdžiui, kaip atsipalaiduoti, planuoti laiką, pagerinti santykius, įgis naudingų įgūdžių, kurie padės įveikti stresą.

Kad įvyktų pokytis

Psichologinius pratimus galima pasirinkti iš keturių jų grupių ir atlikti daug kartų. Kiekvieną kartą atlikęs pratimą žmogus gali streso matuokliu įvertinti savo streso lygį. Efektas, kaip keičiasi streso lygis, programos kūrėjų manymu, turėtų būti juntamas maždaug po mėnesio, jei žmogus bent kartą per dieną naudojosi BADI programa.

„Žinoma, bet kuri treniruočių programa bus veiksminga tik tada, jei žmogus sąžiningai ją vykdys, – įspėjo dr. E. Kazlauskas. – Juk ir sporto klube gali būti labai puiki sveikatingumo programa, tačiau reikia bent kartą ar du per savaitę jį lankyti, kad įvyktų koks nors pokytis. Vien dėl to, kad žmogus prisijungs prie BADI programos, jo savijauta nepasikeis. Iš programos vartotojų matyti, kad dalis prisijungė tiesiog pasmalsauti, bet yra ir tokių, kurie labai aktyviai naudojasi ja. Pavyzdžiui, net kelis kartus per dieną. Arba bent porą kartų per savaitę.“

Sveika, kaip ir bėgioti

Programos vartotojų rašomi komentarai leidžia matyti, kad kai kuriems žmonėms internetu teikiama psichologinė pagalba yra tikrai naudinga. Pasak psichologo, gera proga ir stabtelėti, pagalvoti apie save. Juo labiau kad prie programos svetainės patogu prisijungti bet kur esant: nebūtinai per kompiuterį, galima ir per mobilųjį įrenginį. Kai dar demonstracinė programos BADI versija buvo pristatyta „Tyrėjų naktyje“ rugsėjo mėnesį, ja visi naudojosi per mobiliuosius telefonus. Kita vertus, komentaruose dalijantis mintimis ir patirtimi, kas padėjo ar nepadėjo, atsiranda ir programos vartotojų tarpusavio parama.

„Visi manome, kad bėgioti sveika ir gera, galime tuo pasigirti. Tačiau rūpintis savo psichologine sveikata, pasimokyti atsipalaiduoti, atrodytų, nelabai priimtina. Norime destigmatizuoti psichologinę pagalbą, parodyti, kad kiekvienas žmogus gali būti sau psichologas ir padėti sau, kai atvejis nesudėtingas ir nereikia profesionalų pagalbos, – kalbėjo programos BADI kūrėjas. – Normalu, kad gyvenime kyla įvairių iššūkių ir būna nelengva, kamuoja nerimas, jaučiama įtampa. Tačiau tokiais atvejais nemažai galime ir patys sau padėti. Skaitydami savigalbos knygas, kalbėdamiesi su draugais, priimdami šeimos paramą. Kai reikia labiau specializuotos pagalbos, vienas būdų – BADI programa. Ir nereikėtų baimintis kreiptis į specialistus, jei kyla rimtų sunkumų. Psichologinės paslaugos gali padėti jaustis kur kas laimingesniems.“

VU mokslininkų projektui gautas Lietuvos mokslo tarybos finansavimas iki birželio 1 dienos. Planuojama dar kelis mėnesius registruoti naujus vartotojus ir sustabdyti jų registraciją pavasarį. Taip pat rūpinamasi programos tęstinumu. Manoma, kad projektas ir pasibaigus finansavimui galės gyvuoti toliau. Tik reikės kai kurių programos pakeitimų.

„Turime idėjų, kaip patobulinti programą po pirmojo etapo atsižvelgus į gautus vartotojų atsiliepimus, kad ji galėtų toliau funkcionuoti ir jai reikėtų mažiau priežiūros“, – sakė dr. E. Kazlauskas.

Nesame išskirtiniai

Tokių programų kaip BADI dar mažai ir kitose šalyse. Žinoma Švedijos, Vokietijos patirtis. Viename Vokietijos regione net ligonių kasos apmoka tokią programą kaip sveikatos paslaugą, nes ji taupo lėšas. Didžiojoje Britanijoje sukurta programa, siekiant padėti depresija sergantiems žmonėms.

„Jungtinėje Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, žmonės, norintys kreiptis į specialistą, turi laukti ilgose eilėse. Todėl ir buvo sukurta tokia programa. Psichikos sveikatos centre pirmiausia įvertinama žmogaus būklė ir rekomenduojama naudotis šia programa, kol lauks eilėje pas specialistą. Tačiau paaiškėjo, kad sulaukus savo eilės bene pusei žmonių nebereikia psichologo pagalbos. O ir tiems, kurie be jos neapsiėjo, reikėjo kur kas mažiau susitikimų su specialistu, – pasakojo VU mokslininkas. – Toks įrankis greta jau esančių sveikatos paslaugų gali taupyti lėšas ir didinti psichologinės pagalbos prieinamumą. Aišku, kritiniais atvejais, kai negalavimai labai rimti, internetinė programa negalės padėti, tačiau ji padeda stiprinti visuomenės psichologinę sveikatą ir turi labai daug perspektyvų.“

Dr. E. Kazlauskas pabrėžė, kad ir kitose Europos šalyse žmonės patiria daug streso. Nesame labai išskirtiniai. Ką ir kalbėti apie tas šalis, kur vyksta karo veiksmai. Arba tuos Lietuvos istorijos periodus, kai visuotinai patirta daug streso. Dabar Lietuvoje palyginti stabili padėtis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"