Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Bakterijoms netrukdo nei ledas, nei tamsa

 
2012 11 27 13:01
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Mokslininkai viename ežere Antarktyje aptiko bakterijas, gyvenančias po ledu, tamsoje ir be deguonies, ir tai praplečia mūsų įsivaizdavimo apie būtinas gyvybės sąlygas ribas.

Paminėtos ekstremalios sąlygos galėtų egzistuoti ir kitose mūsų Saulės sistemos vietose, tad būtų galima tarti, kad gyvybės galėtų būti ne vien Žemėje.

"Šios ekosistemos atradimas skatina mus pažvelgti į kitas izoliuotas, užšalusias Žemės vietas, bet taip pat duoda mums potencialų gyvybės modelį kitose ledu padengtose planetose, kur esama druskų telkinių ir vandenynų po viršutiniu sluoksniu, tokiose kaip Jupiterio mėnulis Europa", - sakė Mičigano valstijos universiteto zoologas Nathanielis Ostromas (Natanielis Ostromas), su kolegomis parašęs straipsnį "Mikrobinė gyvybė 13ºC šaltyje druskingame vieno užšalusio Antarkties ežero vandenyje" (Microbial Life at -13ºC in the Brine of an Ice-Sealed Antarctic Lake).

N.Ostromas ir jo bendradarbiai savo atradimus aprašo naujame "Proceedings of the National Academy of Science" numeryje.

Vaidos ežere, esančiame Makmerdo Sausuosiuose slėniuose, nėra deguonies, jis yra užšalęs ištisus metus, o azoto suboksido koncentracija jame yra didžiausia pasaulyje. Itin druskingame ežero vandenyje, kurio temperatūra po ledo kepure yra minus 13 laipsnių, taip pat yra didelės vandenilio dujų, nitratų, nitritų koncentracijos.

Bakterijos gyvena po 20 m storio ledu, kur vandenyje druskų gali būti šešis kartus daugiau nei vandenyno vandenyje.

"Tikėtina, kad gyvybę palaikantis energijos šaltinis yra vien tik cheminė reakcija tarp deguonies neturinčio sūraus vandens ir (geležies turtingų) uolienų", - paaiškino Christianas Fritsenas, Dykumų tyrimų instituto (DRI) Žemės ir ekosistemų departamento ekologas ir dėstytojas.

"Žinių apie geocheminius ir mikrobinius procesus užšalusioje aplinkoje be šviesos, ypač - esant minusinėms temperatūroms, iki šiol daugiausia neturėjome", - sakė pagrindinė straipsnio autorė, DRI mokslininkė Alison Murray.

"Šis darbas praplečia mūsų suvokimą apie gyvybės, galinčios išgyventi šiose izoliuotose krioekosistemose, tipus ir apie tai, kokios skirtingos strategijos gali būti naudojamos egzistavimui tokioje sunkioje aplinkoje", - sakė ji.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"