TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Bakterijų atakos. Pralaimi antibiotikai

2013 08 21 6:00
Atliekant tyrimus VU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijoje. Mildos Jurėnaitės nuotrauka

Bakterijų atsparumas antibiotikams visame pasaulyje pastaruosius keliolika metų nuolat didėja. Kyla grėsmė, kad ateityje gali nelikti antibiotikų, įveikiančių bakterijų sukeliamas infekcijas. Trisdešimtmečiui biochemikui Justui Poviloniui pavyko nustatyti kelis naujus bakterijų genetinius elementus, lemiančius jų atsparumą antibiotikams Lietuvos ligoninėse.

Pasaulio mokslininkai apie bakterijų atsparumą antibiotikams ir artėjančią grėsmę pradėjo kalbėti jau prieš keliolika metų. Lietuva į tarptautines atsparumo antibiotikams stebėsenos programas įsitraukė maždaug prieš dešimtmetį. Vienus pirmųjų molekulinius bakterijų atsparumo antibiotikams tyrimus inicijavo Vilniaus universiteto (VU) profesorė Edita Sužiedėlienė. J.Povilonis į VU Biochemijos ir molekulinės biologijos katedroje pradėtą prof. E.Sužiedėlienės vadovaujamą patogeninių bakterijų atsparumo antibiotikams molekulinį epidemiologinį tyrimą įsitraukė dar rašydamas bakalauro darbą 2005 metais. Magistro darbo tema taip pat buvo susijusi su bakterijų atsparumu antibiotikams. Tirtos tik kitos rūšies bakterijos ir jų atsparumas kitiems antibiotikams. Rugsėjo pradžioje J.Povilonis ginsis daktaro disertaciją "Pernešami atsparumo antibiotikams genetiniai elementai patogeninėse Gram neigiamose bakterijose". Joje apibendrinti penkerius metus VU Gamtos mokslų fakulteto molekulinės biologijos laboratorijoje vykdytų tyrimų reikšmingiausi rezultatai.

Biochemikas J.Povilonis pataria saikingai vartoti antibiotikus, nepiktnaudžiauti jais. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Grėsminga savigyda

Mokslininkas pasakojo, kad vis daugiau bakterijų, sukeliančių ligas, yra atsparios antibiotikams ir dažnai ne vienam, o kelioms jų rūšims. Bakterijų atsparumas antibiotikams ypač plinta ligoninėse ir gerokai apsunkina gydymą tokių infekcijų, kurias sukelia atsparumą antibiotikams įgijusios bakterijos. Kartais ligos nebeveikia nei vieni, nei kiti antibiotikai, ir nebėra, atrodo, jokio pasirinkimo, kaip gydyti.

Kas lemia vis didesnį bakterijų atsparumą antbiotikams, mėgina atsakyti viso pasaulio mokslininkai. J.Povilonis nagrinėjo vieną aspektą - tam tikrus genetinius elementus, kuriais bakterijos dalijasi atsparumo genais tarpusavyje. Pasak tyrėjo, yra du būdai: vertikali atsparumo genų pernaša, kai bakterijos dalydamosi perduoda atsparumo genus savo palikuonims, ir horizontali pernaša, kai per tam tikrus genetinius elementus jos perduoda atsparumą tos pačios ar net kitos rūšies bakterijoms, esančioms šalia. Taip ypač spartėja atsparumo antibiotikams plitimas.

Per atliktus tyrimus buvo nustatyta, kokia šiuo metu padėtis Lietuvos ligoninėse, nes bakterijų atsparumo antibiotikams mechanizmai gali skirtis ne tik šalyse, bet ir tos pačios valstybės skirtingose gydymo įstaigose. Vienose ligoninėse atsparumą lemia vieni genai, kitose - kiti. Pasak mokslininko, net braižomi žemėlapiai šalies ar Europos mastu, kur koks atsparumo mechanizmas vyrauja. Kartais galima ir modeliuoti, kaip tas atsparumas plinta. Pavyzdžiui, pietinėje Europos dalyje, Ispanijoje, Graikijoje ar Italijoje, yra gerokai didesnis bakterijų atsparumo antibiotikams mastas nei Europos šiaurėje, Skandinavijos šalyse. Priežasčių daug. J.Povilonio manymu, pirmiausia gali lemti antibiotikų vartojimo politika ir visuomenės sąmoningumas. Tarkim, Skandinavijos šalyse antibiotikų vartojimas griežtai ribojamas ir tai stabdo atsparumo jiems plitimą. Pietų Europoje dėl antibiotikų elgiamasi laisviau. Lietuvoje taip pat nemažai žmonių imasi savigydos antibiotikais arba nebaigia viso gydymo kurso, nors toks elgesys, mokslininkų teigimu, ypač skatina plisti bakterijų atsparumą antibiotikams.

Didelę J.Povilonio tyrimų dalį sudarė svarbaus hospitalinių infekcijų sukėlėjo - Acinetobacter baumannii bakterijų populiacijos, cirkuliuojančios Lietuvos ligoninėse, analizė. /Ginos Beinoravičiūtės nuotrauka

Aptikta tik Lietuvoje

"Lietuvos medikai ir anksčiau pastebėdavo, kad bakterijos yra atsparios antibiotikams, nes neretai sunkiai sekdavosi gydyti bakterinės kilmės infekcijas, tačiau molekulinių duomenų, kodėl jos atsparios, trūko. Mūsų darbas yra vienas pirmųjų tyrimų, kuriame išsamiai išanalizuota atsparių antibiotikams Gram neigiamų patogeninių bakterijų, išskirtų Lietuvoje iš sergančių žmonių, taip pat iš sveikų ir sergančių gyvūnų, molekulinė epidemiologija, - pasakojo J.Povilonis. - Nustatytas su atsparumu antibiotikams susijusių tam tikrų mobilių genetinių elementų – integronų - paplitimo dažnis ir juose esančių genų, lemiančių atsparumą antibiotikams, įvairovė. Gauti rezultatai parodė grėsmingą dauginio atsparumo antibiotikams fenotipo, kai bakterijos tampa atsparios kelių skirtingų klasių antibiotikams, išplitimo mastą klinikinės ir gyvūninės kilmės Gram neigiamose bakterijose. Tai taip pat liudija apie patogeninių bakterijų atsaką gydymui plačiai vartojamiems aminoglikozidų, sulfonamidų/trimetoprimo, β-laktamų, makrolidų klasių antibiotikams. Be to, buvo nustatytas iki šiol nežinomas genas, lemiantis atsparumą vieniems dažniausiai naudojamų β-laktamų klasės antibiotikų. Svarbu pažymėti, kad nustatyti tie patys atsparumo antibiotikams genai klinikinės ir gyvūninės kilmės enterobakterijose (žarnyne gyvenančios bakterijos) ir parodyta šių genų pernaša tarp skirtingų bakterijų leidžia spėti, kad atsparumą antibiotikams lemiantys genetiniai elementai per mikroorganizmus gali būti pernešami iš gyvūnų į žmogaus organizmą. Tai ypač svarbu žinoti, nes antibiotikai naudojami ne tik gydant žmones, bet ir veterinarijos tikslais, taip pat maistui auginamų gyvūnų profilaktikai. Kyla grėsmė, kad antibiotikams atsparios bakterijos gali plisti ir per maistą."

Didelę J.Povilonio tyrimų dalį sudarė svarbaus hospitalinių infekcijų sukėlėjo - Acinetobacter baumannii bakterijų populiacijos, cirkuliuojančios Lietuvos ligoninėse, analizė. Daug dėmesio skirta A. baumannii ekstrachromosominių elementų – plazmidžių - tyrimams, nes būtent jos dažnai ir yra susijusios su atsparumo antibiotikams genų pernaša. Mokslininkas parodė, kad Lietuvos ligoninėse vyrauja A. baumannii bakterijų klonai, kuriems būdingas atsparumas skirtingiems antibiotikams, taip pat skirtingi plazmidžių tipai bei jų deriniai. Buvo nustatyta nauja A. baumannii bakterijų plazmidė, turinti atsparumo karbapenemų klasės antibiotikams genus. Šią plazmidę turinčios A. baumannii bakterijos išplito mūsų šalies ligoninėse per pastaruosius kelerius metus ir taip lėmė atsparumo karbapenemų klasės antibiotikams šuolį. Tokia plazmidė dar nebuvo aptikta niekur pasaulyje.

"Acinetobacter genties bakterijos yra dažnai sutinkamos aplinkoje, ypač dirvožemyje. Viena jų rūšių, A. baumannii, yra sąlyginis patogenas, įsitvirtinęs daugelio šalių gydymo įstaigose. Jos labai nereiklios augimo sąlygoms, ilgai išgyvena ant chalatų, stalviršių ar odos, todėl jas labai sunku išnaikinti iš ligoninių. Sveikam žmogui tos bakterijos nėra pavojingos, grėsmė kyla tuo atveju, kai susilpnėja imunitetas. Taip dažniausiai atsitinka ligoninėse po operacijų ar traumų intensyvios terapijos skyriuose gydomiems ligoniams ir tuo metu A. baumannii bakterijos gali sukelti plaučių uždegimą, žaizdų infekcijas, - aiškino tyrėjas. - Visame pasaulyje pastebimas šių bakterijų atsparumas beveik visiems antibiotikams. Dėl įvairių priežasčių jos labai lengvai įgyja naujus atsparumo mechanizmus. Kai jau niekas nepadeda, šių bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti paprastai taikomi karbapenemų klasei priskiriami antibiotikai. Liūdniausia, kad būtent jiems bakterijų atsparumas vis didėja. Lietuvos ligoninėse A. baumannii bakterijų sukeliamos infekcijos taip pat gydomos karbapenemais. Man pavyko atskleisti, kad atsparumą jiems lemia nauja A. baumannii bakterijų plazmidė, specifinė mūsų ligoninėms. Nustatyti ir apibūdinti jos genetiniai elementai galėtų būti naudojami kaip taikiniai greitai atsparių antibiotikams A. baumannii klonų diagnostikai molekuliniais metodais ir kaip molekuliniai žymenys - infekcijų kontrolei. Nereikėtų aklai gydyti antibiotikais, kuriems šios bakterijos yra atsparios, būtų galima iš karto ieškoti kitų gydymo būdų."

Rengiant disertaciją gauti vertingiausi tyrimų rezultatai publikuoti pripažintuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose: „Journal of Antimicrobial Chemotherapy“, „Antimicrobial Agents and Chemotherapy“, „Foodborne Pathogens and Disease“, „Journal of Medical Microbiology“, taip pat pristatyti tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Nedžiuginančios perspektyvos

Antibiotikai nėra žmogaus išradimas. Kaip pasakojo J.Povilonis, gamtoje yra daug mikroorganizmų, kurie patys sintetina antibakterinius junginius kaip ginklą kovoti su kitomis bakterijomis. Tos kitos susikuria apsaugos mechanizmus, lemiančius atsparumą prieš jas nutaikytiems antibiotikams. Manoma, kad dauguma genų, lemiančių atsparumą vartojamiems antibiotikams, turi prototipus aplinkoje gyvenančiose bakterijose. Nemažai tų atsparumo mechanizmų patenka iš aplinkos per mobilius genetinius elementus į bakterijas, kurios sukelia žmonių ligas. Jei nesukelia ligų, bakterijų įgytas atsparumas neturi jokios svarbos. Didžiausia problema atsiranda, kai atsparumo mechanizmai patenka į kliniškai svarbias, ligas sukeliančias bakterijas.

"Bakterijų yra daugybė, visų neaprėpsi. Mes pasirinkome tirti tas, kurios kelia didelį susirūpinimą pasaulyje ir kurių atsparumas antibiotikams plinta labai sparčiai. Tuo metu beveik nebuvo žinoma apie jas jokių duomenų iš Lietuvos. Kitose šalyse tokie tyrimai pradėti gerokai anksčiau ir nuolat stebima, kaip keičiasi padėtis. Po kelerių metų toje pačioje ligoninėje situacija gali būti visiškai kitokia, nes bakterijos irgi evoliucionuoja. Jei taikei prieš jas kokį nors metodą - stengiasi gintis. Atsiranda naujų atsparumo mechanizmų ir to atsiradimo greičiausiai negalime sustabdyti, - kalbėjo tyrėjas. - Vis dėlto laiku pastebėję, galime stengtis kuo labiau izoliuoti plitimą, imtis tam tikrų priemonių, keisti antibiotikus."

Ar žmonės pralaimės kovą bakterijoms? Perspektyvos, J.Povilonio manymu, nėra labai džiuginančios. Jau yra bakterijų, kurios atsparios beveik visiems antibiotikams. Naujų sukurti labai sunku. Toks procesas ilgai trunka ir brangiai kainuoja. Farmacijos kompanijoms tiesiog neapsimoka investuoti, nes bakterijos taip pat nesnaudžia, stengiasi gintis ir po kelerių metų jau gali būti atsparios naujiesiems antibiotikams.

"Reikia kiek įmanoma mažiau, saikingai vartoti antibiotikus, nepiktnaudžiauti jais, - patarė mokslininkas. - Griežta jų naudojimo kontrolė gali sudaryti minimalias sąlygas bakterijų atsparumui plisti ir taip pailginti turimų antibiotikų vartojimo laiką."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"