TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Balandžio 1-ąją – Vilniaus universiteto gimtadienio pokštai

2016 04 02 8:23
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Balandžio 1-ąja ir pokštaudama, ir rimtai Vilniaus universiteto (VU) bendruomenė, minėdama 437-ąjį VU gimtadienį, atviroje diskusijoje prisiminė reikšmingą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro vaidmenį universiteto įkūrimui, jam įtaką dariusį Jėzuitų ordiną bei pirmosios lietuviškos knygos grąžinimo Lietuvai istoriją.

Apie VU istorijos ištakas buvo diskutuojama universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje, kurioje septintus metus iš eilės balandžio 1-ąją eksponuojamas pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalas.

Nors dabar pirmoji lietuviška knyga yra vienas svarbiausių mūsų tautos paveldų, kurį Vilniaus universitetui turėti ir saugoti yra didelė garbė, anuomet šis katekizmas buvo labai svarbus evangelikams liuteronams, reformatų bendruomenei. Bet , anot VU senato pirmininkės profesorės Dainoros Pociūtės– Abukevičienės, pirmaisiais VU gyvavimo šimtmečiais M. Mažvydo „Katekizmui“ tikrai nebūtų atsiradę vietos universitete, kurio didžiausią bendruomenės dalį sudarė jėzuitai.

„Mažvydo knyga buvo priešininkų – liuteronų knyga, liuteroniškas katekizmas. Šiandien juo labai didžiuojamės kaip svarbiausiu turtu. Bet tuomet šiame universitete jo nebuvo, jis niekada nebuvo čia skaitomas ir vargu, ar kada būtų buvęs skaitomas ir studijuojamas“, – sakė profesorė D. Pociūtė– Abukevičienė.

Jos teigimu, Vilniaus universitetui labai reikšmingas yra Kanizijaus katekizmas – pirmoji lietuviška knyga, kuri, kaip manoma, buvo išleista apie 1585 metus, Vilniaus universitete įsikūrusio Jėzuitų ordino. Deja, atrastos tik rusėniška ir latviška šio katekizmo versijos, o lietuviškos versijos paieškos vis dar vyksta. „Mes, jėzuitai, išties viltingai žvelgiame į galimybę surasti tą knygą, nes mūsų profesorių namuose prie Šv. Kazimiero bažnyčios yra labai gausūs bibliotekos fondai. Mums reikėtų tik tam tikros pagalbos, mobilizuoti žmones tam tikslui, bet šansų surasti knygą tikrai yra“, – kalbėjo Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas Gintaras Vitkus SJ.

„Katekizmą“ susigrąžino iš Ukrainos

VU bibliotekoje saugomas M. Mažvydo „Katekizmas“ – vienas iš dviejų žinomų pasaulyje išlikusių šios 1547 metais Karaliaučiuje išleistos knygos egzempliorių. 1957 metais tuometinį VU bibliotekos direktorių Levą Vladimirovą pasiekė žinia, jog Odesoje, Ukrainoje, esančioje M. Gorkio mokslinėje bibliotekoje yra lietuviško „Katekizmo“ originalas. Vis gi sugrąžinti jį į Lietuvą nebuvo paprasta ir VU teko derėtis dėl knygos atgavimo bei paaukoti už jį kelis svarbius istorinius dokumentus.

„Iš pradžių tuometinis bibliotekos direktorius profesorius Levas Vladimirovas sužinojo, jog knyga yra kažkur Ukrainoje. Pats nuvyko jo ieškoti į Kijevą, prašė Ukrainoje vizituojančių kolegų ieškoti lietuviško katekizmo bibliotekų kataloguose. Galiausiai 1956 metais vienas Ukrainos profesorius pranešė manantis, kad pirmoji lietuviška knyga yra Odesos viešojoje bibliotekoje. Pasirodo, mūsų pirmąją knygą galėjo pasiimti paskaityti kas tik norėjo“, – pasakojo VU bibliotekos direktorė Irena Krivaitienė.

Pasak jos, yra net tokių pasakojimų, jog tuomet, kai M. Mažvydo „Katekizmas“ buvo surastas Ukrainos bibliotekos kataloge ir buvo bandoma ją užsakyti iš bibliotekos saugyklų, paaiškėjo, kad istorinės vertės katekizmas yra išduotas kažkam į namus.

Knygai sugrįžus į Odesos biblioteką, prasidėjo ilgos derybos. Pirmoji lietuviška knyga buvo iškeista į kitas vertybes – VU biblioteka perdavė Odesos bibliotekai Ortelijaus atlasą ir Lietuvos statutą. Laimei, tai buvo ne pirmieji šių dokumentų egzemplioriai.

Didžiausias nuopelnas – Jėzuitų ordino

Vilniaus universiteto atsiradimas svarbus kaip ir pirmasis lietuviškas žodis, knyga ar leidinys. „Mūsų biblioteka yra istorinė ir čia saugome per 5 milijonus spaudinių, iš kurių 1 milijonas priskiriamas kultūriniam paveldui, todėl visko viešai eksponuoti, parodyti visuomenei neįmanoma. Prieš septynerius metus nutarėme parodyti tai, kas yra svarbu kiekvienam lietuviui, tai, kas yra mūsų identiteto simbolis – pirmąją lietuvišką knygą, pirmąjį lietuvišką žodį“, – kalbėjo I. Krivienė. Tad ne šiaip sau pirmoji lietuviška knyga kasmet eksponuojama būtent VU gimtadienio dieną. Juk ta diena Lietuvai – Vilniaus universiteto gimimas – buvo svarbu kaip ir pirmos lietuviško knygos atsiradimas.

Vilniaus universiteto įkūrimo istorija neatsiejama nuo Jėzuitų ordino. Būtent šio ordino dėka 1570 metais pradėta kurti Vilniaus jėzuitų kolegija, kuri 1579 metais popiežiaus Grigaliaus XIII išleista bule pripažinta universitetu, o karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijai privilegijos raštą. Vis gi universiteto įkūrimas nebuvo toks lengvas, kaip gali pasirodyti. Tam prireikė ne vienerių metų. Tuo metu Lietuvoje stipriai vyravusios reformacijos pažiūros buvo vienas didžiausių iššūkių jėzuitams.

„Vilniaus universiteto įkūrimas nebuvo vienadienis įvykis, tai buvo ilgas ir nelengvas procesas. Jau 1555-ųjų pabaigoje į Vilnių atvyko pirmieji jėzuitai, su jais kartu – ir vienas žymiausių jėzuitų – Alfonsas Salmeronas, kuris turėjo ištirti situaciją – ar būtų galima Vilniuje, apimtame reformacijos įkarščio, kuriam tuo metu vadovavo žymi Lietuvos asmenybė Mikalojus Radvila Juodasis, įkurti centrą, kuris galėtų nugalėti reformaciją ir sugrąžinti Lietuvą į katalikybės glėbį. Tačiau A. Salmeronas, išanalizavęs Lietuvoje vyraujančias reformacijos nuotaikas ir pasikalbėjęs su karaliumi Žygimantu Augustu, popiežiui parašė, kad Lietuvai susigrąžinti katalikybę ir sukurti katalikiškas mokslo institucijas nėra jokių galimybių“, – VU įkūrimo ištakas priminė profesorė D. Pociūtė– Abukevičienė.

Situaciją visiškai pasikeitė 1565 metais mirus Mikalojui Radvilai Juodajam. Tada Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje dingo ir protestantiškos idėjos kurti protestantišką universitetą – atsirado palankios sąlygos atgaivinti katalikybę ir steigti katalikiškas mokyklas. 1570 metais į Vilnių atvykę 14 jėzuitų įkūrė pirmąją visame regione katalikišką kolegiją, kuri vėliau virto vienu svarbiausiu mokslo centrų ne tik Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje.

„1578-ųjų metų liepos 7 dieną naujas valdovas Steponas Batoras Lvove pakėlė kolegiją į akademijos rangą. Tačiau tas sprendimas nebuvo oficialiai pasirašytas ir šios dienos nelaikome oficialiai universiteto įkūrimo diena. Tik kai 1579 metais Steponas Batoras pirmą kartą užsuko į Vilnių, beje, keliaudamas į Polocką, Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pasinaudojo ta proga ir paprašė valdovo pasirašyti akademijos steigimo aktą. Toks aktas buvo pasirašytas balandžio 1-ąją“, – pasakojo profesorė D. Pociūtė-Abukevičienė.

Nors daugelis balandžio 1-ąją juokauja ir krečia pokštus, Vilniaus universitetui jau 437 metus ši diena – viena svarbiausių.

Beje, penktadienį VU vykusi atvira diskusija buvo savotiškas pirmą kartą per šimtus Vilniaus universiteto gyvavimo metų rengiamo „Gimtadienio festivalio“ atidarymas. Jo metu universitete vyks įvairūs renginiai, viešos diskusijos ir paskaitos. „Gimtadienio festivalis“ truks visą ateinančia savaitę – balandžio 1–7 dienomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"