TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Balandžio girioje kunkuliuoja gyvenimas

2012 04 21 10:25

Kiekviena balandžio diena praeitin gramzdina paskutinius žiemos pėdsakus. Tik pelkinių miškų ūksmėje dar galima aptikti kaskart mažėjančių įšalo lopų - tai bene didžiausias praėjusio metų laiko palikimas. 

Aukštaliemeniuose Viešvilės rezervato juodalksnynuose jau ne pirma diena kukliai geltonai žydi pražangialapės blužnutės, palengva kyla šviežia karčiųjų kartenių lapų žaluma, glaudžiu guotu ūgtelėjo daugiamečiai laiškeniai, iš pumpurų skleidžiasi ievų, šermukšnių lapai. Įsaulyje pražydo blindės, kiškiagrikiai, o šalpusniai žiedus jau išskleidė net pavėsingoje miško pakelėje. 

Pašalas naktimis grįžta vis rečiau, ir tai augalams didžiulis postūmis. Pievose po paskutinio lietaus kyla nauja žolė, sekliame vandenyje auga pelkinių purienų lapai.

Palei pelkinius miškus nusidriekusiose eglynų juostose spėjo prakusti šernių auginami jaunikliai. Užklupta dažna patelė nė nesiskubina trauktis tolyn nuo guolio ir pratisai kriūkdama gąsdina prisiartinusįjį.

Elnių pamėgtuose miškuose ant žemės draikosi plaukų kuokštai - žvėrys keičia kailį. Oda padengti naujieji patinų ragai tįstelėjo bent per sprindį. Dabar prasikalusi pirmoji žolė žvėris vilioja į vandeningus ir klampius juodalksnynus bei pamiškės pievas.

Dėl vietos po saule 

Dabar gamtoje verda tikrosios lenktynės dėl vietos po saule. Eglyno ir šlapio miško sandūroje neseniai stebėjau kelių juodųjų strazdų patinų kovą, matyt, dėl labai tinkamos teritorijos - tai įprastas šio meto santykių tarp daugelio gyvūnų rūšių pavyzdys. Net pelkių ežeruose trumpam susispietusių cyplių pulkeliuose geltonkaktis patinėlis nepraleidžia progos peštelti snapu už plunksnų arčiau priplaukusį kaimyną. 

O kovojantys dėl vienintelės patelės du rudagalvių kryklių patinai savo santykius bando išsiaiškinti ore. Nuo vandens pakilusių ir veržliai ratais lekiančių trijų rudagalvių kryklių skrydžiai primena lenktynes. Besileidžiantys žemyn patinai susikimba ir pliumpteli vandenin. Abu paukščiai panyra ir pasirodo iš vandens ne iš karto.

Patelė tiktai stebi užvirusią kovą. Abu jos kavalieriai vėl pakyla dar veržliau skristi ir darkart pasigainioję bei, matyt, nuvargę tekšteli vandenin beveik greta vienas kito, o tada palengva prisiartina prie tolėliau rungtynes stebėjusios patelės - kurį jų ji paskelbs nugalėtoju?

O dviejų klykuolių porų grupėje visiška darna ir pakili tuoktuvių nuotaika. Abu patinėliai turi po patelę ir protarpiais kraipydamiesi prieš savo mylimąsias pasipuikuoja tuoktuvių apdarais.

Ežerų pakraščiuose plūduriuoja ar tarp viksvų pakrantėse ramiai stypso beveik vien tiktai didžiųjų ančių patinai. Tai susimeta vandenyje į draugiškas grupes, tai vėl išsiskirsto kas sau. Šių ančių porų jau mažai, mat patelės jau nuskubėjo dėti kiaušinių arba jau peri.

Pavasarį bei rudenį ežerai patys gyviausi. Tada ten gali aptikti tai, ko kitu laiku neišvysi. Štai jau ne pirmą kartą Gličio ežeran užklysta gulbės giesmininkės, o mažesniajame - Buveinio ežeriuke - apsistojo šaukštasnapių ančių pora.

Vakare atgyja slankos

Pelkėse visa jėga kunkuliuoja gyvenimas. Teksi, mekena perkūno oželiai, nuolat vandeningoje upelio vagoje žvygčioja ilgasnapės vištelės, gieda nendrinės startos. Gretimame juodalksnyne vinguriuoja skambi brastinio tilviko giesmė. 

Vakarop čia pat atgyja pastarojo paukščio giminaitės slankos ir kurkdamos bei ciksėdamos lekia lėtu tuoktuvių skrydžiu vis tuo pačiu ore nusibrėžtu taku. Jei ne tai, niekada nė nepamanytum, kad šitų paukščių tiek daug. Viskas baigiasi jau tamsoje.

Mėnesėtą naktį šių miško tilvikų tuoktuvių ritualai ore užtruko kur kas ilgiau. Savotiškai keista matyti, kaip slankos lyg kokios pelėdos plasnoja vaiskioje nakties šviesoje.

Anksčiau mano matytosios suopių poros kartu jau nebematau. Tiktai patinas tęsia kasdienius medžioklių skrydžius, o patelė dienas leidžia jau lizde.

Į senąjį savo lizdą berže po metų pertraukos sugrįžo vištvanagiai. Dar balandžio pradžioje gretimame medyje tupėjo vienas iš plėšrūnų, kuris man pasirodžius ėmė energingai kikenti ir ne ką tenutolo nuo savo gūžtos.

Lizdus krauna didžiosios, paprastosios pilkosios zylės. Privertė suklusti eglyne giedantis eglinis kryžiasnapis: nors šie metai ne jų antplūdžio metai, bet, ko gero, pavienės poros vis dėlto pasiliko perėti.

Šiemet ilgokai laukti dirviniai sėjikai dar nebuvo grįžę į mūsų rezervatą ir kovui baigiantis. Tiesa, šis pavasaris neskuba, tačiau sėjikai dažniausiai nelaukia, kol visai nebeliks sniego ir įšalo. Nežinia, kodėl jie šiemet kelyje savosios pelkės link užtruko ilgiau nei įprastai. Tačiau po ilgesnės pertraukos balandžio devintąją pagaliau išvydau juos - skambiai švilpčiojo ir į orą kilo trys poros.

O netoliese aukštesnėje pušelėje melodingai giesmę traukė plėšrioji medšarkė. Nuo senų laikų šie abiejų rūšių paukščiai yra neatskiriama aukštapelkės dalis.

Vėjai sutrukdė lututėms

Pušyne pupsi lututės. Mėnulio pilnaties naktys - geriausias metas jų klausytis, bet šįkart ir jos nepadėjo: stiproki vėjai ir jų atginti debesys užstojo mėnulį ir sukliudė giedoti pelėdoms. Dabar, vėjams aprimus, gali jas išgirsti, tačiau giesmės be užsidegimo, su gerokais pertrūkiais. 

Vienų paukščių keliauninkų akivaizdžiai mažėja arba ir visiškai jų nebematyti, bet kitiems - traukimo perėjimo vietų link įkarštis. Tylią naktį danguje iš tolo pasigirsta artėjantys ilgesingi didžiųjų kuolingų balsai. Retesniame lapuotyne ar kur papievyje užgoždamas kitus garsus pinasi baltabruvių strazdų būrio klegesys. Pasibaigus traukimo laikui, šie paukščiai rezervate aptinkami retai. Galbūt čia peri vos viena kita pora.

Jau pasirodė vėlyvesnieji migrantai. Keletas dienų, kai šiltesniu oru pragysta pilkosios pečialindos. Gana anksti - balandžio keturioliktąją pušyne pastebėtas giedantis margasparnės musinukės patinėlis. Pamažu įsismagina ankstėliau parlėkę eglučių tankumynų mėgėjai erškėtžvirbliai. Jų balsus kiek nustelbia daug kur kaimynystėje įsikūrusios, regis, šiemet gausesnės liepsnelės. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"