Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Baltarusijoje bulves keičia išmaniosios technologijos

 
Reuters/Scanpix nuotraukos

Penktadieniais Zybitskaja gatvėje Minske, vietinių vadinamoje Zyba, vyksta vienas didelis vakarėlis. Į jį susirenka gausybė hipsterių, apsirengusių ryškiaspalviais marškinėliais, aptemptais juodais džinsais ir akiniais storais juodais rėmeliais, demonstruojančių, kad jie moka būti nerūpestingais valstybėje, vadinamoje paskutine Europos diktatūra.

Per kelis pastaruosius metus Zyba pavirto išskirtine, madinga sala viduryje sovietmečiu alsuojančio Minsko, kuriame žmonės vaikšto abuoji ir vengia kontakto vieni su kitais. Zyboje būrys linksmai nusiteikusių jaunuolių keliauja iš baro į barą, geria „Jack Daniels“ su kola ir nesustodami rūko.

Kadaise internetą pavadinęs „šiukšlių krūva“, A. Lukašenka pradėjo kalbėti apie dalykus, ne itin tinkančius buvusiam kolūkio valdytojui – dirbtinio intelekto plėtojimo poreikį, savaeiges mašinas.

Dauguma puotautojų dirba Baltarusijos besiplėtojančioje technologijų industrijoje – jauni, nuovokūs ir ambicingi dizaineriai, kuklūs inžinieriai ir tiesiog norintys priklausyti šiai grupei. Daugiau nei 30 tūkstančių technologijų specialistų šiuo metu dirba daugmaž du milijonus gyventojų talpinančiame Minske. Daugelis iš jų kuria programėles mobiliesiems telefonams, kuriomis, pasak vietinės valdžios, naudojasi daugiau nei milijardas žmonių visose pasaulio šalyse.

Vienas iš Minsko jaunųjų technologų – trisdešimt penkerių Dmitrijus Kovaliovas – menininkas, prieš kelerius metus dirbęs su „MSQRD“ programėle išmaniesiems telefonams, leidžiančia žmonėms pridengti savo veidus įvairiomis kaukėmis video asmenukėse.

2016 metais D. Kovaliovas negalėjo įsivaizduoti, kad jo susižavėjimas Leonardu DiCaprio, pastarojo vaidinimo įgūdžiais ir ekologiniu aktyvizmu, nuves kompaniją taip toli. Prieš pat Akademijos apdovanojimus baltarusis inžinierius kartu su kolegomis sukūrė L. DiCaprio, laikančio dvi Oskarų statulėles kaukę.

Daugelis įžymybių šią išbandė net būdami ant raudonojo kilimo. Programėle pasinaudojo ir L. DiCaprio motina. Kai žurnalistai jos paklausė apie programėlę, ji sakė, kad kaip ši veikia jai parodė sūnus.

„Man patinka tai ką Leonardo daro, kaip jis vaidina ir kaip jis stengiasi prisidėti prie planetos išsaugojimo, – neseniai apie aktorių, laimėjusį geriausio aktoriaus apdovanojimą teigė D. Kovaliovas. – Aš jį palaikiau.“

Praėjus vos dešimčiai dienų po apdovanojimų, už neatskleistą pinigų sumą kompaniją nusipirko „Facebook“. Įkūrėjai, kuriems tuo metu vidutiniškai buvo po dvidešimt penkerius metus, persikėlė į Londoną ir Jungtines Valstijas. D. Kovaliovas, drauge su keliais kolegomis, Minske įkūrė startuolį „AR Squad“, kur jie kuria papildytos realybės turinio programėles.

"EPAM" programuotojai Minske /
"EPAM" programuotojai Minske /

Viena iš pirmųjų kitos kompanijos sukurtų kaukių buvo Aliaksandro Lukašenkos imitacija. Baltarusijos prezidentas, šalį valdantis jau daugiau nei dvidešimt metų, yra linkęs į pigius viešųjų ryšių triukus, kaip kad bulvių rinkimas savo valdose ar rodymasis viešumoje su militaristine uniforma aprengtu sūnumi Nikolajumi, geriau žinomo kaip Kolia.

Esminiai A. Lukašenkos kaukės elementai buvo jo firminė šukuosena ir vešlūs ūsai. Niekas iš valstybės administracijos jos nelaikė įžeidžia. Priešingai – A. Lukašenka pradėjo tikėti, kad technologijų industrija gali būti jo burtų lazdele, padėsiančia įveikti šalies priklausomybę nuo Rusijos.

„Informacinių technologijų valstybės sukūrimas yra mūsų ambicingas, tačiau pasiekiamas tikslas, – teigė A. Lukašenka biurokratų ir teisininkų susirinkime šią vasarą. – Tai leistų mums padaryti Baltarusiją dar modernesne, klestinčia ir leistų baltarusams žvelgti į ateitį su pasitikėjimu.“

Kadaise internetą pavadinęs „šiukšlių krūva“, A. Lukašenka pradėjo kalbėti apie dalykus, ne itin tinkančius buvusiam kolūkio valdytojui – dirbtinio intelekto plėtojimo poreikį, savaeiges, vairuotojų nevaldomas mašinas ir „blockchain“ technologiją.

Jo vyriausybė ėmėsi technologijų industrijos plėtros skatinimo priemonių. Antai šiandien į šalį Minsko oro uostu be vizų gali atvykti net 79 valstybių piliečiai. A. Lukašenka taip pat nori panaikinti valiutų suvaržymus, idant tokiu būdu paskatintų investicijas startuolių finansavimui.

„Baltarusija gamina aukšto lygio technologijų specialistus“, – teigė Arkadijus M. Dobkinas, kuris emigravo į Jungtines Valstijas 1990 metais ir ten įkūrė programinės įrangos kompaniją.

Šiandien A. Dobkinas yra vyriausiasis „EPAM“ vadovas. „EPAM“ – įmonė, atliekanti programavimo darbus pirmaujančioms pasaulio technologijų kompanijoms, ji yra laikoma viena iš greičiausiai besivystančių tokių kompanijų pasaulyje.

„EPAM“ turi būstines keliose valstybėse, tačiau pagrindinis kūrėjų centras yra Minske, kur dirba daugiau nei 6000 specialistų.

„Man atrodo, kad Baltarusijoje taip nutiko dėl naftos trūkumo, – teigė penkiasdešimt septynerių Dobkinas. – Čia universitetai užugdo labiau kvalifikuotus specialistus, nei jų reikia vidinei rinkai.“

A. Lukašenkos sūnus yra didelis Baltarusijoje sukurto internetinio žaidimo „Tankų pasaulis“ gerbėjas.

Dauguma vietinių sako, kad vyriausybės kalbos apie Baltarusijos kaip technologijų ir inovacijų centro augimą yra patogios norint atitraukti dėmesį nuo kitų problemų, kaip antai šalies priklausomybės nuo Rusijos energetiniu ir politiniu požiūriais.

Sergejus Chaly, buvęs vyriausybės pareigūnas ir viešojoje erdvėje besireiškiantis ekonomistas, Baltarusiją vadina „mirštančia šalimi su bitkoinais“.

Vladimiras Lipkovičius, populiarus tinklaraštininkas, kritikuojantis Baltarusijos biurokratus, teigė, kad vienintelė priežastis, kodėl technologijų industrija Baltarusijoje šiek tiek pasisekė yra tai, jog vyriausybė „negali užvalgyti žmonių smegenų“. Jis juokavo, kad „jeigu kas nors norėtų užimti informacinių technologijų kompaniją, ką jie gautų, kompiuterius?“

A. Lukašenka ir Kolia / Reuters/Scanpix nuotrauka
A. Lukašenka ir Kolia / Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugeliui programuotojų politika neatrodo didele problema. Tačiau jauni politiniai aktyvistai veiklų ir mitingų koordinavimui naudojasi grupiniais skambučiais ir žinutėmis „Viber“ programėlėje – Izraelio kompanijos, kurios kūrėjų centras yra Minske, produktu.

A. Lukašenkos sūnus yra didelis Baltarusijoje sukurto internetinio žaidimo „Tankų pasaulis“ gerbėjas. Jame žmonės kovoja tankų mūšiuose. Tai – vienas iš dešimties populiariausių tokio pobūdžio žaidimų visame pasaulyje, turintis daugiau nei 200 milijonų registruotų vartotojų.

„Jis žaidžia su tankais, tačiau tai yra kontroliuojama, – teigė A. Lukašenko apie savo sūnų viename per televizorių rodytame susitikime su mokyklos mokytojais. – Viena valanda tankams, pusantros valandos muzikai. Dvi valandos tankams – keturios valandos muzikai. Keturios valandos jau per sunku, taigi jis daugiau nei vieną valandą nežaidžia.“

Parengta pagal „The New York Times“ straipsnį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"