TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Baltijos jūra nemiršta - ji nutukusi

2009 06 22 0:00
Ramūno Stepanausko nuotrauka

"Tiek kartų jau buvo paskelbta: Baltijos jūra miršta, Baltijos jūra nebegyva. Ji tikrai nėra mirusi, o dėl eutrofikacijos atrodo kaip labai nutukęs ligonis ir veisia tokius dalykus, kurie mums nepatinka", - sakė Stokholmo jūrinių tyrimų centro Asko laboratorijos direktorė prof. Lena Kautsky.

Baltijos jūros eutrofikacija, t. y. ekosistemos kitimas, sukeltas biogeninių (maisto) medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus, dar gana didelė problema. Uždaroje Baltijos jūroje visam vandeniui pasikeisti reikia daug laiko, nes jis gali atsinaujinti tik per siaurus sąsiaurius. Jei daug teršime, daug laiko reikės ir jūrai atsigauti.

"Baltija yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, - mano Stokholmo universiteto Taikomųjų ekologinių tyrimų instituto profesorė Brita Sundelin. - Padėtis tai pagerėja, tai pablogėja, tačiau dabar ji yra blogesnė nei, pavyzdžiui, prieš dešimt metų." Kompleksinis teršalų ir hipoksijos, t. y. deguonies trūkumo vandens ekosistemoje poveikis, pasak mokslininkės, sukelia didžiulį stresą jūros organizmams. Nors kai kurių įprastinių teršalų ir sunkiųjų metalų sumažėjo, per pastaruosius dešimt metų labai padaugėjo naujų teršalų. Daug jų yra dar nežinomi ir neištirti.

Bakterijų "žydėjimas"

"Biogeninių medžiagų Baltijos jūroje nebedaugėja, gal net mažėja, ir tai rodo, kad galima kai ką padaryti. Tik reikia laiko, - sakė prof. L.Kautsky. - Dabar kiekvieną vasarą žydi vanduo. Tiksliau pasakius, žydi melsvieji dumbliai, melsvabakterės, lotyniškai - cyanobacteria. Ir tikrai nekaip skamba: bakterijų žydėjimas."

Melsvieji dumbliai visada plūduriuoja vandens paviršiuje ir, žiūrint, kur pučia vėjas, atsiduria tai prie Švedijos, tai prie Lenkijos ar Suomijos krantų. Vėjuotu periodu dumbliai gali nugrimzti ant dugno ir būti nematomi, tačiau tada iškyla kita problema: jie ten suvartoja daug deguonies ir giliuosiuose vandens plotuose susidaro bedeguonės zonos.

Trūkstant deguonies nustoja augti vertingi aukštesnieji dumbliai, pavyzdžiui, daugiamečiai pūslėtieji guveiniai, kurių sąžalynuose maitinasi, neršia ir jauniklius augina daugelis žuvų. Rudieji jūros dumbliai pūslėtieji guveiniai, lotyniškai - fucus vesiculosus, yra prof. L.Kautsky mokslinių tyrimų objektas. Jie, kaip pasakojo mokslininkė, dauginasi lytiniu būdu ir tik per pilnatį, esant ramiam vandeniui. Šie dumbliai sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį, tačiau yra labai jautrūs aplinkai.

Atrodytų, kaip užburtas ratas. Melsvabakterės žydėjimas priklauso nuo didelės fosforo koncentracijos jūros dugno nuosėdose. Kai maža deguonies koncentracija, fosforo junginiai ima irti, atsipalaiduoja, pakyla į paviršinius vandens sluoksnius ir skatina melsvabakterės dauginimąsi.

Per sūru - per gėla

Kita Baltijos problema - labai stiprus druskingumo gradientas, t. y. kintantis vandens druskingumas. Pavyzdžiui, Didžiojo ir Mažojo Belto sąsiauriuose druskingumas yra 1,7 proc., o šiaurės rytų dalyje, Suomijos įlankoje - tik 0,3-0,5 procento. Kai kuriose lagūnose vanduo išvis gėlas, nors jūros dugne druskingumas gali būti net 18 procentų. Jį mažina upių, lietaus ir sniego vanduo, atskiedžiantis iš Atlanto vandenyno patenkantį sūrų vandenį. Baltijos druskingumas mažėja iš vakarų į rytus ir prie upių žiočių. Daugelyje vietų jis nepastovus. Vakarinėje dalyje yra sūresnis, kai pučia šiaurės vakarų vėjas. Sūrumas sumažėja pučiant pietryčių vėjui.

Pasak prof. L.Kautsky, tokio tipo druskingumo sistema susidarė maždaug prieš 8 tūkst. metų, taigi yra labai jauna, palyginti su Viduržemio jūra ar atviromis okeanų zonomis, kur per milijonus metų rūšys galėjo prisitaikyti. Baltijoje tikrosios jūrinės rūšys, pavyzdžiui, jūrų žvaigždės, ežiai, krabai patiria stresą dėl per mažo druskingumo. Jį patiria ir gėlavandenės žuvys, nes joms vanduo yra per sūrus. Pavyzdžiui, mėlynieji moliuskai Baltijos jūroje neužauga didesni nei dviejų centimetrų ir jų geldelių kiautas yra labai plonas, palyginti su Atlanto moliuskais.

Visiems aplink Baltiją

Stokholmo jūrinių tyrimų centro Asko laboratorija nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio yra svarbus informacijos šaltinis nacionalinėms ir tarptautinėms ekologinių stebėjimų programoms. Moksliniu požiūriu visas šis Baltijos šiaurės vakarų regionas yra labiausiai ištyrinėtas. Laboratorija įsikūrusi vaizdingo Trosos archipelago Asko saloje 80 kilometrų nuo Stokholmo. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Iš vienos pusės skalauja atvira Baltijos jūra ir iš niekur nepatenka jokių teršalų, o kitoje pusėse yra miestų ir "Scania" gamyklos, todėl neišvengiama nuotekų.

Asko laboratorijoje moksliniai tyrimai ir studijos vyksta ištisus metus. Stotis yra valstybinė ir atvira visiems studijuoti bei atlikti jūrinius tyrimus. Kaip pasakojo Asko laboratorijos direktorė prof. L.Kautsky, pirmas didelis projektas buvo pradėtas praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį ir tyrinėta ne tik Baltijos jūra, bet ir miškai bei kita augmenija aplink ją, norint geriau perprasti visą ekosistemą; taip pat mėginta modeliuoti, kaip ji veikia.

Dabar žinoma, kaip cirkuliuoja vanduo ir kad jis pasikeistų Baltijos jūroje reikia 25-30 metų. Visai kas kita teršalai - tokios medžiagos kaip sunkieji metalai ar toksinai gali patekti į gyvūnų ar augalų organizmus arba nugrimzti į dugno nuosėdas. Pasak mokslininkės, labai svarbu, kad žmonės suprastų, jog reikės labai daug laiko ką nors pakeisti Baltijos jūroje. Net jei būtų nustota ją teršti, ne taip greitai pavyktų atsikratyti teršalų. Baltijos jūra yra labai uždara ir visos valstybės aplink ją turi įsitraukti į valymo darbus. Viena šalis negali visko padaryti.

Asko laboratorija nuo platesnių praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio ekosistemos tyrimų vėliau perėjo prie mažesnių ir išsamesnių darbų. Pavyzdžiui, gilintasi į įvairių toksinių medžiagų poveikį jūros organizmams. Unikalus Gotlando ekonominis ir ekologinis projektas. Buvo tyrinėta, kiek į šią didelę Baltijos jūros salą patenka energijos - nuo saulės šviesos iki naftos - ir kiek jos iš ten iškeliauja, pavyzdžiui, per žvejybą ir žemės ūkio produktus. Pirmas toks mėginimas apskaičiuoti visą energijos judėjimą saloje apėmė ir jos gyventojus, ir gamtos išteklių valdymą, ir darnią ekologinę raidą.

Kai gaišo ruoniai

1989 metais buvo atlikta daugybė ekologinių stebėjimų. Įsimintinais 1988-aisiais prie vakarinių Švedijos krantų ėmė gaišti ruoniai ir nustatytas pirmas toks itin toksiškų dumblių žydėjimas. Atsižvelgdami į katastrofos padarinius, šalies politikai turėjo įvertinti padėtį ir priimti sprendimą, kaip organizuoti ilgalaikius jūros mokslų pajėgumus. Buvo įkurti trys jūros tyrimų centrai, turintys jūros tyrimų stotis ir didelį laivą tyrimams pačioje jūroje atlikti. Taip pat buvo išplėstos jūrinių studijų programos ir išplėtotas Baltijos šalių bendradarbiavimas.

Po kurio laiko ruonių populiacija atsigavo ir tokio stipraus toksiškų jūros dumblių žydėjimo, sukelto, kaip manoma, liūčių ir upėmis į jūrą suneštų teršalų, daugiau nebebuvo.

Per dvidešimt metų, kai buvo įkurtas Stokholmo jūros tyrimų centras, Asko laboratorija išaugo ir gali priimti vis daugiau studentų ne tik iš Švedijos. Šalies vyriausybė, kaip patikino Asko laboratorijos direktorė, pasiryžusi stiprinti jūros mokslinius tyrimus ir didinti pastangas jai išvalyti. Mokslininkai kasmet rašo pranešimus tiesiai aplinkos ministrui ir duomenys atidžiai aptariami. Yra skiriamas nemažas papildomas finansavimas ir rengiama daugybė bendradarbiavimo projektų su kitomis šalimis, ypač su Lenkija ir Rusija dėl didžiųjų nuotekų valymo stočių prie jūros.

Išsaugant pusiausvyrą

Stokholmo universiteto Taikomųjų ekologinių tyrimų instituto profesorės B.Sundelin ankstesni tyrimai buvo susiję su teršalų poveikiu mažiems jūros organizmams, pavyzdžiui, moliuskams. Beveik metus stebėta, kaip jie reaguoja į įvairaus tipo teršalus: metalus, nuotekas, pramoninių rajonų užterštas jūros nuosėdas. Dabar mokslininkės vadovaujama grupė mėgina įvertinti skirtingas monitoringų poveikio priemones Baltijos jūroje. Pastaraisiais metais taip pat stengiamasi atskirti klimato kaitos ir teršalų poveikį.

"Ekologiniu požiūriu yra labai daug veiksnių, kurie sukelia organizmams stresą, todėl svarbu įžvelgti, kokio pobūdžio tas poveikis aplinkai yra, - kalbėjo prof. B.Sundelin. - Pavyzdžiui, jei nori priimti kokį nors sprendimą, turi žinoti, ar organizmą paveikė teršalai, ar maža deguonies koncentracija Baltijos jūroje, ar kylanti temperatūra, ar kiti dalykai."

Mokslininkei nerimą kelia ir daugybė invazinių rūšių žuvų, ir prieš kelerius metus Baltijos jūroje atsiradusios medūzos. Neaišku, kaip jos elgsis ateityje. Invazinės žuvys atsparesnės deguonies trūkumui, jų smarkiai daugėja, ir sunku pasakyti, ar išliks vietinių ir invazinių rūšių pusiausvyra. Žema deguonies koncentracija jūroje kelia pavojų menkėms, todėl svarbu, kad jų nebūtų per daug išžvejota.

"Reikia griežtesnių žvejybos taisyklių, kad žuvų populiacijos didėtų ir neišnyktų. Europos Sąjunga (ES) turi sureguliuoti racionalią žvejybą ir jos nuostatos, manau, bus įtvirtintos kai Švedija pirmininkaus ES, - sakė prof. B.Sundelin. - Man svarbu, kad būtų sutelktas dėmesys į ekologines problemas, tačiau turiu mažai vilties, kad pavyks, nes mūsų atstovų ES tiek nedaug. Noriu tikėti, kad jie galės iškelti tokias svarbias Švedijai problemas. Pavyzdžiui, žvejybos taisyklės yra daug griežtesnės mūsų šalyje ir turime kovoti ES žvejybos klausimu."

Mokslininkės manymu, bus labai sunku sumažinti klimato kaitos poveikį, nes temperatūra vis tiek kils bet kuriuo atveju, net jei sumažinsime anglies dvideginio išmetimą. Vis dėlto ji tikisi, kad bus įvesti didesni teršalų apribojimai ir cheminių medžiagų inspekcijos turės daugiau įgaliojimų mažinti kai kurių chemikalų naudojimą. Šis klausimas taip pat turėtų būti iškeltas ES.

"Baltijos jūra yra unikali, - kalbėjo prof. B.Sundelin. - Jos biologinė įvairovė nėra didelė, o kai kurios rūšys nyksta veikiamos teršalų, deguonies trūkumo ir kylančios temperatūros. Jei tos rūšys išnyktų, nėra kitų, kurios galėtų jas atstoti ekosistemoje."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"