Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Bandymai, padėsiantys nuskristi į Marsą

 
NASA vaizdo medžiagoje matyti, kaip birželio mėnesį "SpaceX" kapsulė "Dragon" tuoj susijungs su "Canadarm2" automatine ranka.
NASA vaizdo medžiagoje matyti, kaip birželio mėnesį "SpaceX" kapsulė "Dragon" tuoj susijungs su "Canadarm2" automatine ranka. AFP/Scanpix nuotrauka

JAV bendrovė „SpaceX“ paleido iš starto aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje krovininį erdvėlaivį, gabenantį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) medžiagos mokslo eksperimentams ir galingiausią kada nors į orbitą iškeltą kompiuterį.

Po trijų minučių nuo starto apatinė raketos dalis, pirmoji pakopa, sklandžiai atsiskyrė ir pradėjo leistis Žemės link, o antroji toliau kėlė krovinių kapsulę „Dragon“ į kosmosą. Vėliau, įsijungus pirmosios pakopos varikliams, ji vėl stačia sėkmingai nutūpė Kanaveralo kyšulyje, 1-ojoje nusileidimo zonoje.

Kalifornijoje įsikūrusi bendrovė, vadovaujama interneto paslaugų verslo magnato Elono Musko, jau ne kartą sėkmingai nutupdė savo raketas sausumos aikštelėse arba ant jūrinių platformų. Taip „SpaceX“ siekia pakartotinai panaudoti brangius raketų komponentus, užuot nuskandinusi juos vandenyne.

„SpaceX“ patvirtino, kad „Dragon“ sėkmingai pasiekė numatytą orbitą aplink Žemę. Šiandien kapsulė turi susijungti su TKS.

Ši misija – jau 12-oji pagal 1,6 mlrd. JAV dolerių (apie 1,36 mlrd. eurų) vertės JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) bei „SpaceX“ sutartį dėl atsargų gabenimo orbitinėje stotyje dirbantiems astronautams. Planuojama, kad tokių skrydžių iš viso bus 20.

Šįkart kapsulė skraidina 2,9 tonos atsargų, tarp jų bendrovės „Hewlett Packard Enterprise“ (HPE) pagamintą superkompiuterį „The Spaceborne Computer“. Siekiama vienus metus (maždaug tiek pat laiko, kiek truktų astronautų skrydis į Marsą) vykdyti šio kompiuterio bandymus ir patikrinti, ar jis gali veikti atšiauriomis kosmoso sąlygomis. Jeigu kompiuteris atlaikys intensyvią kosmoso spinduliuotę, tokie aparatai gali padėti erdvėlaivių įguloms dirbti per ilgai trunkančius skrydžius į tolimąjį kosmosą.

NASA tikisi surengti pirmąjį pilotuojamą skrydį į Marsą iki šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"