TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Barsukų orų nuojauta neverta pasikliauti

2011 01 22 0:00
Barsukai - gražūs, švarūs ir naudingi žvėrys.
LŽ archyvo nuotrauka

Spėlioti orus pagal gyvūnų elgesį - ne pats lengviausias užsiėmimas. Nelengva tirti ir jų gyvenimą. Mes manome, kad labai daug žinome apie mažuosius savo bičiulius, tačiau jų gyvenime tebelieka daugybė paslapčių.

Štai ir praėjo pusė žiemos. Palyginti su Kalėdomis, diena ilgesnė jau beveik valanda. Čia pat sausio 25-oji. Mūsų protėviai tą dieną švęsdavo Krikštus - pusiaužiemio šventę. Ji simbolizuodavo posūkio į pavasarį pradžią, tad būdavo žadinama žiemos įmygio surakinta gamta: papurtomos šaltyje sustingusios obelys, pabeldžiama į apsnigtus avilius.

Žmonės sakydavo, esą pusiaužiemį iš miego atsibunda barsukas ir išlenda pasidairyti, koks oras. Jeigu saulėta, grįžta atgal ir virsta miegoti ant to paties šono. Tai ženklas, kad sniegas jau greitai nutirps. Jei apsiniaukę, paslankioja po mišką ir grįžęs įminga ant kito šono - pavasario teks dar ilgai laukti.

Per atlydį pabunda

Vilniaus pedagoginio universiteto docentas, žinduolių specialistas Kazimieras Baranauskas pataria orų prognozėmis pagal barsukų elgesį nepasitikėti: šie žvėrys miega nekietai ir iš savo urvo išlenda pasižvalgyti gana dažnai.

"Pastarosiomis dienomis buvo atlydys, tad neabejoju, kad barsukai buvo pabudę ir tvarkė savo urvus - tai labai švarūs gyvūnai", - sakė mokslininkas.

Prieš keletą metų K.Baranauskas su savo kolegomis Petru Bluzma ir Eduardu Mickevičiumi bandė detaliau tyrinėti barsukų gyvenimą. Proga tam pasitaikė gera, mat britų mokslininkai kolegoms iš Lietuvos padovanojo keletą antkaklių su įmontuotais radijo siųstuvais ir pasiūlė juos užmauti ant barsukų. Pypsintys radijo signalai vieno dviejų kilometrų atstumu praneštų, kur yra žvėrys. Šitaip būtų galima daug įdomaus sužinoti apie juos.

Tačiau sugauti lietuvišką barsuką, kuriam tiktų tas angliškas antkaklis, taip ir nepavyko. Viliojo lietuviai juos, kaip ir britai savuosius, žemės riešutais. Pribarstė jų nuo urvo ligi spąstų - veltui. Net medumi riešutus tepė, korių padėjo - vis tiek barsukai nekibo.

"Keista, - stebėjosi atvykęs britų profesorius Stephenas Harris iš Bristolio universiteto, - mūsiškiai prieš tokius skanėstus būtų neatsilaikę."

Užmovė mangutui

Sykį mokslininkai nuo savo tikslo buvo jau per sprindį. Aptikę barsukų urvą Vilkaraisčio miške (Molėtų r.) ir supratę, kad jis netuščias, vyrai nutarė: dabar arba niekada.

Atsivedė šunelį Mikį, išmokytą landžioti po urvus. Mikis bemat įnėrė į olą ir pradėjo skalyti: ženklas, kad užspeitė barsuką.

Tačiau po kurio laiko lojimas nutilo. Pašaukė mokslininkai šunelį -neatsiliepia. "Laukėm, laukėm, dar du kartus naktį buvom atėję ir supratome: liūdni Mikio popieriai", - pasakojo K.Baranauskas.

Kitą dieną iškasę duobę ten, kur vakar paskutinįsyk girdėjo Mikio vambrijimą, tyrėjai kaip tik pataikė tiesiai į šunį. Deja, tas buvo nebegyvas. Matyt, barsukas jį žemėmis užvertė. Tačiau čia pat sukrutėjo barsuko šeriai! Kol mokslininkai tarėsi, kaip geriau jį iškelti (tai padaryti nelengva, nes žvėrelis stipriai įsispiria į urvo sienas, o netekęs kantrybės gali ir apdraskyti, net pilvą savo aštriais nagais perrėžti), šis pasislėpė.

Po kurio laiko iš kito urvo šiaip ne taip pavyko iškrapštyti nedidelį barsuką, bet argi tokiam mažyliui antkaklį mausi? Kaipmat jį pames. O žiema buvo jau čia pat, barsukai jau tuoj užmigs, tad mokslininkai užmovė tą britų išradimą mangutui, kurį pagauti kur kas lengviau negu barsuką. Papurtė tas savo "papuošalą" ir nukūrė į urvą. Mokslininkai įjungė radijo imtuvą - pypsi.

"Pypsėjo signalai ligi pavasario, o paskui liovėsi, ir nesupratome, ar mangutas pabudęs iškeliavo kitur, ar baterija išseko", - sakė K.Baranauskas.

Nevalyvi galėtų pasimokyti

Visažinė statistika skelbia, jog šiuo metu Lietuvoje gyvena apie porą tūkstančių barsukų - maždaug keturis kartus mažiau negu prieš 40 metų. Tačiau didelio pavojaus išnykti jiems nėra. Nors medžioti šiuos gyvūnus Lietuvoje nedraudžiama, mėgėjų tai daryti - nedaug: medžioklė sunki, o kailis nepopuliarus. Iš jo gali prisipešti puikių šerių barzdai skusti ir teptukams, tačiau kas dėl to varginsis? Tiesa, barsuko taukai garsėja kaip vaistai nuo plaučių ligų.

Nevalyvieji galėtų pasimokyti iš barsukų švaros. Skirtingai nei lapės, šie žvėrys dažnai kuopia urvus, todėl jie visada švarūs. "Išvietę" barsukai įsirengia atokiau. Rudenį prisitempia lapų, susitaiso šiltą guolį ir užsnūsta.

Lapės ir mangutai dažniausiai patys urvo nekasa - naudojasi barsukų būstu. Jeigu šeimininkas jo nepalieka, lapės urvą pridergia ir šitaip tą švaruolį išveja. Jeigu barsukams nekliudytų nei lapės, nei žmonės, šie daug kenkėjų vabzdžių ir pelinių graužikų sudorojantys žvėrys gyventų dar jų prosenelių išraustuose urvuose. Tai rodo net vietovardžiai: Lietuvoje aštuoni kaimai pavadinti Barsukinėmis ir keturi - Barsukynėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"