TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Bažnyčiose - netikri brangakmeniai

2014 04 10 6:00
VU Geologijos muziejuje sukaupta didelė mineralų kolekcija. Čia A.Kleišmantas dažnai užsuka su studentais. Jis Kaune yra įkūręs Brangakmenių muziejų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Brangakmenių ekspertas - gemologas, geologijos mokslų daktaras Arūnas Kleišmantas, ištyrinėjęs apie 7 tūkst. Lietuvos bažnyčių liturginiuose reikmenyse esančių juvelyrinių akmenų, konstatavo, kad dauguma jų yra netikri. Pasirodo, brangakmenių imitacijų pasitaiko jau nuo XVI amžiaus.

Į tobuliausių Žemės gelmių kūnų - mineralų - pažinimo pasaulį A.Kleišmantas leidosi baigęs biologijos mokslus Vilniaus universitete (VU). Išvyko stažuotis į Ukrainą, Vinycios deimantų šlifavimo gamyklą. Ten tapo deimantų ekspertu. Tačiau to nepakako - juk juvelyrikoje naudojama daugiau kaip 300 spalvotųjų akmenų, o apskritai mineralų pasaulyje yra bene 4500. "Jei tik gamtoje randama kokia nors patraukli medžiaga, bet jos nedaug, žmogus tuoj prigamina panašių imitacijų, sintetinių pakaitalų, kuriais užverčiamos parduotuvės. Galima sakyti, nėra tokio brangakmenio, kuris nebūtų padirbtas. Išskyrus turmaliną, jo nesugebėjo užauginti laboratorijos sąlygomis", - teigė A.Kleišmantas.

Vėliau jis tris kartus vyko į vieną Indijos universitetą, pas mokslininką, kuris turi didelę pasaulio mineralų kolekciją. Norėdamas tapti brangakmenių ekspertu dar įstojo į VU Gamtos mokslų fakulteto specializuotą geologijos (su gemologijos pakraipa) magistrantūrą, tada baigė doktorantūrą. Dabar dėsto VU, prisipažįsta "susirgęs akmenlige" - gemologija. Tai mineralogijos šaka, apimanti brangakmenių tyrimus.

Pagalba menotyrininkams

Mokslininkui priklauso mineralo berilo spalvos atminties atradimas. Sukūrė "Berilo spalvų ratą", nustatė ir išaiškino berilo spalvų keitimosi nuoseklumą, spalvos išblukimą kaitinimo metu. Jis yra išskyręs naują mėlynos ir žydros spalvos smaragdo atmainą (paprastai smaragdas būna žalias). O ištyręs tūkstančius Lietuvos bažnyčių liturginiuose reikmenyse esančių papuošimui skirtų akmenų pagal jų šlifavimo formą, būdą, inžinerinius brangakmenių imitacijų sprendimus, stiklo sandarą ir atspalvį gali pasakyti jų amžių. Jo sukurta metodika dabar gerokai palengvina menotyrininkų darbą.

Pranešimus skaitęs tarptautinėse gemologų konferencijose A.Kleišmantas į jas kviečiamas nuolat. Jau po trečio pranešimo jis tapo tarptautinės gemologų konferencijos delegatu. Pasaulyje tokių gemologijos mokslui nusipelniusių delegatų tėra 88. A.Kleišmantas šiuo metu yra vienintelis iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Baltarusijos regiono.

Dabar jo nuopelnu Lietuvai suteikta teisė 2015 metais surengti tarptautinę gemologų konferenciją. Į dvi savaites truksiantį renginį suvažiuos apie 100 garsiausių šios srities mokslininkų iš viso pasaulio.

A.Kleišmantas Kalifornijos turmalinų kasyklose su kolega iš JAV gemologijos instituto dairosi įdomesnių mineralų. /Asmeninio albumo nuotraukos

Lietuvos patirtis - Europai

Išskirtinė galimybė prisiliesti prie senųjų brangakmenių mokslininkui atsivėrė 2003 metais, kai buvo minimas Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejus ir ta proga rengiama paroda "Krikščionybė Lietuvos mene". Kaip pasakojo A.Kleišmantas, paprastai bažnyčios ir muziejai nelabai įsileidžia mokslininkus tyrinėti eksponatuose esančių brangakmenių. Tuo labiau kad ištirti juos nėra paprasta neišėmus iš apkaustų. Jubiliejus buvo puiki proga patyrinėti eksponatus iš arčiau. Prieš vežant į parodas daug ką reikėjo restauruoti Prano Gudyno restauravimo centre. Tirti akmenų buvo pakviestas A.Kleišmantas. Per dvejus su puse metų šimte liturginių reikmenų ištyręs apie 7 tūkst. akmenukų mokslininkas pasitarnavo ir visos Europos mokslui, menui. "Kadangi liturginių reikmenų puošybai skirti akmenys buvo vežami iš Europos dirbtuvių, tokius naudojo visa Europa, mano surinkta medžiaga, išvados gali daug pasakyti apie visos Europos bažnytinį meną", - sakė pašnekovas.

Pasak gemologo, labai brangių akmenų į liturginius reikmenis nedėdavo, svarbu, kad būtų gražu, kad žėrėtų, trauktų akį. Dažniausiai naudodavo brangakmenių imitacijas, sintetinius pakaitalus. Natūralių pasitaiko tik nebrangių akmenų - kalnų krištolo, ametisto, dulsvojo kvarco. Ištirtuose lietuviškuose eksponatuose A.Kleišmantui teko aptikti ir vieną kitą labai vertingą mineralą - beveik 1 karato (200 miligramų) Mianmaro rubiną iš senųjų, jau neeksploatuojamų kasyklų, tikrą, unikalų, spalvą keičiantį 5 karatų deimantą, šimto metų senumo perlais nusagstytą liturginį reikmenį. Kur jie dabar yra, saugumo sumetimais neskelbiama.

A.Kleišmantas ištyrė, kad Žemaičių Kalvarijos bazilikos paveiksle su aptaisais Marijos karūną puošia rubinų ir smaragdų imitacijos. /LŽ archyvo nuotrauka

Rubinų imitacijų amžius

Tyrinėdamas iš Žemaičių Kalvarijos mažosios bazilikos atvežtą malonėmis pagarsėjusį paveikslą "Švč. Mergelė Marija su kūdikiu" A.Kleišmantas nustatė, kad jo aptaisą, karūną puošia ne tikri rubinai, o jų imitacija. Paveikslas tapytas XVII amžiuje, atrodytų, tada dar niekas brangakmenių nemokėjo padirbti, jie lyg ir turėtų būti tikri. Nieko panašaus.

"XVII amžiaus pabaigoje vietoj rubinų įmontuodavo suklijuotus kalnų krištolą ir stiklą, - aiškino gemologas. - Tarp jų įdėdavo raudonos medžiagos, nuo kurios visas akmenukas žėrėdavo lyg rubinas. Tyrinėjau tą medžiagą ir paaiškėjo, kad ji organinės kilmės. Tai košenilis - Centrinės Amerikos kaktusuose besiveisiančių vabzdžių patelių lytinių liaukų medžiaga - raudonos spalvos karmino rūgštis. Ji labai atspari saulei, karščiui. Tas Žemaičių Kalvarijos paveikslas yra išgyvenęs keturis gaisrus, o rubino imitacijai nepakenkta. Tokiu būdu buvo imituojami ir smaragdai, tik tarp stiklų dėdavo žalios spalvos vario rezinatą. Pagaminti imitaciją irgi nėra pigu."

Pašnekovo teigimu, kepurę galima nukelti prieš daugelį inžinerinių XVII, XVIII amžiaus sprendimų. "Granatai neturi tokio blizgesio, kokiu pasižymi rubinai. XVII amžiuje žmonės rado būdą, kaip granatais imituoti rubinus, - pasakojo mokslininkas. - Tokių pavyzdžių pasitaiko ir Lietuvos bažnyčių liturginiuose reikmenyse. Siekiant išgauti optinį efektą du granatus suklijavo ypatingu būdu, kad šviesos spinduliai lūžtų keletą kartų ir akmuo pradėtų fantastiškai žvilgėti - kaip tikras rubinas. Nuo senų senovės juvelyrika prisodrinta panašių paslapčių."

Anksčiau manyta, kad ir Londone saugomą Juodojo princo karūną puošia didelis raudonas rubinas. XX amžiaus pabaigoje paaiškėjo, jog tai ne toks vertingas ir brangus špinelis. "Tačiau jei net karaliai špinelius nešiojo savo karūnose, tai kodėl jie turi būti pigūs? Dabar špinelių kainos jau artėja prie rubinų", - sakė A.Kleišmantas. Jo tikinimu, pirmasis sintetinis mineralas, konkrečiau - rubinas, turintis kristalo gardelę, laboratorijoje užaugintas 1877 metais. XX amžiaus pradžioje juos pradėjo masiškai auginti. "Todėl juokinga girdėti, kai kas nors giriasi, esą močiutė turėjusi žiedą su tikru dideliu rubinu, kurie tik dabar padirbinėjami, - šypsojosi specialistas. - Sovietų Sąjungoje natūralūs rubinai nebuvo kasami, jų tikrai negalėjo turėti mūsų močiutės. Apskritai visas XX amžius - rubinų imitacijų era. Tobulų sintetinių rubinų buvo prikimšta visa Europa. Brangakmenių imitacijų pilna buvo ir XVII amžiuje."

Pašnekovo vertinimu, dėl sintetinių rubinų pernelyg piktintis nedera, mat jie labai reikalingi lazerių pramonėje. Jei ne šis atradimas, neturėtume lazerių. "Sovietų Sąjungos laikais mūsų senoliai galėjo įsigyti tik natūralių smaragdų, deimantų. Dauguma kitų akmenų - tik graži imitacija", - teigė A.Kleišmantas.

A.Kleišmantui teko lankytisi ir Uralo smaragdų bei aleksandritų kasyklose.

Apgaulė deimantais

Vertinant pagal 10 balų sistemą, kiečiausias mineralas yra deimantas. Jis dažnai reikalingas pramonėje, tačiau natūralių jų trūksta. Tad deimantai kristalizuojami ir laboratorijose - specialiuose prietaisuose, kuriuose palaikomas ne mažesnis kaip 1500 atmosferų slėgis ir didesnis kaip 3000 laipsnių karštis.

Natūraliai gamtoje susikristalizavusių ir idealiai bespalvių deimantų randama tik Pietų Afrikoje ir Jakutijoje. Jie ir yra patys brangiausi . Paprastai jie būna gelsvi, rusvi, pilkšvi, juosvi. "Tokie deimantai yra juokingai pigūs - keli JAV doleriai už karatą (1 karato nešlifuotas deimantas bus kaip nedidelis žirnis - apie 6,4 mm), - aiškino A.Kleišmantas. - Nušlifuotas apvalios šlifavimo formos, turintis 57 sieneles deimantas tampa briliantu. Itin geros kokybės 1 karato briliantas kainuoja apie 30 tūkst. dolerių. Rusvo, gelsvo, pilkšvo su daugybe intarpų, taip pat nušlifuoto 1 karato briliantuko didmeninė kaina siekia apie 300 dolerių."

Pasak mokslininko, laboratorijose galima tuos pigesnius pilkšvus deimantus perkristalizuoti - paveikti slėgiu ir temperatūra - ir jie taps bespalviai ar gražių spalvų. "Kai kas tokį deimantą vadina pagerintu, iš tikrųjų tai yra paveiktas, o ne pagerintas, - teigė pašnekovas. - Parduodant turi būti tai parašyta, ir kaina turi likti tokia pati, kaip prastos kokybės deimanto."

Vizualiai jis toks pats, tačiau spektroskopiniai tyrimai parodys, kad tai dirbtinis daiktas. Pašnekovo teigimu, juvelyrikos parduotuvės dabar užverstos vien tais dirbtiniais deimantais. Natūralių akmenų likę labai mažai. Tie prastieji deimantai perkami maišais, saujomis dedami į perkristalizavimo prietaisus ir nesąžiningų prekeivių kišami į prekybą už tikrų deimantų kainą. "Gudraujama dar gražiau: tarkim, sakoma, esą jo vertė 20 tūkst. dolerių, tačiau per "išpardavimą" parduodamas už 10 tūkstančių. Netikėkite, nes tai tolygu, kaip kad bankininkas 100 dolerių jums atiduotų už 50 dolerių. Brangakmenių vertė visame pasaulyje ta pati. Nustatyti, ar deimantas yra laboratorijoje paveiktas, galima tik tada, kai jis neįstatytas į aptaisą. Jei toks mineralas jau žiedo akutėje, patikrinti sunku. Apie tokį galima pateikti labai ribotą informaciją."

Įvairių šalių gemologai išsiruošė į Vietnamo džiunglėse esančią špinelių kasyklą.

Kuo rizikuoja juvelyrai

Tik garsūs, savo vardą branginantys juvelyrai prieš gamindami dirbinius ištiria akmenis. Perkant juos mugėse, prekybos centruose labai lengva apsirikti. Pavyzdžiui, skaidrūs rubinai gamtoje randami tik visai mažyčiai, iki žirnio dydžio. Norint juos išdidinti, taikomos naujosios technologijos - padengiama raudonos spalvos stiklais. "Štai jums ir didelis rubinas. Tailando spalvotųjų akmenų centre tokių rubinų ir safyrų - kiek tik nori. Juvelyrai ten perka dideliais kiekiais ir gamina dirbinius. Visame pasaulyje parduotuvėse gausu netikrų brangakmenių, - pasakojo gemologas. - Kartą į mane kreipėsi už solidžią sumą penkis rubinus Tailande įsigijusi moteris. Ištyrus paaiškėjo, kad jų kokybė labai prasta, jie užlieti stiklais, o vienas suklijuotas iš dviejų akmenų. Gaminti iš tokių akmenų juvelyrinius dirbinius rizikinga - šlifuojant jie gali subyrėti, atskilti užlietas stiklas."

A.Kleišmantui teko lankytis Vietname iškastų ir nušlifuotų rubinų aukcione: 10 karatų rubino pradinė kaina buvo 220 tūkst. dolerių, 4 karatų - 64 tūkst. dolerių. "Apskritai, daugiau kaip 3 karatų rubinus stengiamasi parduoti per aukcionus, nes tokio dydžio gamtoje retai randami", - teigė jis. Tad neverta tikėti, jog už mažesnę kainą mugėse jums siūlo tikrų rubinų.

"Urale, smaragdų kasyklose, tiesiog po kojomis gausu įdomių mineralų", - pasakojo A.Kleišmantas.
Tanzanijos tanzanitų kasyklose.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"