TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Be susipriešinimo, pamačius pasaulio

2014 12 10 6:00
Prof. Mindaugo Kiškio mokslinės kelionės driekiasi nuo Laplandijos iki Australijos, Kinijos ar Arizonos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mykolo Romerio universiteto profesorius dr. Mindaugas Kiškis sako įtikėjęs tarpdiscipliniškumu. Kas buvo įmanoma grynose disciplinose, jau atrasta, aprašyta. Šiais laikais viskas kuriama paribiuose, kur susiduria keletas disciplinų. Tačiau Lietuvai, teisininko manymu, trūksta skirtingų sričių susikalbėjimo, dėl to kartais ir neišnaudojame visų galimybių.

"Aukštojo mokslo susipriešinimas tikrai nepadeda niekam dirbti. Kitose šalyse universitetai pagarbiai šneka vienas apie kitą, svarsto, kaip bendradarbiauti, kartu ieško sinergijos, o mes - vienas kitam į gerklę įsikibę: aną reikia uždaryti, kad kitas aukštesnę poziciją turėtų", - kalbėjo prof. M. Kiškis.

Kad ir kiek universitetų būtų, jei jie tarpusavyje bendradarbiauja, šaliai, mokslininko manymu, tik geriau. O jei tarpusavyje pykstasi ir jų yra daug, atitinkamai daug ir nereikalingo pykčio, apsunkinančio visos sistemos darbą. Pavyzdžiui, JAV ar Didžiojoje Britanijoje universitetų, net ir skaičiuojant proporcingai, yra dar daugiau. Nemažai jų - abejotinos reputacijos, bet aukštojo mokslo sistemos nepadaro blogesnės.

"Pasaulio kontekste visi mūsų universitetai gana liūdnai atrodo. Ir tokį didžiulį skirtumą matau būtent dėl bendradarbiavimo stokos. Labai dažnai net tame pačiame universitete yra trintis tarp skirtingų fakultetų. Taip pat trūksta mokslo ir verslo bendradarbiavimo", - apgailestavo pašnekovas, turėjęs galimybę palyginti įvairių šalių patirtį.

Prof. M. Kiškio mokslinės stažuotės ir įvairi tarptautinė mokslinė veikla aprėpia įvairius žemynus nuo Europos iki Amerikos, Australijos, Azijos. Teisininko įsitikinimu, šiais laikais būtinas platus išsilavinimas ir nėra nieko geriau, kaip įgyti žinių per tiesioginę patirtį.

Prie Baltųjų rūmų Amerikoje. /Asmeninio archyvo nuotraukos

Perimta iš šeimos

Prof. M. Kiškis gimė inžinierių šeimoje. Tėvas Vaclovas Kiškis - technikos mokslų daktaras, per šimto išradimų autorius. Šeima gyveno Vilniuje, tačiau nemažai vaikystės prabėgo Alytuje. Iš ten kilusi mamos Virginijos Kiškienės giminė. Prosenelis Petras Dumbliauskas buvo to krašto šviesuolis, Užubaliuose įkūręs muziejų.

Nors moksleivis labiau domėjosi gamtos ir tiksliaisiais mokslais, dalyvavo fizikos ir chemijos olimpiadose, baigė fizikos mokyklą "Fotonas", studijuoti pasirinko teisę. Socialiniai mokslai, prof. M. Kiškio manymu, tokie pat svarbūs kaip gamtos ar tikslieji. Lemia žmogaus vertybės, perimtos iš šeimos, kiek jis panaudos, pritaikys įgytas žinias. Vilniaus universiteto (VU) teisės absolventas doktorantūros studijas tęsė Mykolo Romerio universitete. 2002 metais apgynė daktaro disertaciją. Dabartinės mokslinio darbo kryptys - intelektinė nuosavybė, technologijų teisė ir viešoji politika, inovacijos, verslumas. Pasak mokslininko, intelektinė nuosavybė visada buvo artima tema, nes tėvas - išradėjas. Teisininko kelią pasukęs technologijų link, gali suderinti prigimties ir išsilavinimo dalykus.

Patars kompiuteris

"Šiais laikais išsilavinęs žmogus privalo absorbuoti maksimaliai daug tiek savo, tiek susijusiose srityse, pasinaudoti visomis įmanomomis galimybėmis. Mokslinės stažuotės ir įvairi tarptautinė mokslinė veikla man yra pats geriausias mokymosi būdas, - sakė prof. M. Kiškis. - Gali pabendrauti su kitų šalių specialistais, nueiti į geriausiųjų pasaulyje paskaitas, išgirsti aktualiausias įžvalgas. Jokia knyga neperduoda tiek, kiek pati asmenybė, spinduliuojanti charizma, žiniomis, išprusimu ir savo asmeniniu pavyzdžiu įkvepianti didesniems darbams."

Į pirmą rimtesnę stažuotę La Trobo universitete Australijoje mokslininkas išvyko 2000 metais. Per virtinę atsitiktinumų jam teko galimybė dirbti su žymiausiais dirbtinio intelekto specialistais pasaulyje. Doktorantūros vadovas prof. Rimantas Petrauskas, labai atviras technologinėms naujovėms, pakvietė į Lietuvą vieną tų žmonių. Prof. Johnas Zeleznikowas, litvakas, norėjo aplankyti tėviškę ir pasinaudojo kvietimu. Antrakursiui doktorantui paskirta kuruoti svečią. Užsimezgė draugystė ir prof. J. Zeleznikowas pasikvietė jaunąjį mokslininką kartu padirbėti beveik semestrą Australijoje.

"Teisė, iš pirmo žvilgsnio gana formali sistema, atrodė palanki terpė dirbtinio intelekto sistemoms, - prisiminė prof. M. Kiškis. - Apie 2000 metus buvo labai daug iniciatyvų kurti teisines ontologijas ir išskaidrinti visą teisės sistemą, panaudojant kompiuterines technologijas, tarp jų - ir dirbtinį intelektą. Ši sritis ir dabar, nors praėjo keliolika metų, paprastų teisininkų priskiriama "išprotėjusiems" mokslininkams."

Su prof. Viktoru Sniečkumi, Karalienės universiteto (Queen's University) Kanadoje mokslininku, visų laikų žinomiausiu pasaulyje lietuvių kilmės chemiku. Jo vardu pavadinta viena organinės chemijos reakcijų.

Dirbtiniu intelektu siekiama padaryti teisės sistemą labiau prognozuojamą ir teisingesnę, pastebėti, pavyzdžiui, neatitikimus tarp panašių bylų ir skirtingų teisėjų sprendimų, įvertinti, kokie yra galimi argumentai ir kokios skirtingų sprendimų tikimybės atsižvelgiant į situaciją. Pasak prof. M. Kiškio, teisės sistemoje turbūt 90 proc. visų atvejų yra rutina - buitiniai konfliktai ar buitinės situacijos, kurios kartojasi šimtus kartų metai po metų. Kad galėtum žinoti, koks bus tikėtinas teisinis rezultatas esant tam tikrai situacijai, nebūtina eiti pas brangų advokatą, patarti gali ir kompiuteris. Vis dėlto dirbtinis intelektas teisėje dar neprigijo. Mokslininko manymu, dėl didžiulio pasipriešinimo iš pačios sistemos ir dėl to, kad žmonės iš kitų sričių apie teisę kartais mano turbūt geriau, negu ji iš tikrųjų yra.

"Kalbu ir apie korupciją, ir kitus negerus dalykus. Tai nėra vien Lietuvos problema. Visame pasaulyje korupcijos ir nekompetencijos yra užtektinai teisės ir politinėje sistemoje. Dėl to niekas nenori, kad atsirastų koks nors nešališkas, nepaperkamas kompiuteris ir sudėliotų raudonas vėliavėles prie teismo sprendimų, kurie tikėtinai turi kokių nors negerų požymių ir į juos reikėtų atidžiau pasižiūrėti, - sakė prof. M. Kiškis. - Tačiau dirbtinio intelekto sistemos yra pritaikytos įvairiose galbūt labiau nišinėse srityse. 2000 metais australų tyrėjų komanda dirbo tokioje siauroje srityje kaip turto padalijimas skyrybų atveju. Kūrė įvairius statistinius ir matematinius modelius, susijusius būtent su šeimos teise. Pavyzdžiui, skyrybų bylose vienas svarbių veiksnių, lemiantis, kokia bus skyrybų bylos baigtis, buvo teisėjo lytis. Negaliu pasakyti, ar ir dabar taip yra. Taip neturi būti. Bet tai suponuoja, kad tam tikras subjektyvumas į sprendimus persismelkia ir yra net labai ženklus."

Geriausias universitetas

Labai naudingas mokslininkui buvo semestras - lyginamosios elektroninės žiniasklaidos teisės ir politikos tyrimai - Oksfordo universitete 2002 metais. Ten suprato, kas iš tikrųjų yra geras universitetas, ir kuo jis skiriasi nuo kitų. Studijų kokybė ten pasiekiama savaime, nes surinkti ne tik patys geriausi profesoriai, bet studijuoja daugeliu atvejų patys geriausi studentai. Tokia yra anglosaksiškos akademinės kultūros dalis, nes suvokiamas esminis dalykas, kad geras universitetas be gerų studentų yra neįmanomas. Universitetui išsilaikyti viršūnėje reikia ir geriausių studentų. Šiais laikais ta viršūnė reiškia, kad turi būti ir multikultūrinė studentija, nes pasaulis yra globalus. Reikia surinkti gabiausius iš skirtingų šalių, kad jie tarpusavyje bendraudami ką nors dar geresnio, gudresnio sumanytų.

"Gerame pasaulio universitete gali sutikti be galo charizmatiškų profesorių, kurie uždega, paskatina, įkvepia asmeniniu pavyzdžiu. Tačiau tai vis vien nepadės žmogui, jeigu jis nėra smalsus, atviras ir nenori mokytis. Viskas priklauso nuo vidinio nusiteikimo. Jei esi smalsus, šiais laikais daugeliu atvejų, labai nuoširdžiai pasakysiu iš gana nemažos akademinės patirties, geriausias universitetas yra internetas, suteikia tokių pat žinių kaip Oksforde", - įsitikinęs prof. M. Kiškis.

Keliautojas Kinijoje.

Mokslininkui yra tekę skaityti paskaitas apie autorių teises Laplandijos universitete Rovaniemyje, Suomijoje. Europos Sąjungos šiauriausias universitetas įsikūręs ties poliariniu ratu. Per ERASMUS bendradarbiavimo vizitą užsimezgę draugiški santykiai su vienu informatikos teisės pradininkų Europoje prof. Ahti Saarenpaa palaikomi iki šiol ir Rovaniemyje lankytasi ne kartą. Miestas, garsėjantis Kalėdų Senelio kaimu, yra per 700 km nuo Helsinkio, dydžiu prilygsta Alytui, nėra jame ir didelės pramonės, tačiau gana iškilus universitetas - traukos centras, išlaiko daug intelektualių žmonių. Iš dalies tokia turbūt Suomijos vyriausybės politika, kad žmonėms universitetas būtų arčiau. Kita vertus, Laplandijos universitetas išsilaiko ir yra neblogai reitinguojamas, nes Suomijoje, pasak prof. M. Kiškio, universitetai bendradarbiauja, o ne žiūri, kaip perėmus studentus, kad konkurentas užsidarytų.

"Kai pastarąjį kartą lankiausi Suomijoje, vyko konferencija Helsinkio universitete, organizuota kartu su Laplandijos universitetu kaip lygaus su lygiu. Ar galėtumėte panašų dalyką įsivaizduoti Lietuvoje?!" - retoriškai klausė pašnekovas.

Pirmyn ir atgal

Pernai prof. M. Kiškis Rytų Kinijos mokslo ir technologijų universitete vieną semestrą dėstė Europos patentų kursą. Žmona Austė Kiškienė, taip pat mokslininkė, bet iš vadybos ir viešosios politikos srities, dirbo kitame universitete Šanchajuje. Sūnus Dainius (dabar jam šešeri) tą pusmetį ėjo į kinišką darželį.

Šeima yra gana daug keliavusi kartu. Pasak prof. M. Kiškio, kad ir kur nuvažiuosi, visada rasi Lietuvos akademinį emigrantą, bent iš kurios nors kartos. Kartais tave susiranda. Štai būnant Amerikoje prof. M. Kiškį susirado vienas žymiausių Arizonos valstijos universiteto profesorių Paulius Žygas, Lietuvos garbės konsulas.

2007-aisiais į vienų metų stažuotę Arizonos valstijos universitete jaunas lietuvių teisininkas pateko per prof. Dennisą Karjalą, vieną geriausių intelektinės nuosavybės specialistų pasaulyje. 2005 metais jį buvo pavykę pasikviesti į Vilnių, nes šaknys yra iš šių kraštų: tėvai kilę iš Suomijos, žmona - iš Rytų Europos.

Per stažuotę Kanadoje 2011 metais prof. M. Kiškiui buvo pasiūlyta dirbti Britų Kolumbijos universitete Vankuveryje. Sudomino žinios intelektinės nuosavybės srityje. Teisininkas neabejoja, kad užsienyje galėtų gerokai daugiau uždirbti net ir akademinėje srityje, tačiau apsisprendimą lėmė šeima. Sutikimas būtų reiškęs arba vienam kraustytis į Kanadą gyventi ir dirbti, arba žmona būtų turėjusi atsisakyti savo profesinių ambicijų ir karjeros.

"Pagundų likti tikrai buvo, - pripažino daug keliaujantis 39 metų mokslininkas. - Tačiau esu ne tik už save atsakingas, negaliu spręsti savanaudiškai. Kitas dalykas, mokslo požiūriu, manau, Lietuvoje galima viską tą patį daryti, kartais net ir geriau. Europoje dabar ypač daug bendradarbiavimo tarptautiniu lygiu. Yra įvairiausių galimybių. Pirmyn atgal važinėjame po Europos šalis ir įvairius universitetus, dirbame tarptautiniuose projektuose."

Kita vertus, prof. M. Kiškis pastebi, kad tiek jo kartos, tiek jaunesni žmonės, įgiję išsilavinimą Vakaruose, svarsto galimybes grįžti į Lietuvą, tačiau jiems įsiterpti į mūsų sistemą sunku. Doktoranto stipendija Lietuvoje yra 1 200 Lt. Jaunas žmogus už tiek pinigų negali oriai gyventi. Akademinis darbas yra intelektualiai stresinis ir didelis iššūkis žmogui, todėl valstybė ir visuomenė turi suvokti atsakomybę už šių jaunų žmonių susigrąžinimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"