TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Belgų baltistui - lenkų Auksinis kryžius

2014 04 02 6:00
Prof. A.Holvoetas jau penkiolika metų gyvena Lietuvoje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiemet prof. Axelį Holvoetą už nuopelnus populiarinant žinias apie Baltijos šalis ir mokslinę bei pedagoginę veiklą Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis apdovanojo Auksiniu kryžiumi. Vilniaus ir Varšuvos universitetuose dėstantis mokslininkas Lenkijos apdovanojimą už baltų kalbų ir kultūrų sklaidą vertina ne tik kaip savo profesinio darbo pripažinimą, bet ir kaip tam tikrą gestą, pabrėžiantį, kokie svarbūs lenkams yra geri santykiai su kaimynais baltais, lietuviais ir latviais.

Prof. A.Holvoetas laisvai kalba latviškai ir lietuviškai. Dar moka anglų, vokiečių, prancūzų, rusų ir lenkų kalbas, o per gimtąją olandų išlieka dvasinis ryšys su Belgija. Nors jau seniai yra įpratęs gyventi svetur: šešiolika metų praleido Lenkijoje, prieš penkiolika įsikūrė Lietuvoje. Vilniaus universitete dirbantis kalbotyros specialistas daug tikisi iš jaunosios lietuvių humanitarų kartos ir neabejoja, kad tik įveikus nacionalinį uždarumą, sovietmečio primestą atotrūkį, pradėjus pilietiškai mąstyti, galima tikra humanitarinių mokslų, taip pat ir kalbotyros, pažanga.

Prof. A.Holvoetas - Lietuvos ir Belgijos pilietis. Gimė Antverpene. Gento universitete studijavo slavų kalbas ir literatūrą. Gyvendamas Lenkijoje, pradžioje dirbo Slavistikos institute, vėliau - Varšuvos universitete. Tuo laikotarpiu susidomėjo baltistika ir nuo 1992 metų baltų kalbotyra tapo svarbiausia mokslininko tyrimų sritimi. Atvykęs gyventi į Lietuvą, prof. A.Holvoetas dirbo Lietuvių kalbos institute, pradėjo leisti Lietuvių kalbos gramatikos darbus. 2004 metais įkūrė tarptautinę kalbotyros vasaros mokyklą Salose, Rokiškio rajone, pradėjo leisti kalbotyros knygų seriją Bibliotheca Salensis , vėliau - ir kalbotyros tyrimų seriją Acta Salensia. Mokslininkas yra kelių knygų autorius, leidinių Baltic Linguistics (Varšuvos universitetas) vyr. redaktorius, Linguistica Copernicana (Torunė), Balto-slavjanskie issledovanija (Maskva) redkolegijos narys. Varšuvos universitete prof. A.Holvoetas dėsto baltų kalbas, Vilniaus universitetete - bendrosios kalbotyros dalykus. Nuo 2012 metų vadovauja VU Filologijos fakulteto vykdomam dideliam tarptautiniam tiriamajam projektui „Valentingumas, argumentų raiška ir gramatinės funkcijos baltų kalbose“. Anglų kalba bus išleistos penkios knygos: trys kolektyviniai mokslo straipsnių rinkiniai ir dvi monografijos. Pirmoji pasirodys jau šiemet.

Nėra paskutinio žodžio

Prof. A.Holvoetas Salose. / Asmeninio albumo nuotrauka

Lietuvos mokslo tarybos iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamame projekte dalyvauja mokslininkai iš JAV, Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Rusijos ir kitų šalių. Baltų kalbų tiriamasis darbas atliekamas taikant šiuolaikinius bendrosios kalbotyros metodus. Projektas apima tokias sudėtingas teorines sritis kaip baltų kalbų sakinio struktūros tyrimai, sakinio struktūros sąsajos su reikšme, sakinio semantikos tyrimai.

"Labiau kalbotyra nei baltistika, - pripažino projekto vadovas. - Tačiau kodėl neturėtų būti kalbotyros įnašo į baltistiką ir baltistikos - į bendrąją kalbotyrą?! Projekte dalyvauja daugiau kaip 20 tyrėjų ir tikimės tam tikrų atradimų ar bent jau visai naujų įžvalgų. Iš tos srities parašyta šimtai knygų ir dar daugybė bus išleista, nes kalbotyra yra mokslas, o moksle niekada nėra paskutinio žodžio. Kiekviena tyrėjų karta kvestionuoja išvadas ir įžvalgas, kurios buvo pateiktos ankstesnių kartų, ir siūlo naujas teorijas, naujus požiūrius. Taip yra visuose - tiek tiksliuosiuose, tiek humanitariniuose - moksluose."

Projekto tikslas - ne tik naujos kalbotyros įžvalgos baltų kalbų pagrindu. Siekiama glaudesnio Lietuvos jaunosios kartos mokslininkų ir užsienio tyrėjų bendradarbiavimo. Tikro dialogo, kaip pabrėžė prof. A.Holvoetas, ir keitimosi idėjomis, kad lietuvių ir apskritai baltų kalbos būtų plačiau įtrauktos į tarptautinę mokslinę apyvartą. Viena vertus, būtų labiau remiamasi baltų kalbų duomenimis. Kita vertus, Lietuvos kalbotyra pradėtų daugiau naudotis tarptautinio mokslo metodais, rezultatais, įžvalgomis.

Prieš uždarumą ir atotrūkį

"Humanitariniai mokslai sovietmečiu Lietuvoje patyrė ypatingą ideologinį spaudimą. Tikslieji mažiau nukentėjo, nes sovietinės fizikos ar matematikos niekas nemėgino įvesti, - liūdnai ironizavo baltistas. - O humanitarinių mokslų uždarumas ir neišvengiamas atotrūkis iki šiol dar nepanaikintas. Kalbotyros srityje, manau, tik jaunoji karta stengiasi kuo greičiau įveikti tą atsilikimą ir užmegzti platesnius ryšius pasaulyje. Tačiau dar nemažai uždarumo pačiose mokslo viršūnėse. Ir jo priežastys dabar kitokios. Po penkiasdešimties metų sovietinės okupacijos matyti orientacija labiau į nacionalinį nei pilietinį mąstymą. Sakyčiau, vyrauja tam tikras nacionalistinis diskursas, tautinė ideologija. Humanitariniuose moksluose labai stipriai akcentuojamos nacionalinės vertybės, nacionalinis paveldas, ir tai, žinoma, gerai. Paveldas ir tapatumas yra svarbūs dalykai, bet taip pat svarbu juos tirti šiuolaikinio mokslo metodais, o ne tais, kuriais naudojosi, tarkime, Jonas Jablonskis prieš 100 metų. Tokia orientacija neskatinama kvestionuoti tradicinių autoritetų ir tai yra kenksminga. Autoritetų kultas, baimė pasakyti savo nuomonę, konformizmas stabdo mokslo raidą. Be konflikto tarp senosios kartos, kuriai sunku užleisti pozicijas, ir jaunosios kartos, kuri nori viską pakeisti, nėra pažangos. Taip yra visur, ne tik Lietuvoje. Tik mažoje šalyje dažnai ryškiau pasireiškia."

Kasmet Salose, Rokiškio rajone, rengiama tarptautinė kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis. / Asmeninio albumo nuotrauka

Prof. A.Holvoetas prieš dešimt metų Lietuvoje subūrė jaunų žmonių, kurie domisi šiuolaikine kalbotyra, kolektyvą. Kasmet Salose, Rokiškio rajone, rengiama tarptautinė kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis. Iš įvairių šalių kviečiami lektoriai pasakoja apie šiuolaikinės kalbotyros kryptis, metodus, naujausių tyrimų rezultatus. Iš tos tradicijos, pasak mokslininko, išaugo ir dabartinis projektas „Valentingumas, argumentų raiška ir gramatinės funkcijos baltų kalbose“. Tikimasi, kad jis bus žingsnis į priekį ir duos reikšmingų mokslo rezultatų.

Projekto programa įtempta. Per trejus projekto vykdymo metus bus surengtos trys tarptautinės konferencijos ir trejos kūrybinės dirbtuvės. Iki 2015 metų spalio mėnesio numatyta parengti penkių knygų seriją anglų kalba „Valency, Argument Realization and Grammatical Relations in Baltic“. Ji bus leidžiama prestižinėje John Benjamins leidykloje Olandijoje. Pirmasis straipsnių rinkinys išeis po kelių mėnesių. Dabar sudaromas antras. Rašomos monografijos. John Benjamins leidykla platins knygas visame pasaulyje ir taip pat įsipareigojo parengti elektronines jų versijas.

Amerikiečių ir olandų leidykla John Benjamins specializuojasi lingvistinių, psichologinių, šiuolaikinės filosofijos, terminologijos, informacinio dizaino, pažintinio mokslo, literatūros studijų bei meno istorijos knygų leidyboje. Prof A.Holvoetas neabejoja, kaip svarbu patekti į tokias didžiausias tarptautines leidyklas, nes tada garantuota darbų sklaida ir pasaulis pamato pasiektus rezultatus.

Suartina kalba

Mokslininkas jau daugelį metų dėsto baltų kalbas Varšuvos universitete ir patikino, kad susidomėjimas jomis Lenkijoje neslūgsta. Studentų skaičiumi Varšuvos universitete taip pat negalėtų skųstis. Tačiau yra bendresnis reiškinys - dėl demografinės krizės studentų Lenkijoje apskritai mažėja. Dėl to į kebliausią padėtį patenka privačios aukštosios mokyklos. Kitas dalykas, iki šiol Lenkijos universitetuose buvo galima nemokamai studijuoti vieną pagrindinę ir antrą šalutinę studijų kryptį. Kaip šalutinę daug žmonių pasirinkdavo baltų kalbas. Dabar padėtis šiek tiek sunkesnė ir kasmet neaišku, ar susirinks užtektinai studentų, kad būtų galima organizuoti magistrantūros studijas. Vis dėlto daug žmonių susidomi baltų kalbomis. Įdomios, mažai žinomos jiems ir pačios Baltijos šalys, todėl nori daugiau sužinoti. Kiti mąsto praktiškai, kad baltų kalbų mokėjimas gali būti naudingas profesiniame gyvenime. Gana dažnai taip ir būna.

Tarptautinės kalbotyros vasaros mokyklos dalyviai. / Asmeninio albumo nuotrauka

"Lenkijoje, man atrodo, labai gyvas suvokimas, kad baltai, ypač lietuviai, yra artimiausi kaimynai, ir juos reikia pažinti, - sakė prof. A.Holvoetas. - Be to, slavų ir baltų kalbos yra gana artimos. Tas pats regionas ir gretimos indoeuropiečių kalbų šakos. Sąsajos senos ir tradicinės."

Patį mokslininką susidomėti baltų kalbomis kadaise paskatino žymus lenkų indoeuropeistas ir baltistas Wojciechas Smoczynski. Sąjūdžio laikais prof. A.Holvoetas pradėjo važinėti į Lietuvą ir Latviją, užmezgė ryšius su kolegomis šiose šalyse. Galiausiai apsigyveno Lietuvoje. Su kalbininke Gina Kavaliūnaite sukūrė šeimą. Augina dvi dukras: penkiolikmetę Laurą ir devynerių metų Elizą. Į jas tėvas kreipiasi savo gimtąja olandų kalba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"