TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Bendradarbiaujant mokslui ir verslui, turime šansą tapti išskirtiniai

2014 03 28 10:28
ohgizmo.com nuotrauka

Šią savaitę Lietuvoje prasidėjo seminarai, kuriuose dalyvaujantys užsienio šalių ekspertai profesionalai integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – slėnių projektuose dalyvaujančius mokslininkus ir verslininkus supažindina su panašiais užsienio slėniais, mokslinių tyrimų ir verslo branduoliais (klasteriais), duoda patarimų, kartu su lietuviais aptaria mūsiškių slėnių veiklą, paslaugas, galimybes įsitraukti į tarptautinius projektus.

Apie palyginti neilgą verslo ir mokslo bendradarbiavimo praktiką Lietuvoje, planus ir problemas kalbamės su švietimo ir mokslo viceministre dr. Svetlana Kauzoniene.

Europoje esame „kuklieji inovatoriai“

- Nors užsienio šalyse verslo ir mokslo bendradarbiavimo tradicijos jau davė puikių rezultatų, Lietuvoje į tai vis dar žiūrima truputį atsargiai. Ar galėtumėte apžvelgti bendrą padėtį? Ar perspektyvus šių skirtingų sričių bendradarbiavimas?

- Apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą norėčiau kalbėti tik pozityviai. Džiugu, kad dabar turime galimybių ir lėšų daugiau dėmesio skirti mokslo kokybei stiprinti ir inovacijoms skatinti. Turime šansą tapti išskirtiniais pasaulinėje rinkoje. Sakau ne šiaip sau, nes Lietuva jau nustatė prioritetines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumanios specializacijos) kryptis ir tikslingai nukreips savo jėgas ir lėšas į tuos tyrimus, į tas verslo ir mokslo sritis, kuriose įmanu tikėtis didžiausios naudos. Sumanios specializacijos srityse prioritetinę vietą užims jungtinės mokslo ir verslo iniciatyvos, t. y. prioritetas yra mokslo idėjų komercinimas.

Noriu pabrėžti ir programos „Horizontas 2020“ aktualumą – pirmą kartą vienoje vietoje sutelkiamas visas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas. Ši mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa suteikia didžiules galimybes mokslui ir verslui bendradarbiauti tarptautinėje erdvėje. Trečias argumentas – kuriama nauja Lietuvos mokslo infrastruktūra, kuri veiks atviros prieigos principu. Čia kalbu apie integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus – slėnius. Iki 2015 m. planuojame įgyvendinti slėnių programas ir atnaujinti infrastruktūrą. Taip pat numatyta didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir 2020 metais pasiekti ambicingą 1,9 proc. lygmenį nuo BVP (palyginti – Estija jau pasiekė 2 procentų lygį).

Kaip rodo praktika, nepakanka vien didinti finansavimą moksliniams tyrimams ir inovatyvioms įmonėms, jeigu mokslas ir verslas nebendradarbiaus.

Apskritai Lietuvoje verslas kol kas nesiveržia į mokslininkų erdvę, – tai rodo mūsiškių mokslo slėnių veiklos patirtis, o Lietuvos ekonomikos plėtra menkai priklauso nuo mūsų mokslininkų indėlio.

Beje, kaip mums sekasi inovacijų srityje, išvydo visa Europa, kadangi kovo 4 d. Europos Komisija paskelbė inovacijų 2014 m. švieslentę. Bendrame sąraše palypėjome laipteliu aukštyn (lenkiame bulgarus, latvius, rumunus ir lenkus) ir patenkame į „kukliuosius inovatorius“. Tačiau esame paskutinėje vietoje pagal ekonominius inovacijų rezultatus (innovationoutput) ir tik 24-ti pagal verslumą, 4-ti, deja, nuo galo, pagal įmonių inovacinę veiklą...

Nauja niša universitetams ir įmonėms

- Kokios būtų verslo ir mokslo bendradarbiavimo problemos jūsų žvilgsniu?

- Manau, pagrindinė problema – bendradarbiavimo kultūros ir tradicijų stoka. Kai kuriose srityse, pvz., lazerių, biotechnologijų, bendradarbiavimo kultūra susiklostė prieš kelis dešimtmečius be didelio valstybės įsikišimo, ir mokslininkams, ir verslininkams matant bendradarbiavimo teikiamą naudą. Kitose srityse tokį bendradarbiavimą reikia skatinti tam tikromis valstybės įgyvendinamomis priemonėmis, paprastai finansinėmis, kadangi verslas nėra pajėgus pats investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) arba nemato tokių investicijų naudos.

Atvirai kalbant, Lietuvoje nėra stiprios technologijų perdavimo kompetencijos, arba kitais žodžiais tariant – tarpinės grandies tarp mokslo ir verslo. Taigi atsiveria neišnaudota niša universitetams ir verslo įmonėms. Norėčiau nuoširdžiai paraginti: mokslo vadybininkai – mokslo idėjų komercializatoriai, išnaudokite palankias galimybes ir Lietuvos potencialą! Mokslo vadyba yra karšta tema ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ir Amerikoje. Universitetai rengia mokslo vadybininkus pagal atskiras studijų programas ir ši tendencija, manau, neaplenks ir Lietuvos.

- Ką planuojama daryti?

- Kaip jau užsiminiau, bus stengiamasi suartinti mokslą su verslu ir paskatinti kartu siekti bendrų rezultatų nesudėtingais finansiniais mechanizmais remiant bendrus projektus ir kitas iniciatyvas. Tačiau kad ir kokios lanksčios būtų valstybės taikomos bendradarbiavimo skatinimo priemonės, tam imlių įmonių dalis labai nedidelė palyginti su visais privataus sektoriaus dalyviais.

Nors visi suprantame, jog spartesnės šalies pažangos negalima tikėtis be mokslinių tyrimų ir inovacijų, be mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Investicijos į aukšto lygio mokslinius tyrimus pritraukia verslo užsakymus ir kuria pridėtinę vertę. Stiprūs mokslo centrai, turintys mokslinį potencialą ir naujausią įrangą, pritraukia pasaulinio masto įmones.

Jei norime veiksmingesnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo, būtinos ir šios priemonės: skatinti kurtis mokslui imlaus verslo formas (startuolius – start-up, taip pat spin-off procesą), besikuriančių mokslui imlių sektorių bendrą veiklą – klasterizaciją, MTEP potencialo koncentraciją, jo tarptautinio konkurencingumo augimą. Tai sudarytų palankias sąlygas pritraukti mokslui imlų verslą iš užsienio. Be to, reikia palaikyti, skatinti ir tradicinio verslo inovacijas.

Šios ir kitos priemonės planuojamos naujam ES struktūrinės paramos laikotarpiui, kurio pagrindinis akcentas – sumani specializacija, t.y. bus plėtojamos ir kuriamos tos technologijos ir produktai, kuriems sukurti Lietuva turi didžiausią mokslo ir ūkio potencialą ir geba juo pasinaudoti.

Finansavimas supaprastės

- Ar numatytas finansinis mechanizmas, padėsiantis ir mokslui, ir verslui glaudžiau bendradarbiauti?

- Norėčiau priminti, kad finansavimas buvo skiriamas ir anksčiau. Dar 2011 metais Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama paskatinti mokslo ir studijų institucijas ir ūkio subjektus bendradarbiauti kuriant inovatyvias technologijas ir jas komercinant, inicijavo finansavimo schemą. Ši schema buvo įgyvendinama skirtingomis Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ūkio ministerijos priemonėmis: Švietimo ir mokslo ministerija per Europos socialinio fondo agentūrą (ESFA) finansavo mokslinių tyrimų veiklas, o Ūkio ministerija per Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA) – mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą. Nors ketinimai ir buvo geri, ministerijoms iki galo nesusiderinus sąlygų ir finansavimo tvarkos, finansuota tik mokslinių tyrimų veikla ir tik trečdalis projektų, skirtų jų rezultatams sukomercinti. Pasidarė aišku, kad sudėtingi finansavimo mechanizmai, kada bendras projektas finansuojamas ir administruojamas skirtingų institucijų taikant skirtingas tvarkas, nepatrauklūs ūkio subjektams.

Siekiant išspręsti šią problemą, nauju ES finansinės paramos laikotarpiu ketinama inicijuoti panašią, tačiau paprastesnę ir verslui patrauklesnę schemą – jungtines mokslo ir verslo iniciatyvas sumanios specializacijos srityse. Įgyvendinant šią schemą, būtų paskirta viena institucija – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), kuri visiems bendra tvarka ir sąlygomis administruotų tiek Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis finansuojamus projektus, skirtus MTEP veiklai vykdyti, tiek Ūkio ministerijos lėšomis finansuojamus projektus, skirtus MTEP rezultatams sukomercinti.

Tikimės, kad tai paakins ir naujas įmones atrasti inovatyvių technologijų, produktų, procesų ar metodų komercinimo naudą.

Vartotojai ar nugalėtojai?

- Kas dar nauja numatyta, siekiant paskatinti verslo ir mokslo bendrus projektus?

- Ketinama finansuoti kompetencijos centrų kūrimąsi. Toks centras turės bendrą žinių perdavimo, inžinerinę, technologinę, gamybinę infrastruktūrą. Jame mokslo ir studijų institucijų mokslininkai kartu su ūkio subjektų tyrėjais vykdytų žinioms imliam verslui svarbius viešojo ir privataus sektorių poreikius tenkinančius MTEP, kurtų naujus produktus ir diegtų juos į rinką.

Dar viena svarbi užduotis valstybei – sumažinti biurokratizmą administruojant ir finansuojant MTEP projektus, ypač finansuojamus ES struktūrinių fondų lėšomis. Bus siekiama skatinti didesnį pasitikėjimą ekspertiniu, įskaitant ir tarptautinį, vertinimu ir atsisakant reikalavimų smulkmeniškai atsiskaityti už vykdomą MTEP veiklą ir panaudotas lėšas. Projektų vykdytojams pakaktų nurodyti tinkamas naudoti išlaidas ir apytiksles leidžiamas naudoti lėšų sumas šioms išlaidoms.

Tad valstybei iškyla dvi pagrindinės užduotys – lanksčiomis ir veiksmingomis priemonėmis skatinti kurtis naujus mokslui imlius verslo sektorius ir kartu dirbti su tradicinės pramonės sritimis, palaikyti jų realią, ne parodomąją, MTEP veiklą.

Tačiau dar neužsiminiau apie svarbiausia, be ko slėnių idėja, sumani specializacija, ekonomikos gerėjimas taip ir liktų miražas, – tai šalies jaunimas, jo perspektyvos studijuoti, įsidarbinti ir daryti karjerą. Kad pavyktų pasiekti visus šiuos tikslus, reikia atrasti būdų išlaikyti jaunimą Lietuvoje.

- Kaip?

Būtina daugiau dėmesio atkreipti į gabių vaikų ugdymą, geriau koordinuoti šią veiklą. Mokytojai, tėvai, mokslininkai – visi turime dirbti, kad vaikų gabumai, talentai būtų kuo anksčiau, jau pradinėse klasėse, atpažįstami ir jiems suteikiamos visos sąlygos atsiskleisti. Šiam svarbiam tikslui parengėme ambicingą Gabių vaikų ugdymo priemonių planą. O netrukus turėsime Gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo sistemos sukūrimo ir mokyklų šiems vaikams prieinamumo didinimo veiksmų planą. Į gabių vaikų ugdymą norime labiau įtraukti mokslo institucijas, mokslininkus, verslininkus.

Reikia taip paruošti žmones, kad jau nuo darželio ar pradinės mokyklos jie gebėtų sugalvoti naujų idėjų, mokėtų jas brandinti. Bet prieš tai dar reikia atlikti namų darbus – pirmiausia, peržiūrėti ugdymo programas, daug dėmesio skirti pagrindinėms kompetencijoms: raštingumui, mokėjimui skaičiuoti, matematikos, gamtos mokslams ir technologijoms. Norime, kad padaugėtų mokinių, kurie mokytųsi gamtos, technologinių mokslų ar meno paslapčių? Investuosime į gamtos, technologinių mokslų ir meninio ugdymo priemones. Globalizacijos akivaizdoje, kai pasaulis ir technologijos keičiasi greičiau, nei galime įsivaizduoti, mokyklose būtų prasminga įvesti verslumo ugdymo pamokas jau nuo pirmos klasės. Pagaliau turime atsakyti į klausimą – ar auginsime pasyvią vartotojų visuomenę, ar čempionus, gebančius generuoti naujas idėjas ir konkuruoti globalioje darbo rinkoje? Visada kartoju: tai, kaip mums seksis ateityje, priklauso nuo mūsų gebėjimo kurti ir panaudoti naujas žinias.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"