Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Bendruomenė turi padėti žmogui pritapti

 
2016 10 26 6:00
newyorker. com nuotrauka

Visame pasaulyje labai aktualus ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos. Kuo žemesnis žmogaus išsilavinimas, tuo brangiau jis kainuoja valstybei. Tačiau kokį ugdymą imigrantai ir pabėgėliai galės gauti mūsų mokyklose?

Ar tai, ką siūlome savo vaikams, tiks atvykusiems žmonėms. Juo labiau kad tarp pabėgėlių gali būti ir pradinės mokyklos nebaigusių suaugusiųjų, ir visai mokyklos nelankiusių vaikų.

Dr. Auksės Petruškevičiūtės pranešimu tarptautinėje konferencijoje „Passworld 2016 Latvia“ labai susidomėta, ypač kolegų estų.Alinos Ožič nuotrauka

Tokius klausimus kėlė dr. Auksė Petruškevičiūtė, neseniai tarptautinėje konferencijoje „Passworld 2016 Latvia“ skaičiusi pranešimą apie bendruomenės įtrauktį didinant migrantų ugdymosi galimybes. Nors Lietuva, Latvija ir Estija dar yra ramumos salelės, palyginti su kitomis šalimis, patiriančiomis pabėgėlių antplūdį, apie pabėgėlių integraciją galvojama jau dabar, nelaukiant, kol reikės imtis konkrečių veiksmų.

Spalį Rygoje Latvijos visuomenininkų organizuotoje konferencijoje, skirtoje imigrantų ir pabėgėlių integracijos iššūkiams analizuoti, dalyvavo mokslininkų iš visų Baltijos valstybių, taip pat Latvijos Parlamento narių, Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR), nevyriausybinių organizacijų atstovų. Latvijos nevyriausybinė organizacija „Balkan's Flower“ kelerių metų projektą įgyvendina su partneriais iš Lietuvos, Estijos, Kroatijos ir Vokietijos. Jis buvo pradėtas konferencija Kroatijoje. Tokias konferencijas numatyta surengti ir Lietuvoje bei Estijoje.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Socialinės edukacijos fakulteto lektorė, Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos direktorė dr. A. Petruškevičiūtė Rygoje vykusioje konferencijoje dalijosi įžvalgomis apie imigrantų ir pabėgėlių ugdymosi ypatumus ir ką daryti, kad jų integracija naujomis sociokultūrinėmis sąlygomis būtų sėkminga. Mokslininkė pristatė Lietuvoje diegiamą produktyviojo mokymosi modelį, kaip vieną tarptautiniu lygiu pasiteisinusių bendruomeninės mokyklos pavyzdžių.

Globaliai ir lokaliai

„Pabėgėlių problema yra opi visiems, nesvarbu, kad dabar Lietuvoje dar nepatiriame tokio didelio iššūkio. Ši problema labai glaudžiai susijusi su daugybe kitų problemų – emigracijos, imigracijos, reemigracijos. Kaip priimame kitokios kultūros, kitokio socialinio sluoksnio, kitokio išsilavinimo žmogų, ir ką jis mums reiškia, – kalbėjo „Lietuvos žinioms“ dr. A. Petruškevičiūtė. – Kita vertus, UNHCR atstovas Didzis Melbiksas konferencijoje pabrėžė, kad nederėtų pabėgėlius vadinti nelegaliais imigrantais. Imigrantas turi pasirinkimo laisvę – likti savo šalyje ar išvykti. Pabėgėlis tokios laisvės jau nebeturi. Jis priverstas bėgti iš tos vietos, kurioje gyvena. Todėl turime padėti pabėgėliams ir globaliai, ir lokaliai.“

Tarptautinės konferencijos „Passworld 2016 Latvia“ tikslas ir buvo išsiaiškinti, kaip gali padėti tuo lokaliu lygiu kiekviena šalis – Lietuva, Latvija, Estija. Kuo esame panašūs, kuo – skirtingi, ir kaip galėtume suvienyti savo pajėgas pabėgėlių krizei įveikti.

Nors konferencijoje nuskambėjo ir tokia mintis, kaip patikslino dr. A. Petruškevičiūtė, kad visiškai neteisinga sakyti: pabėgėlių krizė. Iš tikrųjų tai yra mūsų visuomenės krizė. Kažkas negerai ir mūsų visuomenei, jeigu atsiranda tokių dalykų. Kodėl pabėgėliai plūsta iš savo namų? Ir ką galime padaryti, kad viskas būtų nors šiek tiek kitaip.

Dėl nuoseklios integracijos

„Socialiniai pedagogai pirmieji tiesiogiai savo darbe patiria įvairias problemas, kurių visuomenė dar net nežino ir neatpažįsta, – sakė pašnekovė. – Pabėgėliai ir imigrantai ateina į mūsų kultūrą iš visai kitos kultūros. Ir mūsų tikslas yra padėti jiems integruotis, pritapti ir gyventi šioje kultūroje, nesvarbu, kiek joje bus – metus, dvejus ar dešimt, o gal išvyks dar greičiau arba dar vėliau.“

Konferencijoje pabrėžta, kad imigrantų ir pabėgėlių integracijai labai svarbus švietimas. Jis lemia sėkmę. Taip pat svarbu ne konkuruoti, o bendradarbiauti. Nevyriausybinės organizacijos ir valstybinis sektorius turi dirbti kartu, sinergiškai. Būtina tolerancija ir atvirumas pokyčiams. Suvokimas, kad taip, kaip buvo, jau niekada nebebus. Labai svarbus veiksnys, lemiantis sėkmę, yra žiniasklaida. Kokią žinią siunčia visuomenei visos medijos, kad ji nenusigręžtų, nepasidarytų priešiška. Ir kaip galiausiai mūsų visuomenė yra pasiruošusi priimti pabėgėlius.

„Jei nori kam nors padėti, turi žinoti situaciją įvairiais aspektais, – patikino dr. A. Petruškevičiūtė. – Darbas vyksta dviem kryptimis: su pačiais pabėgėliais ir su visuomene, nes kuo mažiau atsiversime jų priėmimui, tuo blogesnė bus padėtis. Kaip ir bet kokią rizikos grupę „nurašydami“, patys ją taip užsiauginsime, kad vėliau gali dvigubai, trigubai ar net keturgubai brangiau kainuoti.“

Svarbus kiekvienas žmogus

Mokslininkė 2011–2013 metais dalyvavo Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos mažinimo darbo grupėje, sudarytoje prie Europos Komisijos. Europoje ir visame pasaulyje labai aktualus ankstyvasis pasitraukimas iš švietimo sistemos. 2011 metais Europoje buvo apie 4,4 mln. jaunų žmonių iki 24 metų, turinčių tik pagrindinį arba žemesnį išsilavinimą ir jokios profesinės kvalifikacijos. Juos išlaikyti brangiai kainuoja kiekvienai valstybei. Strategijos „Europa 2020“ vienas tikslų – siekti, kad 2020 metais Europoje tokių jaunų žmonių būtų ne daugiau kaip 10 procentų. Lietuvoje jų yra 5,5 procento.

„Padėtis nebloga, palyginti su visa Europa, bet mūsų šalis maža ir labai svarbus kiekvienas jaunas žmogus, nes kuo daugiau tokių žmonių turėsime, tuo daugiau pinigų reikės į juos investuoti. Atliktais skaičiavimais, kuo žemesnis žmogaus išsilavinimas, tuo brangiau jis kainuoja valstybei. Anksti iš švietimo sistemos pasitraukę žmonės dirba juodą, nekvalifikuotą darbą, gauna mažesnį atlygį ir sumoka mažiau mokesčių, turi daugiau sveikatos problemų, dažniau linkę į rizikos elgesį ir jų gyvenimo trukmė trumpesnė. O kiek kainuoja valstybei išlaikyti vieną bedarbį?“ – vardijo dr. A. Petruškevičiūtė.

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos problema dažnai atsiranda tarp imigrantų. Jų mokymosi rezultatai dėl kalbos ar šeimos socialinio ir ekonominio statuso dažniausiai yra prastesni. O tarp pabėgėlių gali būti ir pradinės mokyklos nebaigusių žmonių. Nebegalioja, pasak mokslininkės, toks supratimas, kad, pavyzdžiui, trisdešimtmetis turėtų būti baigęs bent profesinę mokyklą, įgijęs vidurinį išsilavinimą. Ką ir kalbėti apie vaikus. Gal kai kurie iš viso nelankė mokyklos. O jei ir lankė, kokia buvo švietimo sistema. Kokių žinių įgijo lankydami mokyklą.

Viena rekomenduotinų ugdymo formų, kaip rodo Suomijos, Vokietijos, Olandijos ar JAV patirtis, gali būti vadinamasis produktyvusis mokymasis. Šį modelį kaip bendruomeninę mokyklą dr. A. Petruškevičiūtė pradėjo diegti Lietuvoje nuo 2012 metų. Jis skirtas paprastai IX –X klasių jaunuoliams, dėl įvairių priežasčių turintiems didelę riziką iškristi iš švietimo sistemos. Pagal susidarytą asmeninį planą moksleiviai tris dienas per savaitę mokosi mokykloje ir dvi dienas eina į praktinio mokymosi vietą konkrečioje bendruomenėje. Tai gali būti ir teatras, viešbutis, staliaus ar remonto dirbtuvė, veterinarijos vaistinė, kraštotyros muziejus, odontologijos kabinetas, ūkininko ūkis, gaisrinė. Kiekviena tokia įmonė ar organizacija priima jauną žmogų mokytis tris mėnesius. Kartu jis išmoksta socializacijos įgūdžių, kaip bendrauti su žmonėmis, būti pareigingam, atsakingam. Įgyja pasitikėjimo savimi. Pajunta mokslo prasmę.

„Taip atsiranda bendruomeninė mokykla. Į vaiko mokymosi procesą įsitraukia visa bendruomenė, labai aiškiai suprantanti, kad turi padėti, nes jis yra čia pat, šalia – kaimynas, pažįstamas, to paties miestelio ar miesto žmogus“, – pasakojo mokslininkė.

Padeda visa bendruomenė

Kitose šalyse jau seniai šis modelis taikomas įvairioms socialiai jautrioms grupėms. Lietuvoje, pasak dr. A. Petruškevičiūtės, jau yra tokios patirties, susijusios su reemigrantais. Jei ne bendruomeninė mokykla, tiksliau, viena tokia klasė mokykloje, du reemigravę berniukai, kuriems sunkiai sekėsi mokytis lietuvių kalba, gal būtų išvis nebesimokę.

Lietuva iš Baltijos šalių pirmoji įdiegė šį modelį. Dabar pagal jį dirba šešios Lietuvos mokyklos ir yra daugiau nei šimtas praktinio mokymosi vietų. Modelis taip pat išmėgintas suaugusiųjų ir profesiniam mokymui.

„Konferencijoje šį modelį pristačiau kaip vieną migrantų ugdymo galimybių, nes turi būti pasirinkimo įvairovė – kas, kam ir kur tinka. Jis ypač būtų naudingas suaugusiems žmonėms, – kalbėjo Ldr. A. Petruškevičiūtė. – Visa bendruomenė turi padėti žmogui integruotis. Bendruomenė gali išspręsti labai daug problemų. Viena jų – ir žmogaus ugdymas, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Imigrantai ir pabėgėliai geriau pažintų mūsų kultūrą, šalį, vietos bendruomenė geriau pažintų juos.“

Taip pat labai svarbu kuo daugiau pabėgėlių įtraukti į švietimą. Pavyzdžiui, dirbti mokytojais, būrelių vadovais ar auklėtojais dienos centruose. Juk tarp jų bus ir tėvų, ir mamų, ir įvairių specialybių žmonių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"