TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Beveik nuo nulio su šveicariška patirtimi

2015 06 17 6:00
Dr. Algirdas Žiogas beveik po dviejų dešimtmečių Šveicarijoje grįžo į Lietuvą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kamieninių ląstelių terapija – naujas gydymo būdas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Dr. Algirdas Žiogas, po 18 metų Šveicarijoje grįžęs į Lietuvą, čia mato unikalią galimybę kamieninių ląstelių tyrimų ir regeneracinės medicinos srityje.

Nuo pernai mokslininkas dirba Inovatyvios medicinos centre ir yra Kamieninių ląstelių tyrimų centro mokslo ir plėtros direktorius. Abu centrai įeina į Lietuvos kamieninių ląstelių klasterį, apimantį 11 organizacijų. Tarp jų - Vilniaus universiteto (VU) ligoninės Santariškių klinikos, "Biotechpharma“, keli „Northway" medicinos centrai. Kamieninių ląstelių tyrimų centras koordinuoja klasterį ir kuria naują, modernią infrastruktūrą. Ji suvienys kamieninių ląstelių tyrėjus ir gydytojus, kad kartu greičiau pasiektų rezultatų - naujų, kamieninėmis ląstelėmis grįstų gydymo būdų ir pažangiam gydymui skirtų medicinos produktų plėtros.

Ieškant alternatyvų

VU absolventas A. Žiogas Ciuricho universitete baigė doktorantūros studijas. Dirbo Ciuricho ir Berno universitetuose. Atliko ŽIV ir plaučių vėžio tyrimus, susijusius su genais, atsakingais už ląstelės dauginimosi reguliaciją, vėliau - kamieninių ląstelių tyrimus keliuose dideliuose Ciuricho universiteto ligoninės Regeneracinės medicinos laboratorijos projektuose.

"Ląstelių terapija dabar smarkiai plėtojama visame pasaulyje, nes gali būti aktuali įvairių ligų atveju, - sakė dr. A. Žiogas. - Pavyzdžiui, Šveicarijoje kasmet padaroma maždaug 35 širdies transplantacijas. Infarktą patiria apie 11 tūkst. žmonių. Vadinasi, tik nedaugeliui bus galima padėti, nes tiesiog nėra donorų. Inkstų ar akių ligų atvejais taip pat trūksta donorų. Todėl mokslas ieško naujų alternatyvų, kaip atkurti pažeistas organizmo funkcijas. Siekiama panaudoti jo vidinius išteklius ir ieškoma veiksnių, kurie leistų atkurti paties žmogaus ląsteles."

Ši idėja, pasak mokslininko, dėl žmonijos senėjimo yra viena svarbiausių pasaulyje. Dabar maždaug 10 proc. žmonių yra vyresni nei 65 metų. Dar po dešimtmečio pasaulyje bus daugiau kaip 2 mlrd. žmonių, vyresnių nei 60 metų. Tokio amžiaus regeneraciniai procesai, susiję su organizmo sveikimu po traumų ar ligų, yra kur kas lėtesni ir silpnesni nei jaunų žmonių. Reikia ieškoti būdų, kaip padėtį keisti.

Šiuo metu yra įteisintos trys kamieninų ląstelių terapijos sritys: kaulų čiulpų transplantacija (su ja susijęs gydymas taikomas ir Lietuvoje), odos atkūrimas ir akių gydymas panaudojant kamienines ląsteles. Visos kitos sritys - labiau eksperimentinės ir daug kas dabar investuoja į klinikinius tyrimus.

Šveicarijos Alpių kurorte Cerma su šeima, užvažiavę traukiniu į 3089 m aukštyje esantį Gornergratą. Horizonte matyti Šveicarijos simbolis Materhorno viršukalnė (4478 m)./Asmeninio albumo nuotrauka

Žingsnis terapijos link

Šveicarijoje dr. A. Žiogas tyrė daugiausia širdies kamienines ląsteles ir kraujagyslių atkūrimo procesus, labai svarbius, kad atkuriamas audinys gautų maitinimą. Kaip pabrėžė tyrėjas, norint atkurti pažeistus organizmo audinius, reikia pirmiausia mokėti atkurti kraujotaką. Šios srities tyrimai bus tęsiami ir Lietuvoje.

"Pavyzdžiui, plonytėse kojų kraujagyslėse, jei jos užsikemša, negalima taikyti šuntavimo ir blogiausiu atveju tenka amputuoti galūnes. Lietuvoje tokių amputacijų padaroma iki 400 per metus. Pačios ligos priežasčių neįveiksime, bet galbūt galime sukurti aplinką, kad susidarytų naujų kraujagyslių, - kalbėjo mokslininkas. - Yra ankstyvos stadijos klinikinių tyrimų, kai stimuliuojamas naujų kraujagyslių susidarymas, ir nereikėtų amputuoti kojos. Žmogus, panaudodamas savo vidinius išteklius, galėtų atkurti bent dalį kraujotakos funkcionalumo."

Numatoma ir daugiau tyrimų sričių. Tarkim, kremzlinio audinio atkūrimas. Naujoji Kamieninių ląstelių klasterio infrastruktūra bus pirmas žingsnis terapijos link. Šią vasarą turėtų būti baigtos įrengti specialios laboratorijos, vadinamosios švariosios patalpos, atitinkančios visus specifinius darbo su ląstelėmis reikalavimus. Penkiose laboratorijose bus galima atlikti kamieninių ląstelių tyrimus, dviejose chirurgijos palatose - klinikinį taikymą. Dar reikia sukurti metodikas ir technologijas, kaip kamieninių ląstelių padauginti tiek, kad turėtų terapinį poveikį.

"Jų iš tikrųjų išskiriame labai nedaug. Turime sugebėti padauginti ir išlaikyti, kad gebėtų virsti tuo, kuo mes norime, - pabrėžė tyrėjas. - Bet kokias manipuliacijas su ląstelėmis, paimtomis iš žmogaus ir auginamomis, reikia atlikti geros gamybos praktikos (GGP) patalpose, kuriose griežtai kontroliuojami daugelis dalykų: drėgmė, temperatūra, dalelių skaičius ore ir kiti parametrai, kad būtų garantuotas rezultatų patikimumas ir juos galėtume atkartoti."

Tokios laboratorijos kuriamos įvairiose pasaulio šalyse, ir Lietuva nelabai šiuo požiūriu atsilieka. Pavyzdžiui, Šveicarijoje vieną pirmųjų tokių laboratorijų Ciuricho universitetas įkūrė 2011 metais.

Perprogramuotos ląstelės

Iš pirminės ląstelės mūsų organizme gali atsirasti, kaip pasakojo dr. A. Žiogas, 220 skirtingų tipų ląstelių. Vėliau jos specializuojasi ir praranda tam tikras savybes. Sakysim, neuronai atlieka vienokią funkciją, širdies raumens ląstelės - kitokią. Ilgai buvo manoma, kad specializuota ląstelė nebegali grįžti atgal. Esminis lūžis įvyko 2006 metais, kai japonų mokslininkas prof. Shinya Yamanaka sukūrė vadinamąsias indukuojamas pliuripotentines ląsteles. 2012 metais jam paskirta Nobelio premija - greičiausiai tarp visų kitų laureatų, nes lėmė didelių biomedicinos mokslo pokyčių.

Prof. Sh. Yamanaka sugebėjo diferencijuotas ląsteles paversti pliuripotentinėmis - grąžinti atgal į embrioninę stadiją. Pavyzdžiui, žmogaus odos ląstelę padaryti beveik tokią pat kaip embrioninė kamieninė ląstelė, iš kurios vystosi žmogus. Tada indukuojamas pliuripotentines ląsteles galima paversti bet kokio tipo ląstelėmis. Turėdami tokį potencialą, mokslininkai gali atlikti įvairius tyrimus, tikrinti vaistų veikimą, sukurdami įvairių ligų "lėkštelės modelius". Tarkim, norint išrasti vaistus nuo Alzheimerio ligos, reikia biologinės medžiagos – sergančio žmogaus neuronų. Tai būtų neįmanoma, tačiau galima paciento odos ląsteles perprogramuoti į pliuripotentines ir tada paversti neuronais, leisiančiais atlikti tyrimus, kokios medžiagos galėtų stabdyti Alzheimerio procesus.

Pasak dr. A. Žiogo, pasaulyje daug centrų bando sukurti gydymo metodus įvairiausioms ligoms. Pavyzdžiui, japonai jau yra pradėję klinikinius tyrimus, kaip grąžinti žmonėms regėjimą atkuriant fotoreceptorius. Lietuvoje viena tyrimų sričių taip pat bus susijusi su indukuojamomis pliuripotentinėmis ląstelėmis, daugiausia orientuojantis jas paversti kraujagyslių ląstelėmis.

Tai, ko neturėjome

"Lietuvai bus geras postūmis, jei sueis perspektyvios mokslinės grupės į vieną vietą. Tačiau infrastruktūros ir pastatų neužteks, reikės investuoti į žmones, jų žinias, - kalbėjo Kamieninių ląstelių tyrimų centro mokslo ir plėtros direktorius. - Klasteris yra unikalus verslo ir valstybinių institucijų derinys. Pavyzdys, kad galime turėti daug lengvesnį perėjimą iš mokslo prie verslo. Pradžia įdomi ir sudėtinga, nes kuriame tai, ko neturėjome. Beveik viską pradedame nuo nulio."

Dr. A. Žiogas buria grupę, kuri bent pirminiu etapu galės atlikti nedidelius mokslinius tyrimus. Kviečiami studentai, kuriems būtų įdomu atlikti praktiką. Per ją išmoktų auginti ląsteles, jas stebėti, skaičiuoti, nustatyti, kiek yra gyvų, - tokių praktinių dalykų, kurių reikia kasdien ir be kurių negalima pradėti dirbti. Taip pat ieškoma tarptautinio bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis ir kompanijomis pasaulyje.

Nesijaučiant šveicaru

Darbo perspektyvos bei paskata perteikti svetur įgytas žinias ir buvo vieną priežasčių mokslininkui grįžti. Taip pat dažniau galės aplankyti tėvus. Vaikai augs lietuviškoje aplinkoje. Dukra Salomėja šį rudenį pradės lankyti mokyklą. Sūnus Mykolas - dvejais metais jaunesnis. Žmona Danguolė, Šveicarijoje auginusi vaikus, dabar dirba Biotechnologijos institute.

"Šveicarijoje gyvenau 18 metų, bet niekada nesijaučiau šveicaras. Galėjau gauti pilietybę, turėjome žaliąją kortelę, tačiau grąžinome. Kiti sugeba save "perjungti", kad galbūt gali tapti kuo nors kitu. Aš neįsivaizduoju, kad galėčiau save vadinti šveicaru, ir man grįžimas yra natūralus dalykas, - sakė dr. A. Žiogas. - Ryšys su Lietuva niekada nebuvo nutrūkęs - tiek darbo, tiek šeimos ar draugų požiūriu."

Mokslininko manymu, Lietuva padarė nemažą pažangą per du dešimtmečius. Tačiau yra taip pat nemažai ydingų dalykų. Kol jie nesikeis, sunku įsivaizduoti, kad daugelis norės grįžti ir investuoti. Reikėtų dar daug ką sutvarkyti, tada net klausimo nekiltų dėl dvigubos pilietybės.

"Lyginamės su estais. Galime lygintis su šveicarais, bet tada reikia atitinkamai ir elgtis. Jei priimame taisykles, jų turime ir laikytis. Dabar daugybė dalykų sakoma, bet nėra daroma. Šiuo požiūriu reikia visuomenės bendruomeniškumo. Žmonės turi būti atviresni vieni su kitais ir tas problemas nagrinėti. Tik bendruomenės sprendimas gali ką nors pakeisti”, - įsitikinęs dr. A. Žiogas.

Pasak mokslininko, Lietuvos pažangą stabdo kartais tokie keisti partiniai dalykai. Trūksta skaidrumo, patikimos informacijos, kad žmonės pasikliautų valdžios institucijomis ir mokesčių mokėtojams nereikėtų mokėti už tų, kurie dirba valstybinėse struktūrose, padarytas klaidas. To skaidrumo trūksta ir patiems žmonėms. Per įvairias sritis plaukia tokie grynųjų pinigų srautai, kurių valstybė nemato ir nesurenka mokesčių. Kai kas išlošia, o visi netenka pinigų, kuriuos galėtų skirti vaikų darželiams statyti, kitoms infrastruktūroms kurti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"