Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Biochemikas Juozas Nainys: pirmauti pasaulyje būnant Lietuvoje

 
2017 09 20 12:00
Vilniaus universiteto doktorantas Juozas Nainys neseniai dalijosi patirtimi, kaip taikyti mikroskysčių technologiją, ir su Oksfordo universiteto tyrėjais.
Vilniaus universiteto doktorantas Juozas Nainys neseniai dalijosi patirtimi, kaip taikyti mikroskysčių technologiją, ir su Oksfordo universiteto tyrėjais. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po metų stažuotės Kolumbijos universitete Niujorke biochemikui Juozui Nainiui, Vilniaus universiteto (VU) doktorantui, buvo pasiūlyta perstoti į doktoratūrą Amerikoje ir ten tęsti mokslinę karjerą. Tačiau jaunasis tyrėjas grįžo į Lietuvą.

Dvidešimt šešerių metų J. Nainys – ne pirmas ir ne paskutinis jaunasis mokslininkas, įgijęs patirties užsienyje ir pasirinkęs dirbti VU Gyvybės mokslų centre dr. Lino Mažučio įkurtoje Mikroskysčių laboratorijoje. Pats laboratorijos įkūrėjas, VU absolventas, Strasbūro universitete Prancūzijoje baigęs doktorantūros, Harvardo universitete JAV – podaktarines studijas, 2011 metais grįžo į Lietuvą, pasiryžęs įdiegti pažangią mikroskysčių technologiją, įgaunančią vis didesnį taikomumą įvairiose srityse.

Pirmieji du jo grupės tyrėjai, VU doktorantai Robertas Galinis ir Justina Rutkauskaitė baigia rašyti disertacijas Šveicarijos ETH Ciuricho universitete. VU doktorantas Rapolas Žilionis stažuojasi Harvardo universitete. Mikroskysčių laboratorija patraukė ir Oksfordo universitete Jungtinėje Karalystėje bakalauro bei doktorantūros studijas baigusį Karolį Leonavičių. Viena Mikroskysčių laboratorijos krypčių – vėžio tyrimai.

Pernai dr. L. Mažutis, dr. K. Leonavičius, doktorantai J. Nainys ir Dalius Kučiauskas įkūrė startuolį „Droplet Genomics“. Jaunieji mokslininkai ėmėsi komercializuoti mikroskysčių technologiją, leidžiančią pažvelgti į vėžį pavienių ląstelių lygiu. Siekiama sukurti aparatą, kuris būtų nesudėtingas naudoti, pagerintų duomenų kokybę ir būtų pritaikomas jau ligoninėse imti mėginius iš pacientų ir vietoje juos analizuoti.

Pasinėrus į tikrąjį mokslą

„Lietuvos žinioms“ J. Nainys pasakojo, kad nuo penktos klasės, kai pradėjo mokytis biologijos kaip atskiro dalyko, žinojo, kad bus mokslininkas ir savo ateitį sies su gyvybės mokslais. Studijuoti pasirinko biochemiją, plačiausiai, jo manymu, leidžiančią pažvelgti į ląstelę, į žmogų – pro fizikos, chemijos ir biologijos prizmę.

Vilniaus licėjaus absolventas nedvejodamas stojo į VU, nors nemažai bendraklasių išvažiavo studijuoti į užsienį. Jam patiko, kad VU daug dėmesio skiriama praktiniam mokslo aspektui. Studentai turi privalomą vienų metų praktiką bakalauro darbui atlikti. Taip pat suteikiama galimybė anksti pradėti dirbti laboratorijoje. Po pirmo kurso ja pasinaudojo ir J. Nainys.

„Iš pradžių darbas, aišku, pagalbinis, bet anksti pasineri į tikrąjį mokslą. Baigi bakalauro studijas, turėdamas ne tik teorinių žinių, bet ir trejų metų praktinės patirties. Užsienyje, pavyzdžiui, Anglijoje, labiau orientuojamasi į teorines žinias ir praktinė dalis – tik kelių mėnesių projektas bakalauro studijų pabaigoje“, – lygino tyrėjas.

Magistro studijoms J. Nainys taip pat pasirinko VU. Biochemijos magistro darbas, vadovaujamas prof. Almos Gedvilaitės, buvo skirtas naujų virusų paieškai, pradėtai dar per bakalauro studijas. VU ir Biotechnologijos instituto tyrėjai ieškojo naujų poliomos virusų laukinių graužikų organizme.

Juozas Nainys: „Jei norime prisidėti keičiant sistemą, turime patys būti Lietuvoje ir savo pavyzdžiu rodyti, kad ir mūsų šalyje galima kurti pasaulinio lygio mokslą.“

Ir pavyko tokių rasti – kaip trūkstamą grandį tarp žmogaus ir žemesnių žinduolių poliomos virusų, kažkuriuo evoliucijos etapu, matyt, persidavusių žmogui ir prisitaikiusių gyventi žmogaus organizme. Tyrimas publikuotas atviros prieigos žurnale „PLOS ONE“, turinčiame aukštą citavimo rodiklį.

„Poliomos virusai nėra pavojingi sveikam žmogui. Imuninės ląstelės pasirūpina, kad jie nieko blogo nedarytų, – aiškino jaunasis mokslininkas. – Tačiau nusilpus imunitetui ar, pavyzdžiui, po organų persodinimo, kai būna nuslopinama imuninė sistema, tie virusai gali sukelti komplikacijų. Kuo daugiau žinosime apie juos, tuo geriau seksis gydyti ar išvengti virusų sukeltų sutrikimų.“

Tarp geriausiųjų pasaulyje

Doktorantūros studijas J. Nainys norėjo sieti su vėžio tyrimais – svarbia ir sudėtinga sritimi. Ketino tęsti studijas užsienyje, bet sužinojo, kad Lietuvoje yra labai stipri dr. L. Mažučio grupė. Atrodė neprotinga važiuoti kur nors kitur, jei Lietuvoje dirba vienas geriausių savo srities specialistų pasaulyje.

„Dr. L. Mažučio sukurta pavienių ląstelių analizės technologija leidžia pažvelgti į auglį ne kaip į visumą, bet atskirai į kiekvieną ląstelę. Tada galime pasakyti, kad auglį sudaro, pavyzdžiui, trijų subtipų ląstelės, trijų skirtingų mutacijų ląstelės, taip pat yra tam tikrų imuninių ląstelių, galbūt tam tikrų kraujagyslių subtipų ląstelių. Auglys atsiskleidžia kaip labai aiški sistema, kuriai kur kas tiksliau galima pritaikyti vaistus, nes tiksliai žinoma, kas ten yra. Technologija taip pat pritaikoma ir kitiems fundamentiniams tyrimams“, – pasakojo J. Nainys.

Siekiama sukurti aparatą, kuris būtų nesudėtingas naudoti, pagerintų duomenų kokybę ir būtų pritaikomas jau ligoninėse imti mėginius iš pacientų ir vietoje juos analizuoti.

VU doktorantui dr. L. Mažutis suteikė galimybę net neprasidėjus studijoms išvažiuoti į stažuotę Kolumbijos universitete Niujorke, viename iš keturių penkių geriausių JAV. Metų trukmės stažuotei vadovavo dr. Dana Pe'er, pasaulinio lygio bioinformatikos specialistė. Jos laboratorija – viena pirmaujančių duomenų analizės srityje ir kuriančių kompiuterinės analizės metodikas.

„Tyrėme pacientų plaučių ir krūties vėžio mėginius. Aiškinomės, kaip žmogaus imuninė sistema bando susidoroti su ypač agresyviu vėžiu. Dabar labai populiari vėžio imunoterapija. Paties žmogaus imuninė sistema nukreipiama prieš vėžį. Mes siekėme nustatyti, kokios imuninės ląstelės yra tuose vėžio mėginiuose ir kokios – efektyviausios, kad būtų galima visą vėžio imuninę terapiją taikyti į tam tikrus ląstelių subtipus ir, einant giliau, – į tam tikrus receptorius, per kuriuos atpažįstamos vėžinės ląstelės“, – aiškino tyrėjas.

Dr. Lino Mažučio (trečias iš kairės) grupės tyrėjai: Karolis Goda, Juozas Nainys, Greta Stonytė, Dalius Kučiauskas, Rytis Kisielius, Karolis Simutis, Laurynas Karpus. Asmeninio albumo nuotrauka
Dr. Lino Mažučio (trečias iš kairės) grupės tyrėjai: Karolis Goda, Juozas Nainys, Greta Stonytė, Dalius Kučiauskas, Rytis Kisielius, Karolis Simutis, Laurynas Karpus. Asmeninio albumo nuotrauka

Bendradarbiavimas buvo abipusiškai naudingas. Kai tiriamos dešimtys tūkstančių ląstelių, duomenų yra daugybė, todėl reikalinga sudėtinga bioinformatinė analizė. J. Nainys turėjo eksperimentinės patirties, kaip tirti mėginius, o dr. D. Pe'er grupė – idėjų, kaip išanalizuoti tuos duomenis ir galiausiai ištraukti iš jų naudingos apibendrinančios informacijos. Iki šiol tokio lygio tyrimų nebuvo atlikta. Publikacija dar rengiama ir bus svarbi mokslo pažangai.

Lietuvoje smagiau

VU doktorantui siūlyta likti Amerikoje, tačiau jis neabejojo, kad tokio pat lygio tyrimus gali vykdyti ir Lietuvoje. Gyvybės mokslų centras ir dr. L. Mažutis sudaro puikias sąlygas. Naujas pastatas, moderni įranga, draugiškas kolektyvas. Ir dirbti Lietuvoje smagiau.

„Mokslo srityje labai svarbu, kad žmonės palaiko vienas kitą, nėra tokios didelės vidinės konkurencijos, ji nėra skatinama. Amerikoje populiaru, kai vadovas pasiima, pavyzdžiui, tris doktorantus ir visiems skiria tą patį darbą, – lygino tyrėjas. – Sukuriama konkurencija, kuris pirmas, kuris geriau padarys. Vadovui, aišku, ji naudinga, bet neretai baigiasi žmonių išsekimu. Nors galbūt visi trys doktorantai yra puikūs mokslininkai. Mano nuomone, taip daryti nėra žmogiška. Žinoma, to negalėčiau pasakyti apie visas laboratorijas ir juo labiau – apie dr. D. Pe'er grupę.“

Kita vertus, Amerikoje mokslas yra vienas svarbiausių valstybės prioritetų. Lietuvoje mokslo finansavimas, pasak J. Nainio, – nekryptingas ir labai nepastovus. Tai jo būna, tai nebūna. Keičiantis valdžiai, keičiasi ir požiūris į mokslo šakas.

„Tačiau jei norime prisidėti keičiant sistemą, turime patys būti Lietuvoje, toje terpėje, ir savo pavyzdžiu rodyti, kad ir Lietuvoje galima kurti pasaulinio lygio mokslą. Tada galbūt ir valdžia pradės kreipti daugiau dėmesio. Padidinus mokslo finansavimą, sukoncentravus jį į tas sritis, kuriose esame stiprūs, būtų galima pasiekti dar geresnių rezultatų ir pritraukti užsienio lietuvių grįžti į Lietuvą“, – įsitikinęs tyrėjas.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prieinama visiems vartotojams

Dr. L. Mažučio laboratorija bendradarbiauja su tyrėjų grupėmis Europoje ir Amerikoje. Mokslininkai dažnai keliauja į kitas šalis, kad galėtų vietoje atlikti eksperimentus. Pacientų mėginiai labai jautrūs, jų negalima transportuoti, nes ląstelės, paimtos iš organizmo, iš karto pradeda keistis. Vykstama į užsienį taip pat mokyti kolegų, kaip patiems taikyti mikroskysčių metodiką. Pavyzdžiui, J. Nainys neseniai dalijosi patirtimi su Oksfordo universiteto tyrėjais.

Mikrotechnologijų įmonė „Droplet Genomics“ jau parduoda savo produktų – įvairių smulkių prietaisų bei reagentų, reikalingų metodikai taikyti. Jų perka užsienio laboratorijos ir kompanijos.

„Lietuvoje per maža rinka ir nelabai kas gali sau leisti tokius tyrimus, nes jie kol kas labai brangūs, ypač duomenų analizė. Amerikoje vien per metus išleidome apie 1 mln. dolerių. Mūsų kompanijos vizija – atpiginti ir supaprastinti metodiką, padaryti ją prieinamą visiems vartotojams“, – kalbėjo J. Nainys.

Šioje srityje bendradarbiaujama ir su kitomis Lietuvos laboratorijomis – Biotechnologijos instituto, Biomokslų instituto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"