TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Braižant Lietuvos profesijų žemėlapį

2015 02 05 6:00
Antros pakopos studijos, įgyjant dar vieną kompetenciją, daugelyje sričių duoda gerų rezultatų. Net ir humanitarai ar socialinių mokslų atstovai randa darbo vietas. LŽ archyvo nuotrauka

Rinkdamiesi studijas aukštojoje ar profesinėje mokykloje abiturientai dažniausiai galvoja tik apie patį mokymosi procesą. Tačiau renkantis profesiją atsakingai, kaip pataria švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, reikia galvoti ir apie būsimą darbo vietą, įvertinti visas aplinkybes. Ar baigęs mokyklą turėsi darbą ir koks bus užmokestis, socialinės sąlygos, pagaliau statusas visuomenėje.

Šiuo požiūriu abiturientams turėtų padėti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) rengiamas Specialistų kvalifikacijų žemėlapis, suteiksiantis daug naudingos informacijos. Jį rengiant dalyvauja Ūkio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagrindinė Specialistų kvalifikacijų žemėlapio idėja – sukurti stebėsenos ir analizės sistemą, pagrįstą Lietuvos registrų duomenimis ir leidžiančią įvairiais pjūviais atlikti žmogiškųjų išteklių stebėseną bei prognozavimą. Siekiama sujungti ir panaudoti esamų registrų duomenis, papildant juos duomenimis, kurie iki šiol nebuvo kaupiami. Kvalifikacijų žemėlapis leis susieti studijų ir profesinio mokymo absolventus su darbo vieta pagal profesiją ir stebėti jų įsidarbinimą, darbo užmokesčio augimą, išvykimą į užsienį, verslumą, teritorinį išsidėstymą, profesinę, amžiaus struktūrą. Duomenys bus sujungiami ir kaupiami Švietimo informacinių technologijų centre. Jis sudarys galimybę ir kitoms valstybės institucijoms gauti kaupiamus duomenis bei naudoti savo informacinėse sistemose.

2013 metų pabaigoje - 2014 metų pradžioje "Sodrai" atlikus esamų darbuotojų profesijų surašymą, informacija pateikta apie 99,21 proc. apdraustųjų pagal profesijų grupes, išskirtas Lietuvos profesijų klasifikatoriuje. Kiekvienam naujai priimamam darbuotojui "Sodros" registre yra priskiriama profesijų grupė. Kad profesijų surašymas sukeltų kuo mažesnę administracinę naštą darbdaviams, Ūkio ministerija parengė adaptuotą Lietuvos profesijų klasifikatoriaus versiją. Ji apima profesijų grupių aprašus, profesijų paieškos pagal sąsajas su kitais klasifikatoriais galimybę ir vartotojams skirtą interneto svetainę. Duomenys iš "Sodros" registro 2014 metų spalį buvo perduoti Švietimo informacinių technologijų centrui. Šiemet Ūkio ministerija numato susieti Lietuvos profesijų klasifikatoriaus profesijų grupes su studijų ir mokymo programomis, kad būtų galima nustatyti, ar specialistai dirba pagal įgytą kvalifikaciją. Švietimo ir mokslo ministerija yra įsipareigojusi į Diplomų ir atestatų registrą įtraukti informaciją apie diplomus ir pažymėjimus nuo 1995 metų. Ji taip pat garantuos Švietimo informacinių technologijų centro - žemėlapio duomenų saugotojo - techninį aprūpinimą, susiejant duomenis su kitais valstybiniais registrais. 2014 metais ŠMM pavedimu Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centre (MOSTA) parengta pirminė specialistų kvalifikacijų poreikio analizė.

Ryškėjančios tendencijos

„Kuriamas žemėlapis atskleis išsamią informaciją, ką veikia mūsų absolventai baigę profesines ar aukštąsias mokyklas. Ar dirba kvalifikaciją atitinkantį darbą. Ar mokymasis padidino jų užimtumą ir mokymosi laikas, praleistas profesinėje ar aukštojoje mokykloje, nebuvo veltui. Duoda pridėtinę vertę ir pačiam asmeniui gaunant atitinkamą darbo užmokestį. Kokios profesijos yra paklausios ar nepaklausios darbo rinkoje, - vardijo švietimo ir mokslo viceministras R. Vaitkus. - Atlikus pirminę analizę matyti daug įdomių faktų. Pirmiausia, kaip ir reikėjo tikėtis, išsilavinimas suteikia pridėtinę vertę ir didina asmenų užimtumą. Tačiau ne visur."

Rimantas Vaitkus. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tarp aukštųjų mokyklų šiuo požiūriu išskirtina kolegijų teisės studijų programa, nes ją baigus užimtumas nepadidėja, yra mažesnis nei šalies vidurkis. Tarp profesinių mokyklų – pirminės profesinio rengimo programos, kai žmogus įgyja ir profesiją, ir pagrindinį išsilavinimą, t. y. baigia dešimt klasių. Tokie specialistai darbo rinkoje nėra paklausūs. Tačiau situacija analizuojama toliau, nes galimi atvejai, kai, pavyzdžiui, asmenys per Valstybinę mokesčių inspekciją išsiima patentus ir dirba statybininkais, meistrais, remontininkais ar santechnikais individualiai arba nelegaliai. Tiesiog nėra niekur užfiksuoti. Jie nesiregistruoja darbo biržoje, bet kartu nėra ir "Sodros" duomenų bazėje. Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad profesinės mokyklos neparengia darbo rinkai reikalingų specialistų.

Vis dėlto jau iš pirminės specialistų kvalifikacijų poreikio analizės matyti, kad darbo rinkoje paklausesni vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą ir profesiją įgiję specialistai. Tarp paklausiausių - logistikos ir informatikos specialistai. Jie jau bakalauro lygiu turi didesnį užimtumą bei geresnį darbo užmokestį. Antros pakopos studijos, įgyjant dar vieną kompetenciją, daugelyje sričių duoda gerų rezultatų. Net ir humanitarai ar socialinių mokslų atstovai randa darbo vietas.

Taip pat labai aiškiai matyti tiesiog kylančia kreive didėjantis atlyginimas praėjus pusmečiui ir vieniems metams, kai žmogus baigė mokyklą. Praktinis pasirengimas svarbus tiek universitetų, tiek kolegijų, tiek profesinių mokyklų absolventams. Įgyti praktiniai įgūdžiai ir kompetencija lemia akivaizdų atlyginimo didėjimą.

Nuo Vilniaus ir Kauno

Kvalifikacijų žemėlapis atskleis ir specialistų stoką ar perteklių, susijusius su geografine padėtimi, kokia yra darbo rinka visoje Lietuvoje. Pasak viceministro R. Vaitkaus, skirtumai - didžiuliai. Pavyzdžiui, Vilniuje 40 proc., o Plungėje - tik 7 proc. dirbančių žmonių turi aukštąjį išsilavinimą. Investuotojams, planuojantiems statyti pramonės įmonę, reikia žinoti, ar bus užtektinai specialistų aukštųjų technologijų procesams valdyti, ar turės jų atsivežti iš šalies, galvoti ir apie socialinės infrastruktūros plėtrą, butų, vaikų darželių statybą.

Kita vertus, Vilnius yra brangiausias miestas ir čia - didžiausi uždarbiai. Regionuose dirbantys specialistai uždirba mažiau nei sostinėje ar Kaune. Išsamiau išanalizavus pirminius duomenis, koks yra darbo užmokesčio vidurkis tarp atskirų aukštųjų mokyklų absolventų ir net vienodų krypčių studijas baigusių specialistų, bus galimi ir atitinkami palyginimai visos Lietuvos mastu.

Kol kas Specialistų kvalifikacijų žemėlapio rengėjai turi galimybę analizuoti tik 2012-2013 metų absolventų darbo karjerą. Vien per dvejus metus buvo išleista apie 300 tūkst. įvairaus rango specialistų. Kur jie pasidėjo, matyti pagal "Sodros" įrašus, valstybės registrų duomenis. Tačiau turėtas tik vienkartinis prisijungimas. Žemėlapiui reikalingiems asmenų duomenims iš valstybės registrų gauti būtini įstatymų bazės pakeitimai. ŠMM yra parengusi Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, jis pateiktas Seimui ir bus svarstomas pavasario sesijoje.

"Specialistų kvalifikacijų žemėlapis būtų tik pusė darbo be Lietuvos ūkio raidos prognozės, - pabrėžė švietimo ir mokslo viceministras. - Reikalingi profesijų tyrimai žvelgiant į ateitį, koks bus specialistų poreikis. Ūkio ministerijos įžvalgos dėl tolesnės Lietuvos ekonomikos raidos būtų labai svarbios. Pavyzdžiui, kokios pramonės sritys bus plėtojamos, gal atsiras galimybių išplėtoti visai naują sritį, ir ta kryptimi jau reikėtų po truputį sukti specialistų rengimą. Prognoziniai tyrimai leistų tiksliau nusakyti, ko ateityje reikės."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"