TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Brakonieriai jau tyko karališkųjų žuvų

2009 09 09 0:00
Brakonierių laimikiai būna ir dideli. Šios konfiskuotos lašišos išlieją aplinkosaugininkui R.Sakalauskui nelengva vienam išlaikyti.
LŽ archyvo nuotrauka

Ekonomikos krizė sparčiai gausina brakonierių būrius. Dabar jų armija nekantraudama laukia, kada upėse ir upeliuose pasirodys neršti atskubėjusios karališkosios žuvys - lašišos ir šlakiai.

Lašišų ir šlakių nugaros tuoj sujuoduos skaidriuose upių bei upelių vandenyse. Šios žuvys jau būriuojasi Baltijoje prie mūsų šalies krantų, dalis suka į Kuršių marias. Iš ten jos Nemunu ir kitomis upėmis kils aukštyn į gimtąsias vietas, kur išvydo pasaulį prieš keletą metų ir pasitraukė į jūrą.

Spalį ir lapkritį šių žuvų tuoktuvės bus pačiame įkarštyje - tuo metu atvėsęs vanduo jas tik įaistrina. Per ilgą kelią iki nerštaviečių vadinamosioms lašišinėms žuvims tenka įveikti rėvas, užtvankas ir kitas kliūtis, bet didžiausias jų tykantis pavojus - brakonieriai. Gamtosaugininkai neabejoja: šį rudenį, kaip ir kasmet, irgi nestigs barbarų, kurie nepaisys draudimo nesikėsinti į žuvis per nerštą. Juo labiau kad neršdamos lašišinės žuvys būna ne tokios atsargios nei paprastai, be to, upeliuose jas lengva pastebėti.

Tačiau nesnaudžia ir gamtos sergėtojai. Aplinkos ministerija paskelbė pradedanti žuvų apsaugos akciją "Lašiša 2009". Tokia akcija vyksta jau aštunti metai. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos jūros baseino valstybės (Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Švedija), bei Europos Ekonominė Bendrija 1992-aisiais pasirašė tarptautinio bendradarbiavimo konvenciją Baltijos jūros aplinkai saugoti - vadinamąją Helsinkio konvenciją.

Vienas jos priedų - tarptautinių veiksmų Baltijos šalyse planas "Lašiša 1997-2010", kuriuo Lietuva įsipareigojo saugoti ir gausinti lašišų bei šlakių išteklius. Pagal šį planą Baltijos valstybėse ir organizuojamos akcijos "Lašiša", o Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, kitaip dar vadinama Helsinkio komisija, kontroliuoja, kaip šis ir kiti įsipareigojimai vykdomi.

Pažeidimų daugiau

Aplinkos apsaugos pareigūnai per pirmąjį 2009 metų pusmetį įregistravo 14 proc. daugiau gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimų nei per analogišką 2008-ųjų laikotarpį. Ypač padaugėjo šiurkščių pažeidimų: mėgėjiškos žūklės - 26 proc., medžioklės - 34 procentais. Per pirmąjį pusmetį už gyvūnijos apsaugos teisės aktų pažeidimus skirta beveik pusė milijono administracinių baudų - 16 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu.

Didesnį brakonierių skaičių ir jų aktyvumą rodo tai, kad per pusę šių metų konfiskuota gerokai daugiau pažeidimo darymo įrankių: tinklų - 24 proc., duriamųjų ir užkabinamųjų žūklės įrankių - 67 proc. daugiau negu praėjusių metų pirmąjį pusmetį.

"Todėl akcija "Lašiša" šiemet dar reikalingesnė negu ankstesniais metais, antraip prarasime tuos žuvų išteklius, kuriuos išsaugojome ir gausinome", - neslepia situacijos rimtumo Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Sakalauskas. Sunkmetis paveikė ir šią instituciją - lėšų gamtai saugoti šiemet ji gauna mažiau negu pernai.

Sustiprins kontrolę

Akcija "Lašiša 2009" pradėta rugsėjo pirmąją, o bus baigta lapkričio 20 dieną. "Kaip ankstesniais metais, taip ir šį rudenį tuo laikotarpiu bus gerokai sustiprintas aplinkosaugos specialistų budėjimas prie vandens telkinių, kuriuose būna lašišų ir šlakių. Tai - Baltijos jūros priekrantė, Kuršių marios, Nemuno deltos regiono upės ir ypač Nemunas, nes jomis į nerštavietes traukia žuvys, taip pat Neries, Žeimenos, Meros, Vilnios, Šventosios ir Siesarties upės, kuriose yra daugiausia nerštaviečių", - vardijo R.Sakalauskas.

Pasak jo, minėtose vietose bus sustiprinta verslinės, mėgėjiškos ir specialiosios (mokslo reikalams bei žuvims veisti) žvejybos kontrolė, stabdomos ir tikrinamos, ypač tamsiu paros metu, įtartinų asmenų transporto priemonės, aiškinama vietos gyventojams ir žvejams apie akciją.

Iki spalio 20-osios bus budima prie Baltijos jūros pakrantės, Kuršių marių, Nemuno ir kitų jo deltos upių. Tai darys Klaipėdos ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai, jiems talkins Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai.

Per antrąjį akcijos etapą - nuo spalio 1-osios iki "Lašišos 2009" pabaigos - bus ypač saugomos lašišinių žuvų nerštavietės Neryje, Žeimenoje, Meroje, Vilnioje, Šventojoje ir Siesartyje bei šių upių regionuose. Akcijoje dalyvaus ne tik valstybiniai aplinkosaugininkai, bet ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, nes daug lašišinių žuvų migruoja Nemunu, Nerimi ir kitomis pasienio upėmis.

"Tačiau prie kiekvieno krūmo inspektoriaus nepastatysi, todėl daug paramos tikimasi iš meškeriotojų, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, kitų gamtos mėgėjų. Pareigūnai, gavę jų pranešimus apie pažeidimus, tuoj pat išskubės į tas vietas", - sako Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas.

Tramdys spiningautojus

Pamatei žeberklu, tinklais, elektra ar kitais draudžiamais būdais lašišas ir šlakius gaudantį žmogų, iškart aišku - brakonierius. Tuoj stverk mobilųjį telefoną ir skambink Aplinkos ministerijos bei Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos interneto tinklalapiuose nurodytais numeriais.

Tačiau ką daryti išvydus spiningautoją? Keletą pastarųjų metų taip žvejoti buvo nedraudžiama net ten, kur migruoja ar neršia lašišinės žuvys. "Ne lašišas gaudau", - aiškindavo žvejai, nors šios karališkosios žuvys jiems neretai užkibdavo. Žūklės taisyklės liepdavo paleisti jas atgal į vandenį, bet retas tai darydavo. O ir kas iš to: giliai įrijusi kabliuką žuvis neilgai gyvena ir paleista į laisvę. Žvejai net Neryje Vilniaus centre spiningais išgriebdavo lašišų ir šlakių, tada paslėpdavo laimikį ir girdavosi juo internete.

Šiemet tai daryti bus sunkiau: Aplinkos ministerija sugriežtino mėgėjų žūklės tvarką. Sudarytas vadinamųjų lašišinių upių ir upelių sąrašas, kuriame - 161 upelis. Juose nuo spalio 1-osios iki gruodžio 31 dienos uždrausta bet kokia žūklė.

Be to, Neryje ir kitose didžiosiose upėse, lašišų ir šlakių nerštavietėse bei šių žuvų susitelkimo vietose, nuo rugsėjo 16 iki spalio 15 dienos žvejoti leidžiama tik turint licenciją, o nuo spalio 16 iki gruodžio 31-osios šiuose upių ruožuose išvis draudžiama žvejoti.

Laisvesnė lašišų ir šlakių žūklė prasidės tik sausio pirmąją. Nuo tada iki rugsėjo 15-osios dešimtyje šalies upių - Minijoje, Veivirže, Skirvytėje, Jūroje, Atmatoje, Nemune, Neryje, Dubysoje, Siesartyje ir pajūrio Šventojoje - bus galima gaudyti šias žuvis įsigijus licenciją.

Baudas dar didins

Už neteisėtą lašišų ir šlakių žvejojimą baudžiama iki 700 litų bauda. Padarius šių žuvų ištekliams didelę žalą gali tekti sumokėti nemenką sumą pinigų arba prarasti laisvę iki ketverių metų.

Antai prieš trejus metus Utenos regiono aplinkos apsaugos pareigūnai sučiupo keturis Pabradės gyventojus, kurie Žeimenoje elektra užmušė keturias stambias lašišas. Kiekvienam brakonieriui buvo nurodyta sumokėti po 13 tūkst. litų baudą, be to, pateikta gamtai padarytos žalos sąskaita - 123 tūkst. litų. Pažeidėjai skundėsi teismams, bet nelaimėjo - nuostolius vis tiek turės atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kada, kur ir kaip sugauta vertinga žuvis, ieškinys už ją didėja daug kartų.

Ar ne per didelės baudos ir ieškiniai sunkmečiu? "Neretai sulaikome brakonierių, kurie už gamtosaugos pažeidimus bausti jau ne kartą. Vadinasi, reikia dar griežtesnių bausmių", - atsako R.Sakalauskas. Aplinkos ministerija kai kurias baudas siūlys didinti.

Pavojingos akistatos

Aplinkosaugininkų ir brakonierių akistatos būna dramatiškos, kartais net pavojingos. Antai šių metų liepos 25-osios vakarą Lūšių ežere (Ignalinos r.) gamtos apsaugos pareigūnai sulaikė rokiškiečius A.G. ir B.D., kurie gaudė žuvis elektros žūklės aparatu. Brakonieriai darbavosi įžūliai, net priplaukus pareigūnui ir liepus nutraukti žvejybą bei irtis į krantą nepakluso, smogė inspektoriui irklu. Smūgio aplinkosaugininkas išvengė, o į valtį atsitrenkęs irklas lūžo pusiau.

Tada brakonieriai sviedė į vandenį elektros žūklės aparatą ir puolė bėgti. Pareigūnai - vytis. Pamatę, jog pasprukti nepavyks, pažeidėjai išmetė ir sugautas žuvis, tačiau vis tiek nestojo. O kai vienas pareigūnų pabandė įšokti į jų valtį - pasipriešino.

Vis dėlto brakonieriai buvo sulaikyti. Atvažiavo policija, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Beje, vienas pažeidėjų už žvejybą elektros žūklės aparatu nuo 1998 metų sulaikytas jau ketvirtą kartą.

Ar gamta laimi iš brakonierių ir aplinkosaugininkų grumtynių? Ar verta eikvoti lėšas žuvims saugoti net sunkmečiu, kai dalis žmonių neturi darbo ir galbūt net sočiai nepavalgo?

Gamtosaugininkai ir mokslininkai neabejoja - verta. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto ichtiologai, skaičiavę lašišinių žuvų nerštavietes tose upėse, kur pernai vyko akcija "Lašiša", teigia, kad į jas atplaukė daug daugiau lašišų ir šlakių, o kai kuriose upėse nerštaviečių gerokai pagausėjo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"