TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Brangiausi grybai Lietuvoje

2014 08 23 6:00
Kuršių nerijos rezervate toks baravykas grybautojui gali kainuoti nuo 300 iki 500 litų. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Po truputį duris veriant rudeniui šalies miškuose ėmė itin gausiai dygti pirmieji baravykai, tačiau grybavimas Kuršių nerijoje atsieiti gali itin brangiai.

Dauguma šio UNESCO saugomo gamtos kampelio lankytojų neretai pamiršta, kad net ir per grybų sezoną gamtos rezervatuose ne vietiniams lankytis draudžiama. Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės Aušros Feser, nuo rugsėjo 1-osios iki lapkričio pabaigos grybus rinkti Grobšto ir Naglių rezervatuose leidžiama tik Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims.

O baudos už neleistiną lankymąsi rezervatuose – įspūdingos: nuo 300 iki 500 litų. Tad grybavimo azarto pagautiems žmonėms rudakepurės miško gėrybės gali atsieiti išties nepigiai.

„Nuo 2009 metų grybauti rezervatų miškuose galima tik vietiniams, tačiau jie turi pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius, kad yra registruoti Neringos savivaldybėje. Tinka ir lengvatinis kelto bilietas, nes tokius turi tik vietiniai. Kitus bausime. Pernai ši kontrolė nebuvo itin griežta, nes mums trūko inspektoriaus, o šiemet toks jau yra. Baus ir aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai“, - LŽ sakė A. Feser.

Grybingi miškai kaip tik yra Naglių rezervate, ypač – jūros pusėje. Tankiais ir brandžiais miškais, kokiuose auga daug valgomųjų grybų, apaugęs ir dalis Grobšto rezervato.

Aplinkosaugininkų taikomi apribojimai leisti grybauti tik vietiniams jau seniai nepatinka Neringos merijai. Jos atstovų manymu, taip yra tik be reikalo keliamas erzelis.

„Juk rudenį paukščiai jau nebeperi, nebeveda jauniklių. Tai ką ten saugoti? Aš manau, kad reikėtų leisti visiems lankytis tuose rezervatuose ir rinkti grybus. Jautriose pilkosiose ar baltosiose kopose jie neauga. O žmonėms reikia atsipalaiduoti, pailsėti. Labai dažnai netyčia grybautojai nuklysta į rezervatus, ypač tarp Juodkrantės ir Pervalkos. O aplinkosaugininkai juos gaudo, vaiko, baudžia. Kam reikia tų draudimų?“ – svarstė Neringos vicemeras Vigantas Giedraitis.

Jam keistai atrodo ir reikalavimas vietiniams žmonėms grybaujant nešiotis asmens tapatybės dokumentus, esą pagal juos vis viena neįmanoma nustatyti, ar grybautojas gyvena Neringoje, ar ne.

„Čia ir atvykėlis koks gali pasakyti, kad jis – vietinis. Tai negi kiekvieną tikrins, kaip kokį nusikaltėlį? Ruduo yra tinkamas metas pamatyti tuos rezervatus grybaujant, nieko blogo gamtai nepadarysi, geriau leisti žmonėms pasidžiaugti ja“, - tikino vicemeras.

Beje, draudimas ne vietiniams žmonėms rinkti miško gėrybes galioja ne tik Neringoje, bet ir Čepkelių, Viešvilės rezervatuose bei kitose saugomose teritorijose. Pajūrio regioniniame parke esančiame Plocio rezervate apskritai draudžiama lankytis kiaurus metus, net ir vietiniams. Bauda – analogiška: nuo 300 iki 500 litų.

„Keisti tie ribojimai... Mano draugai labai mėgsta grybauti būtent tarp Juodkrantės ir Pervalkos, jie žino ten gerų vietų, tačiau šis ruožas patenka į Naglių gamtos rezervatą. Bet prie jūros nėra jokių vertybių, ten – paprasčiausi pušynai. Tad ir juokaujame, kad rizikuojant galima prisirinkti pačių brangiausių Lietuvoje grybų“, - LŽ teigė viena klaipėdietė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"