TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Briuselio madai Lietuva nepasirengusi

2010 06 30 0:00
Ekologė Z.Dudutytė nuogąstauja, jog daug gyvsidabrio lempučių atsidurs sąvartynuose.
LŽ archyvo nuotrauka

Perdegė išgirta naujoji, taupioji jūsų elektros lemputė? Užjaučiame: atsikratyti ja nepakenkus gamtai bei sveikatai nebus lengva. Žinoma, jei esate tvarkingas pilietis ir nemesite šios atliekos į šiukšlių dėžę ar pro automobilio langą.

Europos Parlamentas ir Taryba nurodė iki 2013 metų pašalinti iš Europos Sąjungos (ES) valstybių rinkos įprastas kaitrines elektros lemputes. Jau pernai parduotuvėse neturėjo likti 100 vatų galingumo kaitrinių lempučių. Šiemet bus išstumtos 75 W, 2011 metais - 60 W, o 2012 metais - 40 W ir dar silpnesnės kaitrinės lemputės.

Jas pakeisti pasiūlyta kompaktinėmis fluorescencinėmis arba dienos šviesos lemputėmis (CFL). Jos naudoja 60-80 proc. mažiau elektros energijos nei kaitrinės lemputės ir 4-10 kartų ilgiau tarnauja. Tačiau kol kas naujosios lemputės ir keletą kartų daugiau kainuoja. Vis dėlto tvirtinama, jog CFL sumažins namų ūkio elektros energijos sąnaudas 10-15 proc. per metus, kiekviena šeima kasmet sutaupys apie 50 eurų, o visa ES - 5-10 mlrd. eurų. Lietuvoje esą kasmet bus sutaupoma 87,5 mln. litų.

Teigiama, jog dėl šios naujovės per metus į aplinką bus išmetama 15 mln. tonų mažiau anglies dvideginio. Kai kurių ekologų nuomone, didelės jo emisijos sukelia vadinamąjį šiltnamio efektą - klimato šiltėjimą.

Į Lietuvą CFL lemputės importuojamos iš Lenkijos, Vokietijos, Kinijos ir kitų šalių. Dalį jų gamina ir Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė "Naujasis Sirijus".

Ekologai nuogąstauja

Tačiau ne visi ekologai entuziastingai pritaria šiai naujovei. "Dienos šviesos lemputėse yra labai nuodingo metalo gyvsidabrio, - primena ekologinės organizacijos Baltijos aplinkos forumas aplinkosaugos ekspertė Zita Dudutytė. - Žinoma, jo ten nedaug, be to, kol lemputė nesudaužyta, gyvsidabrio garai į aplinką nepatenka. Tačiau kas bus, jei jos atsidurs šiukšlių konteineriuose ir sąvartynuose?"

Medikų duomenimis, maždaug 0,05 proc. arba apie 250 tūkst. ES gyventojų yra jautrūs ultravioletiniams spinduliams, o tokius skleidžia naujosios lemputės. Šiems žmonėms labiau tiktų dar modernesnės, dvigubo stiklo lempos, kur šviečiantį vamzdelį apsaugo stiklo kolba. Tada sumažėtų ir gyvsidabrio patekimo į aplinką rizika. Tačiau tokių lempučių dar labai mažai, jos brangios.

Skeptikai peikia ir CFL skleidžiamą elektromagnetinį spinduliavimą. Medikų paprašyti Ispanijos fizikai išmatavo elektromagnetinį lauką apie šias lemputes. Paaiškėjo, jog nuo šių lempučių reikėtų būti ne arčiau kaip metro atstumu.

Tačiau, žinoma, svarbiausia - gyvsidabris. Z.Dudutytė stebisi: šio toksiško metalo turintys medicininiai termometrai išimami iš apyvartos, o gyvsidabrio lempas naudoti skatinama. Kas bus, kai ši naujovė paplis masiškai? Nors ir tikinama, kad CFL ilgaamžės, jau dabar yra nemažai perdegusių ar kitaip sugedusių lempų. Kur tokias dėti? Juk mesti pavojingas atliekas į konteinerius draudžiama.

"Jokių problemų, - ramina Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Rimaitytė. - Perdegusias lemputes galima atiduoti į tas parduotuves, kurios jomis prekiauja. Vieną atiduodi, kitą perki. Sudužusias reikia pristatyti į savivaldybių įrengtas pavojingų atliekų aikšteles."

I.Rimaitytės žiniomis, prie didžiųjų pramoninių prekių parduotuvių yra atliekų konteineriai, į kuriuos galima mesti lemputes. Ši paslauga nemokama, net nebūtina pirkti naują.

Kur dėti perdegusią?

LŽ patikrino, kaip yra iš tikrųjų. Paskambinau į buities prekių prekybos centro "Senukai" Kaune informaciją ir sakau: "Perdegė manoji dienos šviesos lemputė, girdėjau, jog nevalia jos bet kur išmesti. Ar galiu pas jus atnešti?" - "Parduotuvėje nepriimsime, bet prie jos stovi konteineris - ten ir meskite", - leido informatorė.

Tačiau ar tai bus ekologiška? Juk tikriausiai krisdama į konteinerį lemputė suduš ir gyvsidabris pradės garuoti... Tiek to, paieškosiu, kur pavojingą atlieką priims saugiai.

"Jeigu pirksite naują lemputę, senąją galite palikti mūsų informacijos centre", - nudžiugino "Senukų" prekybos centro Vilniuje, Ukmergės gatvėje, darbuotoja. Analogiška parduotuvė sostinės Lukšio gatvėje perdegusią CFL priimti atsisakė, net jei pirkčiau naują. "Neturime kur dėti, konteineris buvo, bet išvežė", - išgirdau paaiškinimą.

Paskambinau ir į buities prekių tinklą "Topo centras". "Senas baterijas priimame, o lempučių - ne", - pareiškė jo informatorė.

Kitas skambutis - į analogišką buities ir elektronikos prekių tinklą "Elektromarkt". "Kas jums sakė, kad lemputes privalo priimti parduotuvės? Pirmą kartą tai girdžiu. Niekada to nedarėme ir abejoju, ar darysime", - kalbėjo šio tinklo informacijos telefonu atsiliepęs vaikinas.

Daug CFL lempučių parduodama prekybos tinkle "Maxima". Gal ten man pavyks atiduoti perdegusią lemputę? Renku informacijos telefono numerį. "Ne. Nepriimame", - nenorėjo girdėti net apie mainus į naują prekę informatorė.

Lietuvoje veikia Elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija EPA. Gamintojai ir importuotojai yra atsakingi už atliekų tvarkymą ir finansavimą. Štai ten tikrai sutiks mane išskėstomis rankomis! "Mes priimame tik elektros ir elektronikos įrangą, o CFL lemputės nėra tokia įranga. Vežkite į savivaldybės atliekų aikštelę", - pareiškė Edgaras, atsiliepęs EPA tinklalapyje nurodytu "Informacijos apie atliekų tvarkymą" telefonu.

Tame pačiame tinklalapyje atsiverčiau "Prietaisų, kurie yra elektronika", sąrašą. 5 skyriuje parašyta "Kompaktiškos fluorescencinės lempos", kiek toliau - "Kita apšvietimo įranga". Ponas Edgaras suklydo? Bet ką čia ginčytis. Geriau pradžiuginsiu EPA konkurentę - elektroninių atliekų perdirbimo įmonę EMP. Ji išgabena šias atliekas net iš tolimų Lietuvos kampelių.

Surenku EMP interneto tinklalapyje nurodytą "Atliekų taksi" numerį. "CFL lempos? Paimsime. Kilogramas jums kainuos tik 5 litus, tiesa, dar 50 litų už mūsų mašinos atvažiavimą. Tačiau šiuo metu vyksta akcija: jeigu pridėsite dar kokią nors kitokią elektronikos atlieką, pavyzdžiui, kompiuterį, skalbimo mašiną, televizorių ar pan. - penkias jūsų lempas paimsime nemokamai", - aiškino "Atliekų taksi" operatorė.

Atsisako neteisėtai

Prekybos centre "Senukuose" Kaune ir Vilniaus savivaldybės didelių gabaritų atliekų aikštelėje Gariūnuose, kaip paaiškėjo po pusdienį trukusių paieškų, galiu atiduoti sugedusią CFL lemputę. Jei pirkčiau naują, senąją galima nunešti į "Senukus" sostinės Ukmergės gatvėje.

Skambinau ir į kai kurių mažesnių miestų - Radviliškio, Kėdainių pramoninių prekių parduotuves. Ten apie senas lemputes nenorėjo net girdėti.

"Tai pažeidimai. Pardavėjus, kurie prekiauja CFL lemputėmis, tačiau atsisako priimti perdegusias mainais į naujas, galima bausti", - išklausiusi LŽ tyrimo ataskaitą pareiškė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė. Atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja elektros ir elektronikos įrangos perdirbimu bei tvarkymu rūpintis gamintojus, importuotojus ir prekiautojus.

Dalis atsakomybės tenka ir savivaldybėms - jos privalo tvarkyti buitines atliekas, tarp jų ir buityje susidarančias pavojingas. Specifinėms atliekoms kaupti kiekviena krašto savivaldybė turi įrengti specialias aikšteles, šimtui tūkstančių gyventojų - ne mažiau kaip vieną.

Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatyta, jog Vilniuje turi būti 11 atliekų surinkimo aikštelių. Kol kas yra tik viena - minėtoji Gariūnuose, kur ir pasiūlė man nugabenti perdegusią lemputę.

"Jeigu savivaldybė gautų gaminio mokestį, kurį valstybei moka gamintojai ir prekybininkai - tokių aikštelių būtų tiek, kiek reikia", - aiškino Vilniaus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė.

Pasak jos, dar pirkdamas prekę vartotojas sumoka mokestį už būsimą jos sutvarkymą ir perdirbimą, kai toji prekė taps atlieka. Šis mokestis įkalkuliuotas į prekės kainą, tad gamintojai ir prekybininkai nuostolių beveik neturi. "Kur nuplaukia tie pinigai, kodėl mums jų neperveda? Šito paklauskite Aplinkos ministerijoje", - pasiūlė V.Braškienė. Anot jos, savivaldybei tenka atliekų surinkimo aikšteles statyti ir prižiūrėti iš savo biudžeto.

Trūksta tik noro?

"Iš tiesų Aplinkos ministerija administruoja gamintojų ir importuotojų mokestį valstybei, - patvirtino V.Karosienė. - Už tuos pinigus perkame atliekų konteinerius ir dalijame savivaldybėms, todėl jos neturėtų skųstis, jog nieko negauna. Priešingai - galėtų sumažinti tarifus."

V.Karosienės duomenimis, atliekų surinkimo aikštelėms statyti finansinės ES ir mūsų valstybės paramos nestinga. "Trūksta tik savivaldybių noro. Ypač Vilniuje. Ne kartą prašėme, įtikinėjome, barėme Vilniaus savivaldybės vadovus, jog sostinėje šis darbas vyksta lėčiausiai visoje Lietuvoje. Jie teisinasi, esą neranda vietos, brangi žemė ir t. t.", - pasakojo V.Karosienė.

Aplinkos ministerija svarsto galimybę dar griežčiau įpareigoti elektros ir elektronikos įrangos gamintojus, importuotojus ir prekybininkus rinkti bei tvarkyti elektronikos atliekas.

"Vakarų šalių parduotuvėse, kurios pardavinėja lemputes, yra jų perdirbimo prietaisai. Atneši seną lemputę ir įmeti. Kai jų susikaupia daugiau, pardavėjas spusteli mygtuką - presas lemputes sutraiško, duženos išlydomos, o gyvsidabris surenkamas. Be abejo, visa tai uždara, garai į aplinką nepatenka", - sakė Inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas, mokslų daktaras Rimantas Budrys.

Jis nesiryžo spėti, kada tokia tvarka bus Lietuvoje. "Manau, daug CFL lempučių pateks į šiukšlių konteinerius, sąvartyną, supleškės atliekų deginimo krosnyse, mėtysis pakelėse ir pamiškėse. Juk čia - Lietuva", - sakė mokslininkas.

Citata 1: Gyvsidabrio turintys medicininiai termometrai išimami iš apyvartos, o gyvsidabrio lempas naudoti skatinama.

Citata 2: Pardavėjus, kurie prekiauja CFL lemputėmis, bet atsisako priimti perdegusias mainais į naujas, galima bausti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"