TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Brolių kuriami kristalai - geriausi pasaulyje

2012 07 31 8:29
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Kristijonas (kairėje) ir Augustinas yra lyderiai pasaulyje sukurta nauja technologija ir pasiryžę nepraleisti palankaus startinio momento.

Dvidešimt aštuonerių fizikos mokslų daktarai Augustinas ir Kristijonas Vizbarai pasiekė išskirtinių rezultatų pasaulio mastu. Sukurti unikalūs prietaisai netrukus bus gaminami Lietuvoje. Išradėjai įsitikinę, kad nebėra ko laukti. Jei ne dabar, tai turbūt  niekada. Juo labiau kad ir geresnių sąlygų aukštųjų technologijų įmonei įkurti nebūtų galėję tikėtis.

"Kiekvienas, kuris sako, kad Lietuvoje blogai, turi prisiimti atsakomybę ir pasakyti, ką pats padarė, jog būtų geriau. Jei tik sėdi ir vegetuoji, blogai bus bet kur - Lietuvoje ar užsienio valstybėje. Jei stengiesi padaryti, ką gali, geriau, kad sukurtum kokią nors vertę, viskas atrodo labai gerai. Ir eina geryn", - kalbėjo A.Vizbaras.

Traukos centras

Dvyniai Augustinas ir Kristijonas, kaip ir jų ketveriais metais vyresnis brolis Dominykas Vizbaras, po studijų užsienyje grįžo į Lietuvą, o neseniai Vilniuje įkūrė bendrą aukštųjų technologijų įmonę "Brolis Semiconductors". Komandoje kol kas - tik trys. Ketvirtas bus elektronikos inžinierius Mantas Sakalas, net po 11 metų grįžtantis į Lietuvą iš Vokietijos. Nuo rugsėjo jis pradės eiti įmonės vyriausiojo inžinieriaus pareigas.

Įmonės "Brolis Semiconductors" generalinis direktorius D.Vizbaras Klaipėdos universitete baigė transporto inžinerijos bakalauro, o Antverpeno universitete (Belgija) - transporto ir jūrų technologijų vadybos magistro studijas. Lietuvoje ėmęsis savo verslo, 2007 metais įkūrė įmonę "Brolis Timber" ir iki 2011 metų ėjo generalinio direktoriaus pareigas. Jaunasis verslininkas finansavo ir brolių dvynių studijas užsienyje.

Kristijonas, "Brolis Semiconductors" technikos direktorius, ir Augustinas, komercijos direktorius, Vilniaus universitete (VU) baigė  elektronikos inžinerijos bakalauro, Karališkajame technikos universitete Švedijoje - fizikos magistro studijas ir šiemet  Miuncheno technikos universitete gavo fizikos mokslų daktaro laipsnius.

"Ilgainiui bus ir daugiau žmonių. Planuojame įtraukti studentus tiek bakalauro, tiek magistro baigiamiesiems darbams atlikti, - pasakojo broliai. - Per ateinančius penkerius metus išaugsime galbūt iki 20 darbuotojų. Kuriame didelės pridėtinės vertės produktą ir mūsų stiprybė - ne rankos, o protas. Tačiau jei nepriimame daug žmonių, dar nereiškia, kad sukuriame mažai darbo vietų. Turime technologiją, kuri leidžia užauginti kitiems reikiamus kristalus, kad galėtų pasigaminti sumanytus prietaisus be didelių investicijų į gamybą ir parduoti galutinį produktą. Aplink gali kurtis daugybė kitokių verslo modelių. Iš tikrųjų tokios kompanijos yra mūsų pagrindiniai klientai visame pasaulyje nuo Švedijos iki Amerikos."

Asmeninio albumo nuotraukos/Kristijonas (kairėje) ir Augustinas Miuncheno technikos universiteto Walter Schottky instituto švaros kambariuose. Artimiausiu iš trijų matomų molekulinio pluoštelio epitaksijos reaktorių buvo padėti pamatai "Brolis Semiconductors" idėjai.

Proto įkrės fizika

Augustinas ir Kristijonas baigė vidurinę mokyklą Vilniuje. Anksčiau šeima gyveno Panevėžyje ir visi, skatinami tėvo Valdemaro Vizbaro, didžiausio Lietuvoje burlaivio "Brabander" kapitono, buriavo. Dominykas norėjo būti arčiau jūros, todėl pasirinko studijuoti Klaipėdos universitete, o vėliau Antverpene - jūrų technologijų vadybą.

"Mudu nelabai žinojome, kur stoti. Gal į teisę ar ekonomiką - kaip daugelis?! - prisiminė buvusias abejones Augustinas. - Mokykloje viskas sekėsi gerai. Tėvas pasakė: "Eikite į fiziką, bent proto įkrės." Tėvas pats fizikas, mama - biochemikė. Pamėginome, įstojome ir užsikabinome nuo pat pirmo kurso. Dėstytojai buvo labai geri, sugebėjo sudominti, įtraukti į laboratorinius darbus, ir nė vienas studentas nesigailėjo pasirinkęs telekomunikacijų fizikos ir elektronikos programą."

Pradėję dirbti prof. Viliaus Palenskio ir prof. Jono Matuko vadovaujamoje Triukšmų tyrimų laboratorijoje, studentai susipažino su pirmaisiais puslaidininkių prietaisais. Tarp jų buvo ir plika akimi vos matomi puslaidininkių lazeriai. Tuo metu atrodė fantastiška, kaip tokius mažus prietaisus padaro. Visa aparatūra - gal dar iš Jurijaus Garagino laikų, kaip patys juokaudavo, ir vis sunkiau buvo rasti įkvėpimo, kad tai, ką čia daro, nėra labai atsilikę, palyginti su visu pasauliu.

"Mėginome kaip nors kabintis ir jau nuo antro kurso dairėmės, kur galėtume tęsti magistro studijas užsienyje, - sakė Kristijonas. - Lietuvoje tuo metu net nebuvo jokių ženklų, kad pasilikę galėtume dar ko nors išmokti ir patobulėti puslaidininkių mikroelektronikos srityje."

Švedijoje neužsibuvo

Magistro studijos brolių pasirinktame Karališkame technologijų institute Švedijoje buvo gana kryptingos - puslaidininkių nanoelektronika, tačiau tempas pasirodė per lėtas. Be to, norėjo kuo greičiau pradėti praktinį darbą, nes ir Vilniuje trejus metus dirbo laboratorijoje. Stokholme tokių galimybių nebuvo. Rugpjūtį atvykę mokytis, jau spalį, kaip pasakojo Augustinas, sukirto rankomis su vokiečiais, kad per metus užbaigę dvejų metų magistrantūrą, vyks į Miuncheno technikos universitetą.

"Buvome baisiausiai "užsigazavę", o Švedijoje tu niekur nenubėgsi, - juokėsi Kristijonas. - Ten jau daug metų dirbantis lietuvis prof. Saulius Marcinkevičius iš karto mums pasakė: "Kai tokia motyvacija ir noras dirbti, jums reikia Amerikos arba Vokietijos. Kitur Europoje niekas taip nesiverčia per galvą."

Į JAV išvykti būtų buvę gerokai sudėtingiau, nes priėmimas į universitetus vyksta tik dukart per metus, be to, būtų užtrukę tvarkydami dokumentus. Nenorėjo praleisti veltui metų. Juolab kad į Miuncheno technikos universitetą galėjo patekti kur kas paprasčiau. Per "Google" susirado, kad yra siūlomi magistro baigiamieji darbai. Tema atitiko, parašė laiškus, sulaukė atsakymo, nuskrido asmeniškai susitikti. Tada dar reikėjo Karališkajame technikos universitete susikelti visas magistrantūros paskaitas į vienus metus ir išlaikyti egzaminus. Ypač intensyvus buvo paskutinis pusmetis. Per dvi egzaminų savaites teko kasdien laikyti po egzaminą. Švedijoje jie gana sudėtingi - penkios valandos raštu. Paskutiniams trims beveik nesiruošė, nes galva, kaip pripažino Augustinas, jau visai buvo išūžta. Vis dėlto egzaminus broliai išlaikė kuo puikiausiai, susikrovė lagaminus ir jau liepos mėnesį iškeliavo į Vokietiją atlikti baigiamojo magistrantūros darbo.

Per draugų vestuves nacionaliniu bavarų apdaru odinėmis kelnėmis "lederhosen".

Verti tik geriausi

"Miuncheno technikos universitete buvo visiškai kitoks požiūris, - prisiminė Augustinas. - Prof. Markusas-Christianas Amannas pasakė: "Štai mūsų laboratorijos, mūsų techninės galimybės, dirbkite dieną naktį - visiška laisvė, tačiau turite kurti ir turi būti rezultatai." Buvo fantastiška. Iki išnaktų darydavome savo diplominius darbus, o du kartus per savaitę eidavome "ant kilimėlio" papasakoti, ką nuveikėme per praėjusias dienas. Labai greitai perėmėme visas technologijas, išmokome dirbti esama aparatūra ir net spėjome pasiekti rekordinių rezultatų, iš kurių jau buvo rengiamos publikacijos."

Broliai ėmė svarstyti ir apie doktorantūrą, tačiau ketino vykti į Ameriką, nes likti Vokietijoje buvo didelė konkurencija - dar septyni vokiečiai. Kai nuėjo pas darbo vadovą rekomendacinio rašto, prof. M.-Ch.Amannas paprašė šiek tiek palaukti, o po kelių valandų pranešė, kad nutarta Augustiną ir Kristijoną išlaikyti bet kokia kaina. Iš pradžių įdarbino asistentais, vėliau, prasidėjus doktorantūrai, suteikė mokslo darbuotojų statusą. Gaunamas geras atlyginimas išsprendė visas pragyvenimo problemas. Tereikėjo dirbti.

"Vokietijoje darbo kultūra turbūt geriausia Europoje, - lygino pašnekovai. - Darbomanai beveik visi. Turi dirbti taip, kad rezultatai būtų labai geri. Darbo vadovas sakydavo: "Man nereikia, kad darytumėte gerus prietaisus. Arba sukuriate visiškai naują, kokio niekas dar nepadarė, arba kur kas geresnį nei kitų. Tik tokie rezultatai verti dėmesio ir yra publikuojami."

Iš mokslo - į pramonę

Augustino darbo tema buvo kvantiniai kaskadiniai lazeriai. Jis sukūrė vienintelius pasaulyje tokius sudėtingus kvantmechaninius prietaisus, generuojančius naujus bangų ilgius, o gauti moksliniai rezultatai skelbti tiek kviestiniuose tarptautinių konferencijų pranešimuose, tiek specializuotų mokslo leidinių publikacijose.

Kristijonas pasirinko temą arčiau taikymo - lazerinių diodų kristalų auginimą - ir sukūrė rekordinių prietaisų pasaulio mastu. Būtent ši technologija dabar komercializuojama brolių įkurtoje įmonėje Lietuvoje.

"Pavyko sukontroliuoti tam tikrus kristalų auginimo gamybos procesus, todėl galėjome pasiekti didelį atsikartojamumą, - pasakojo atradimų autorius. - Kontroliuodami junginių auginimą, galime gaminti prietaisą nuo pradžios iki galo bei garantuoti, kad jis toks ir bus. Galimybė atkartoti yra natūralus žingsnis iš mokslo į pramonę. Vienas sėkmės atvejis įdomus mokslo požiūriu, tačiau praktiniam taikymui neturi jokios vertės. Kol nėra atsikartojimo, niekas į pramonę neina."

Lygiai prieš metus išsikristalizavo mintis, kad reikėtų sukurtus prietaisus komercializuoti. Kaip prisiminė Augustinas, vienas kartu dirbęs amerikietis profesorius iš Teksaso vis kartojo: "Kurkite kompaniją". Pradžioje dvejojo - vis dėlto sudėtinga, tačiau pradėtas rodyti didelis dėmesys tiek iš pramonės, ypač Amerikos, tiek iš mokslo bendruomenės, padėjo apsispręsti.

Dominykas - "Ambersail" jachtos įgulos narys, dalyvavo "Tūkstantmečio odisėjoje" aplink pasaulį, taip pat daugelyje pasaulinių regatų.

Kai esi lyderis

Šiuo metu puslaidininkių lazerių technologija patentuojama. Dar vieno prietaiso koncepcijos patentas bus įregistruotas kartu su amerikiečiais. Patentų bus ir daugiau. Planuojamas visas jų paketas per septynerius metus.

"Toks procesas natūralus. Aukštųjų technologijų įmonėje tavo darbas - generuoti inovacijas. Privalai kurti, - kalbėjo išradėjai. - Be to, negalime praleisti startinio momento. Ta technologija, kurią turime, esame lyderiai pasaulyje ir galime padaryti kai kuriuos prietaisus, labai dominančius rinką. Galutinis produktas atsiras tikriausiai ne anksčiau kaip po dvejų trejų metų, nes einant į pramonę yra galybė reikalavimų nuo patikimumo iki veikos parametrų. Reikės daug darbo įdėti, kad prototipai taptų pramoniniu produktu. Mokslo mažiau, daugiau inžinerijos, tačiau tą darbą reikia padaryti."

Kita vertus, atsipalaiduoti neleidžia aukštųjų technologijų lenktynės visame pasaulyje. Kai turi naują technologiją, kainuoja kiekvienas laukimo mėnuo, nes gali kas nors kitas padaryti tą patį. Vis dėlto lietuviai įsitikinę, kad startavo maksimaliai greitai ir šiuo požiūriu jau yra priekyje. O tam kitam, kuris dabar galbūt padarys tą patį, vien gauti finansavimą užtruks bent pusę metų.

"Viskas vyksta pagal planą ir lapkritį įmonė veiks, - patikino komercijos direktorius. - Tos investicijos, kurias gavome, iš viso daugiau kaip 4 mln. eurų, - tikrai didelės tokiai įmonei kaip mūsų. Per pusę metų susirinkome 14 mln. litų. Net amerikiečiai stebėjosi, kad sugebėjimo taip greitai patvirtinti tokį biudžetą."

Be pesimizmo ir mistikos

Pinigų ieškota ne tik Lietuvoje, bet pamėginta pirmiausia čia. Šiuo požiūriu aukštųjų technologijų kūrėjai išsklaidė tvyrantį pesimizmą. Pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondai Lietuvoje - gana naujas dalykas, bet jų jau yra ir veikia puikiai.

"Pradėjome bendrauti pernai rugsėjį ir jau lapkritį buvome beveik sutarę dėl sąlygų. Dar du mėnesius užtruko teisinių sutarčių rengimas, o šiemet sausį pasirašėme sutartį dėl investicijos su rizikos kapitalo fondu "LitCapital", - pasakojo Augustinas. - Mums svarbiausia, kad yra skaidrumas, patikimumas ir visiškai aiškūs darbo principai. Labai gerai turėti tokį kapitalistą. Jis, žinoma, gauna mūsų įmonės akcijų dalį, bet garantuoja jos patikimumą ir finansinę drausmę. Privaloma sąlyga buvo siekti dar kito finansavimo, tarkim, iš ES struktūrinių fondų. Jie Lietuvai skiria tikrai daug pinigų. Tiek jų gauti Vokietijoje būtų kur kas sunkiau. Ir nėra jokios mistikos, kaip šnekama, kad Lietuvoje nieko nepadarysi. Patys rašėme projektus pirmą kartą gyvenime, pasiėmę taisykles. Parašėme du ir gavome finansavimą."

Vis dėlto broliai neslėpė, kad grįždami į Lietuvą šiek tiek baiminosi, kaip čia bus. Vilniuje negyveno penkerius metus ir mažai ką pažįsta. Iš tikrųjų netikėtai sulaukė didžiulio palaikymo visur. Tiek rizikos kapitalo, tiek ES fondų finansavimo tempas buvo įspūdingai greitas. Net vokiečiai šiuo požiūriu lėčiau kruta.

Vokiečių palaikomi

Miuncheno technikos universiteto parengti fizikos mokslų daktarai džiaugiasi tolesniu bendradarbiavimu su kolegomis vokiečiais. Prof. M.-Ch.Amannas padėjo susirasti ir rizikos kapitalo fondo finansavimą. Vis dėlto vieno geriausių pasaulyje savo srities specialistų reputacija ir žodinės garantijos turi didelę vertę. Prof. M.-Ch.Amannas nuoširdžiai didžiuojasi savo doktorantų įkurta aukštųjų technologijų įmone. Antra per jo karjerą.

"Šiuo metu gaminame geriausios kokybės kristalus pasaulyje. Esame pademonstravę, - kalbėjo broliai. - Kol neturime savo aparatūros, juos auginame Vokietijoje. Atliekame vadinamąją epitaksijos paslaugą - pagal klientų užsakymus auginame plonus kristalų sluoksnius įvairiam taikymui. Pagrindinė mūsų rinka yra infraraudonųjų detektorių, jų matricų, visokių naktinio matymo kamerų ir panašių prietaisų gamintojai. Jei atsakytume, prarastume klientus visam laikui. Su vokiečiais esame sutarę, kad naudosimės jų reaktoriumi, kol įsikursime. Spalio mėnesį jau turėsime savo kristalų epitaksijos reaktorių Vilniuje."

Pats žavesys

"Brolis Semiconductors" įmonė prieš keturias savaites įsikėlė į nuomojamas patalpas Vilniaus pakraštyje. Joms įrengti broliai skyrė 1,5 mln. litų. Kiti pinigai skirti moderniai aparatūrai įsigyti, mokslo tyrimams ir technologijų plėtrai. Investuoja, kaip pabrėžė Augustinas, ne į statybas, o į aukštąsias technologijas, kad būtų kuo pranašesni, kai startuos. Gamybinis plotas - tarsi pastatas pastate su atskiromis sienomis. Viduje bus didesnis slėgis nei išorėje, oras itin švarus ir žmonės dirbs apsirengę specialiais kostiumais. Gamybos širdis - kristalų epitaksijos reaktorius, kainuojantis per 6 mln. litų. Jį dar gamina amerikiečiai. Laboratorijos puslaidininkių įranga bus moderniausia Baltijos valstybėse ir galės lygintis net su skandinavų, o modernesnio reaktoriaus neturi net jie. Nebent Rusija.

Orui valyti skirtos didžiulės ventiliacijos kameros užima antro aukšto dalį ir dar ant stogo prietaisų yra. Kameros paruošia specialios temperatūros, drėgmės ir švarumo orą. Reikia ir specialiai paruošto vandens. Jis skirtas reaktoriui aušinti. Kaip ir skystas azotas. Už pastato stovės didžiulė skysto azoto cisterna.

"Mūsų reaktorius vartoja skystą azotą 24 valandas per parą - nuo 50 iki 30 litrų per valandą. Per mėnesį išeina beveik septynios tonos, - pasakojo broliai. - Puslaidininkių technologijos brangiausios, bet kuria didžiausios pridėtinės vertės produktą. Per vieną gamybos procesą galime pagaminti iki 100 tūkst. lazerių. Vadinasi, galime pasiūlyti jų už labai gerą kainą."

Lazerinių diodų taikymo spektras, pasak pašnekovų, - didžiulis. Jie spinduliuoja tam tikrą spalvą (aišku, ta šviesa nematoma - infraraudonoji spinduliuotė), o kiekviena spalva atlieka savo funkciją. Pavyzdžiui, galima gaminti itin jautrius dujų jutiklius, naudojamus, tarkim, vėžio diagnostikai per iškvėptą orą. Nereikės jokios invazijos ir užteks vos kelių sekundžių iš etano dujų koncentracijos plaučiuose nustatyti net vėžio stadiją. Amerikoje jau atliekami klinikiniai prietaiso prototipo tyrimai.

Aplinkosaugos srityje lazeriniai diodai gali būti taikomi, pavyzdžiui, dujų koncentracijai matuoti, krašto apsaugos srityje - nuo raketų numušimo iki gelbėjimo darbų, kai svarbus naktinis matymas. Naujoji technologija pamažu įeina ir į pramonės procesų, naftos, dujų gavybos kontrolę. Medicinos srityje didelė rinka susijusi su lazerine chirurgija, dermatologija, plaukų šalinimu. Dar, žinoma, - mokslo rinka. Lazeriniai diodai gali būti naudojami kitų didelių lazerių kaupinimui. Tarp daugybės privalumų - pirmiausia kompaktiškumas ir energetinis efektyvumas, gal net naujų bangos ilgių generavimas.

"Tarsi mažytė mikrosistema užauginami kristaliniai sluoksniai, kurie, priklausomai nuo medžiagos, jos priemaišų, atlieka tam tikrą funkciją ir yra prietaisas savaime, - aiškino Kristijonas. - Kitaip sakant, tas kristaliukas sudarytas iš įvairių lydinių ir jo funkcionalumas atsiranda tada, kai pradedi tuos sluoksnius dėlioti atomas po atomo. Man pats žavesys, kai prietaiso funkciją pirma galvoje susikuri, kaip jis turi veikti, o tada realizuoji. Ir ant mažytės plokštelės gali užauginti dešimtis tūkstančių tokių prietaisų vienu metu." 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"