TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Būsimieji studentai išretino studijų programas

2013 08 20 6:00
Net 27 šalies aukštosiose mokyklose numarinta po kelias studijų programas, į kurias nepriimtas nė vienas stojantysis. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas šįmet myriop pasmerkus net 70 studijų programų Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) šalies universitetus ir kolegijas ragina savikritiškai įvertinti savo siūlomas studijų programas. Studijų vertinimo ekspertai pataria ne plėsti jų pasirinkimą, o kiekvienai aukštajai mokyklai kurti savas erdves.

Net 27 šalies aukštosiose mokyklose numarinta po kelias studijų programas - į jas per bendrąjį priėmimą ir tikslinio finansavimo skirstymą nepriimtas nė vienas stojantysis. Vienos studijų programos abiturientams pasirodė nepatrauklios, todėl visai neatsirado pageidaujančiųjų jas studijuoti, kitos - surinko per mažą studentų skaičių, kad susidarytų grupė.

Ir universitetuose, ir kolegijose be studentų liko daugybė studijų programų, pradedant evangeliškąja teologija ir katalikų tikyba ir baigiant aviacijos vadyba, mechanikos inžinerija, finansais, mobiliosiomis technologijomis ir robotika. Daugiausia programų, kurios nesurinko stojančiųjų, – net aštuonios – yra Klaipėdos universitete (KU), po penkias – Mykolo Romerio, Europos humanitariniame universitetuose bei Vilniaus dailės akademijoje, keturios studijų programos studentų nepriviliojo Kazimiero Simonavičiaus ir Lietuvos edukologijos universitetuose (LEU).

Nepatrauklios studijos arba universitetai

Švietimo viceministras Rimantas Vaitkus išskiria dvi priežastis, dėl kurių abiturientai kasmet numarina tam tikras studijas. „Yra nepopuliarių studijų programų. Abiturientai nebesirenka mokytojų rengimo programų, nesvarbu, koks universitetas ar kolegija jas ruošia. Tai šiuo metu tiesiog nepatrauklu“, - LŽ aiškino R.Vaitkus. Būsimiesiems studentams nepatrauklias pedagoginės krypties programas siūlė rinktis LEU, Klaipėdos bei Marijampolės kolegijos ir net Vilniaus universitetas.

Kita priežastis, anot švietimo ir mokslo viceministro, jauniems žmonėms nepatrauklios kai kurios aukštosios mokyklos. „Tarkim, matematikos ir fizikos studijų programoms didieji universitetai visiškai sukomplektuoja grupes, o Šiaulių universitetas į šias programas studentų nepritraukia“, - pažymėjo R.Vaitkus.

R.Vaitkus pabrėžė, kad yra nepopuliarių studijų programų, tačiau taip pat nepatrauklios ir kai kurios aukštosios mokyklos. / Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Rinkodaros triukai

Universitetai ir kolegijos, viceministro teigimu, turėtų itin susirūpinti ir peržiūrėti savo siūlomas programas, kurios nepritraukia studentų. Jis pabrėžė, kad į aukštųjų mokyklų suolus jaunuoliai dažnai viliojami vien skambiais studijų pavadinimais. „Aukštosios mokyklos gudrauja ir stengiasi studijų programų pavadinimus panaudoti rinkodarai, kad labiau pritrauktų studentus. Kartais išeina kuriozų, kad viename universitete turime ekologijos ir aplinkosaugos studijas, o kitame – aplinkosaugos ir ekologijos. Programa iš esmės tuo pačiu pavadinimu, bet pakliūva į skirtingas studijų kryptis“, - tikino R.Vaitkus.

ŠMM aukštosioms mokykloms siūlys stambinti studijų programas, kad jų būtų mažiau, bet studentas turėtų didesnes profesijos pasirinkimo galimybes. „Dabar studijų programa labai susiaurinama ir išeina taip, kad nuo pat pradžių žmogui siūloma pasirinkti labai siaurą šaką“, - tikino R.Vaitkus. Anot jo, svarstoma ir aukštųjų mokyklų jungimosi bei bendradarbiavimo idėja, tačiau tai pasiekti prireiks ne vienų metų. „Sunkiai įsivaizduoju, kaip tai būtų įmanoma padaryti per prievartą. Vis dėlto koncentruoti jėgas reikės, nes atrodome juokingai su savo puse šimto aukštųjų mokyklų Lietuvoje“, - teigė jis.

Reikia ne kiekybės, o kokybės

Kaip LŽ teigė Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) direktoriaus pareigas laikinai einanti Nora Skaburskienė, ankstesnių metų patirtis rodo, kad dažniausiai stojančius abiturientus atbaido pradėtos vykdyti naujos studijų programos. „Matyt, taip atsitinka dėl informacijos stokos - trūksta atsiliepimų“, - aiškino ji. N.Skaburskienė taip pat pabrėžė, kad šalies aukštosiose mokyklose itin daug tos pačios studijų krypties programų. „Štai, pavyzdžiui, vien Vadybos ir verslo administravimo kryptyje suskaičiuotume net apie 200 studijų programų! Pasirinkimas didelis, todėl mažėjant būsimųjų studentų ne visos studijų programos užpildomos“, - tvirtino N.Skaburskienė.

Studijų kokybės vertinimo ekspertai LŽ sakė pastebintys, kad šalies aukštosios mokyklos, užuot gerindamos studijų kokybę, stengiasi sukurti kuo daugiau skirtingų studijų krypčių programų. „Siekiama plėsti krypčių pasirinkimą, bet neinama į gylį. Jei būtų koncentruojamasi į konkrečias studijų kryptis, tuomet būtų galima kur kas efektyviau valdyti ir žmonių, ir materialiuosius išteklius. Aukštosios mokyklos turėtų ieškoti atskirų savo nišų ir labiau orientuotis į jas“, - teigė N.Skaburskienė.

SKVC šiuo metu yra įvertinęs 22 šalies aukštąsias mokyklas, šešios jų – Kazimiero Simonavičiaus, Lietuvos sporto, LLC tarptautinis universitetai, Vilniaus universiteto Tarptautinė verslo mokykla, Verslo ir vadybos akademija bei Žemaitijos kolegija – sulaukė neigiamų ekspertų pastabų. Jei per trejus metus nebus pašalinti pastebėti trūkumai, joms gresia uždarymas. „Šios mokyklos turi trūkumų, todėl turi pasitaisyti“, - pažymėjo N.Skaburskienė.

Naikino nerentabilias programas

KU studijų prorektorius Mindaugas Rugevičius LŽ patikino, esą studijų programų nutraukimas nereiškia, kad studentai jų nesirinko. „Po pirmojo stojimo etapo iš tiesų buvo nutrauktas priėmimas į aštuonias programas, nes jas pasirinko mažai jaunuolių. Mes skaičiuojame pinigus, o mažos grupės – nerentabilios“, - aiškino KU studijų prorektorius. M.Rugevičius pabrėžė, kad į „juodąjį sąrašą“ nepateko dar apie 40 studijų programų, nors kai kuriose jų esą nesurinkta nė penkių studentų. „Kas bus daroma su tomis programomis, kur yra vienas ar trys studentai, nežinau. Gal tos studijos ir bus vykdomos... Tačiau nereikia būti ekonomistu, kad suprastum, jog tokias mažas grupes laikyti neprotinga“, - stebėjosi KU studijų prorektorius.

Po keturias be studentų likusias studijų programas šįmet taip pat turi Klaipėdos valstybinė, Panevėžio ir Žemaitijos kolegijos. „Esame regioninė kolegija, negalime konkuruoti su didžiaisiais Lietuvos miestais, ypač su sostine“, - LŽ tvirtino Žemaitijos kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Alma Lengvenienė. Ji teigė abejojanti, kad Žemaitijos kolegijai koją pakišo stojančiųjų nusistatymas, jog neva šioje aukštojoje mokykloje prasta studijų kokybė. „Nemanau, kad studijas besirenkantis jaunuolis gali įvertinti jų kokybę. Tačiau pastebėjau, kad kasmet madingos vis kitos profesijos“, - sakė A.Lengvenienė. Todėl studentų nesurinkusioms programoms, pasak jos, didelių pokyčių nežadama. „Vieną studijų programą mėginsime performuoti. Keisime jos pavadinimą, nes galbūt nelabai suprantama, ko siūloma mokytis. Į kitas studentų bandysime priimti kitąmet, nes į jas jau esame turėję gana sėkmingų priėmimų“, - teigė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"