TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Buvęs Estijos švietimo ministras: mokslą valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai

2014 11 27 9:21
J. Aaviksoo KTU nuotrauka

„Ar daug iš jūsų žino, kaip veikia telefonas? Ne koks tai mechanizmas, bet kaip jis veikia?”, –išsitraukdamas „iPhone“ išmanųjį telefoną, klausimu KTU surengtą viešą paskaitą „Švietimas XXI amžiuje – laikas keistis“ pradėjo garsus Estijos akademikas ir politikas Jaakas Aaviksoo. Jo įsitikinimu, dėstytojams, mokytojams svarbu suvokti, kad neįmanoma žinoti viską.

Fizikos mokslų daktaras, Estijos parlamento narys, buvęs Švietimo ir mokslo, Kultūros bei Gynybos ministras, Tartu universiteto rektorius sakė, kad įsitikinimas, jog universitetų dėstytojai žino viską 100 procentų yra klaidingas. Kauno technologijos universitete (KTU) vykusios paskaitos metu J. Aaviksoo ne kartą pabrėžė faktą, kad viską išmokti – neįmanoma.

Noras viską žinoti ir bandymas tai padaryti visomis įmanomomis priemonėmis skatina nepasitenkinimo savimi ir aplinkiniais jausmą, tampame pikti, nelaimingi ir rūstus. Bandymas „sugerti“ visas žinias veda ne į tobulėjimą, o į akligatvį.

„Tai supratus, tampa lengviau gyventi ir dirbti bei realiai vertinti savo galimybes. 21-ojo amžiaus mokslo struktūroje dažnai valdo nebe žinios, o socialiniai gebėjimai, ir tai suvokti yra labai svarbu“, – klausytojams sakė garsus Estijos politikas ir akademikas.

Paskaitos dalyvius profesorius patikino, kad diplomo gavimas ir mokslinio laipsnio įgijimas šio amžiaus kontekste nėra pats reikšmingiausias dalykas. Svarbiausi yra bendrieji ir derybų įgūdžiai: komunikacija, galimybė bendradarbiauti, bendrauti, mokėti įsiklausyti ir gebėti analizuoti problemas.

„Įgūdžiai ir tik įgūdžiai, kuriuos įgysiu besimokydamas universitete ir kuriuos ateityje galėsiu su užtarnautu pasididžiavimu įtraukti į savo gyvenimo aprašymą, nulems sėkmę ieškant darbo, vėliau – siekiant karjeros. Ne laiko kiekis, praleistas mokantis, nesvarbu, ar tai būtų 10 ar 30 metų, bus svarbus būsimam darbdaviui, o turimi įgūdžiai, kuriuos reikės pritaikyti realioje pozicijoje“, – patikino svečias iš Estijos.

Į politiką pasukusio akademiko teigimu, reikia mokėti ne tik amatą, bet ir komunikuoti, dirbti komandoje.

„Nesiūlau atsisakyti viso formalaus mokslo, bet iš modernios visuomenės upės išplauks tik tie, kurie mokės atsirinkti tai, kas bus svarbu ir reikalinga jų ateities profesiniame kelyje ir gebės tam tikrų dalykų mokytis savarankiškai. Labai svarbu išmokti domėtis ir tyrinėti patiems“, – mintimis dalinosi Jaakas Aaviksoo.

Diskusijai einant į pabaigą, profesorius vėl sugrįžo prie paskaitos pradžioje užduoto klausimo apie išmanųjį telefoną. Profesoriaus įsitikinimu, šiais laikais mokomės mokydamiesi (bandydami), dėl to ir naudojimosi išmaniaisiais telefonais instrukcijos tampa nebereikalingos. Atsakymus randame kitais kanalais, ypač internete: „Youtube“, „Facebook“ ir kt.

Profesorius paskaitą KTU baigė raginimu mąstyti plačiau, siūlyti ir perimti permainas, modernėjant tiek mums patiems, tiek mūsų aplinkai. „Laikas keistis“, – su šypsena sakė J. Aaviksoo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"