Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Cas9 metodu gauti besėkliai pomidorai, kurių nereikia apdulkinti

 
LŽ archyvo nuotrauka
LŽ archyvo nuotrauka

Išsiaiškinus, kas nutiko skoniui, metas imtis tolesnio pomidorų tobulinimo. Besėkliai pomidorai, kurių augimui nereikia vis labiau nykstančių bičių paslaugų – žingsnis tinkama kryptimi.

Japonijos mokslininkai paredagavo pomidorų genomą taip, kad augalai neturėtų sėklų ir jų nereikėtų apdulkinti. Darbo rezultatai publikuoti žurnale Scientific Reports.

Apvaisinimas be apdulkinimo, arba partenokarpija, kai vaisius subręsta be sėklų, dažniausiai yra vertingas žemės ūkio augalų bruožas. Tokie vaisiai geriau tinka tolesniam apdirbimui (pavyzdžiui, pastų ir padažų gamybai), o ir daugeliui žmonių tokius vaisius vartoti maloniau. Be to, augalai dauginasi vegetatyviškai (pavyzdžiui, ataugomis) ir nebepriklauso nuo bičių apdulkinimo, kurių pasaulinė populiacija pastaraisiais metais smarkiai menksta.

Partenokarpinės kultūros gali rastis atsitiktinai, jos taip pat išvedamos, veikiant įvairiais fiziniais ir cheminiais veiksniais ir po to ilgai užsiimant jų selekcija. Taip yra išvestos kelios besėklių pomidorų veislės. Buvo bandoma partenokarpinius pomidorus sukurti ir genų inžinerija, tačiau toks būdas sudėtingas ir ilgas.

Siekdami greitai ir tikslingai sukelti partenokarpiją, Tokushimos ir Tsukubos universitetų mokslininkai pasinaudojo itin tikslia genomo redagavimo technologija CRISPR/Cas9, ir pomidoruose inaktyvavo geną IAA9. Šis genas, slopindamas fitohormono auksino sintezę, neleidžia formuotis vaisiui be apdulkinimo.

Išjungus šį hormoną, sukurti tiek pomidorų modelių Micro-Tom, tiek ir komercinės veislės Ailsa Craig besėkliai vaisiai. Pakitimas buvo aptiktas praktiškai 100% augalų DNR ir buvo gerai perduodamas tolesnėms partenokarpinėms kartoms. Viso genomo tyrimu jokių šalutinių mutacijų neaptikta. Vienintelis išorinis gautų augalų skiriamasis bruožas – paprastesnė lapų forma, nes šį požymį irgi reguliuoja auksinas. Augimo greičio ir vaisių dydžio modifikacija nepakeitė.

Pasak darbo vadovo Keishi Osakabe, mokslininkai gautų vaisių neragavo, tačiau teoriškai jų skonis neturėtų skirtis nuo įprastų. Kaip rašo autoriai, jų sukurta metodika galima gauti įvairių rūšių besėklius pomidorus ir kitas agrarines kultūras.

Ar CRISPR/Cas9 redaguoti pomidorai atsiras parduotuvių lentynose, priklausys nuo licencijas išduodančių organizacijų nuomonės. Turint omeny šios technologijos naudojimo saugumą (čia augalo DNR pakeitimui nereikia naudoti virusų ir transgenų), griežto reguliavimo poreikio gali ir nekilti. Taip 2016 metais JAV Žemės ūkio ministerija nesiėmė kaip nors trukdyti pirmosios ž.ū. kultūros, gautos, naudojant CRISPR/Cas9, – ore netamsėjančių šampinionų – apyvartos.

Įprasto (viršuje) ir redaguoto pomidoro vaisiaus vystymasis / Risa Ueta et al. / Scientific Reports, 2017 nuotrauka
Įprasto (viršuje) ir redaguoto pomidoro vaisiaus vystymasis / Risa Ueta et al. / Scientific Reports, 2017 nuotrauka

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"