TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

CERN vadovas: labai pravers KTU mokslininkų žinios

2015 10 30 15:00
Rolfas Dieteris Heueris KTU nuotrauka

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų kompetencija puikiai įvertinta žinomiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos CERN vadovo Rolfo Dieterio Heuerio. Žymaus fiziko teigimu, jo nestebintų, jei artimiausiu metu šioje laboratorijoje lietuvių kalba skambėtų itin dažnai.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija, bendrai vadinama CERN – didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, esanti į šiaurės vakarus nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Pasaulyje jos vardas labiausiai išgarsėjo 2012 metų liepą, kai buvo paskelbta apie Higgso bozono atradimą.

Šią savaitę Kauno technologijos universitete viešėjęs R. D. Heueris apžiūrėjo KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrusias laboratorijas ir susitiko su Universiteto vadovais. Mokslininkas neabejoja, kad ateityje KTU ir CERN dirbs ranka rankon.

− Pone Heueri, tai jau ne pirmasis CERN atstovų vizitas KTU, tačiau jums tai – pirmoji viešnagė. Kuriose srityse didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija galėtų bendradarbiauti su KTU?

− Taip, tai mano pirmasis vizitas KTU. Žinau, kad Universitetas yra itin stiprus medžiagų mokslo, elektronikos ir informacinių technologijų srityse. Net neabejoju, kad galėtume bendradarbiauti visose šiose srityse, tačiau prisipažinsiu – mane labiausiai domina pastarosios dvi.

Esu tikras, kad mūsų bendradarbiavimas tikrai tęsis, nes, kaip ir minėjote, KTU jau anksčiau lankėsi mūsų atstovų delegacija. Tai, ką jie pamatė Universitete, juos labai įtikino.

− CERN šiuo metu dirba apie 20 mokslininkų iš Lietuvos. Kaip vertinate mūsų mokslininkų potencialą? Gal ateityje mūsų tautiečių skaičius CERN padidės?

− Ar padidės? Taip. Tikrai taip. Pastaruoju metu jų skaičius jau padidėjo – atrandame vis daugiau kontaktų su Lietuva. Kodėl esu tikras, kad jų skaičius dar didės? Mūsų delegacijos čia atvyksta ne tam, kad padidintume specialistų skaičių CERN, bet tam, kad padidintume labai gerų specialistų CERN skaičių.

Net prie milžiniško eksperimento dirbanti maža gerų mokslininkų komanda yra gerbiama ir pastebima. Būtent tokie yra lietuvių inžinieriai bei IT programuotojai. Jie mus ir domina.

Kokių mokslininkų mums reikia? Mokslininkų komanda turi priminti gerą futbolo komandą. Joje turi būti kūrėjų, taip vadinamų svajotojų, ir tradicinių, disciplinuotų mokslininkų balansas. Jums niekada nepavyks suburti geros futbolo komandos tik iš svajotojų, ar tik žaidžiančių pagal futbolo vadovėlio taisykles. Lygiai tas pats ir moksle.

− Didžiojo hadronų greitintuvo (DHG) paleidimas CERN laboratorijoje – vienas didžiausių mokslinių įvykių šiame amžiuje. Koks kitas CERN žingsnis moksle?

− Trumpalaikis mūsų planas, kuris truks 20 metų – visiškai išnaudoti ir ištyrinėti DHG galimybes. Tam turime susidarę detalę programą, kurioje surašyta, ką veiksime ateinančius du dešimtmečius. Pirmuosius 10 metų planuojame įrenginį naudoti ir stebėti, o per kitus 10 metų greitintuvą tobulinsime – ateityje tai leis gauti bent 10 kartų daugiau dalelių susidūrimų, nei gauname dabar.

Net neabejoju, kad tobulinant greitintuvą mums labai pravers ir KTU mokslininkų žinios – dabar pats tinkamiausias laikas prisijungti prie mūsų.

O DHG tikrai nereikėtų bijoti – teko girdėti ne vieną išsigandusio žmogaus perspėjimą, kad Žemės viduryje atversime juodąją skylę ir viską susprogdinsime. Greitintuvas buvo paleistas ir mes vis dar čia. Reiktų suprasti, kad procesai, kurie vyksta DHG ir atkartoja Didįjį sprogimą, yra gerokai mažesni, nei prieš milijardus metų įvykęs pats Didysis sprogimas.

Mes esame visiškai tikri tuo, ką darome. Baimė buvo, kai mes jį konstravome, baimė tvyrojo, kai jį paleidome – nieko nuostabaus, kad žmonių baimė išliko ir dabar.

Sunku, neįmanoma prognozuoti, kada koks atradimas bus padarytas. Spėjame, kad artimiausiu metu galime atrasti pirmąsias juodosios medžiagos daleles. Higgso bozono atradimas užbaigė mūsų matomojo pasaulio paveikslą.

Deja, šis pasaulis tesudaro 5 procentus visatos. Visa kita – juodoji medžiaga ir juodoji energija, kuri verčia visatą plėstis. Nežinome, kas yra juodoji medžiaga, nežinome, kas yra juodoji energija. Tikimės, kad į tai atsakymus mums padės surasti DHG.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"