Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Chemijos pramonė: įsipareigojimai aplinkai

 
2016 11 23 6:00
Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Giedrius Mažūnaitis.
Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Giedrius Mažūnaitis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos konferencijoje „Suderinkime įsipareigojimus aplinkai ir konkurencingumą“ aptarti Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyti reikalavimai ūkio subjektams, diskutuota apie klimato kaitos iššūkius.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinkę šalies chemijos pramonės atstovai taip pat kalbėjosi su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į Aplinkos ministerijos vadovus Kęstučiu Navicku. Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Giedrius Mažūnaitis domėjosi, kokia bus valstybės pozicija – labiau žaliųjų ar labiau valstiečių. Buvo pristatytos ir asociacijoje naudojamas priemonės, skirtos aplinkos apsaugos teisės aktų stebėsenai. Per konferenciją pranešimus skaitė AB „Achema“, UAB „Orion Global Pet“, AB „Orlen Lietuva“ atstovai. Pastabos ir konkretūs pasiūlymai bus perduoti valdžios institucijoms.

Mažinant poveikį aplinkai

„Achemos“ Aplinkosaugos ir laboratorinės kontrolės skyriaus vadovo dr. Mariaus Brazlausko pranešimas buvo skirtas klimato kaitos keliamiems iššūkiams. Pagrindinė azoto trąšų gamintoja Baltijos šalyse yra Pramonininkų konfederacijos, Inžinerinės ekologijos asociacijos, Europos trąšų gamintojų asociacijos narė. Aplinkosauga, be kokybės ir darbų saugos, – tarp svarbiausių įmonėje įdiegtų standartų.

Kaip pasakojo „Achemos“ atstovas, pagrindinės žaliavos trąšoms gaminti yra amoniakas ir azoto rūgštis. Įmonė gamina amoniaką paimdama azotą iš aplinkos oro, o vandenilį – iš gamtinių dujų. Pagrindinės „Achemos“ gaminamos trąšos yra amonio salietra, kalcio amonio salietra, taip pat skystosios trąšos – karbamido amonio salietros tirpalas (jo pagaminama daugiausia) ir karbamidas. Per amoniako sintezės reakciją išsiskiriančio CO2 dalis naudojama kaip žaliava karmabidui gaminti, kita dalis – kaip angliarūgštė gazuotiems gėrimams ir šiltnamiuose. Iš amoniako žaliavos gaminama azoto rūgštis, iš jos, amoniako ir CO2 – visos trąšos.

Į aplinkos orą patenkantys pagrindiniai teršalai – azoto oksidas, amoniakai, salietros ir karbamido dulkės, taip pat degimo procesu išsiskiriantis anglies monoksidas, azoto oksidai ir šiltnamio dujos CO2. Produkcijos vienetui tenkantis santykinis teršalų koeficientas yra daugmaž stabilus. Įmonėje įdiegtos visos įmanomos teršalų valymo priemonės – tiek filtrai, tiek katalitinės sistemos, garantuojančios stabilų įrenginių darbą ir mažinančios poveikį aplinkai.

Artimiausios „Achemos“ investicijos, susijusios ir su energetika, ir su poveikiu aplinkai, yra amoniako gamybos cechų rekonstrukcija. Iki 2020 metų planuojama investuoti apie 90 mln. eurų gamtinių dujų sąnaudoms mažinti. Iš gamtinių dujų išsiskiria šiltnamio dujos, todėl kartu būtų mažinama ir šiltnamio dujų.

Klimato kaitos iššūkiai

Trąšų pramonė Europoje – viena jautriausių atsižvelgiant į CO2 nutekėjimą. Tarp skaudžiausių dabarties iššūkių dr. M. Brazlauskas įvardijo emisijų prekybos sistemą. Europos Sąjungos direktyvos reikalavimai turi būti įgyvendinami darant kuo mažesnę įtaką ekonomikos plėtrai ir užimtumui. Tačiau dabar išduodami nemokami apyvartiniai taršos leidimai nuolat mažinami. Be to, prognozuojamas apyvartinių taršos leidimų kainos didėjimas.

Dar viena opi problema – santykiniai taršos rodikliai, gaunami paėmus 10 proc. geriausių įrenginių visoje Europoje ir išvedus vidurkį. Jų, o ne faktinių duomenų pagrindu skaičiuojami nemokami apyvartiniai taršos leidimai.

Pasak dr. M. Brazlausko, kai kurios technologijos leidžia sumažinti iš azoto rūgšties gamybos išmetamų šiltnamio dujų kiekį beveik iki nulio. Europoje yra įmonių, įsidiegusių ir vadinamąsias antrines ar tretines valymo sistemas. Išrasti ir azoto rūgšties gamyboje jau naudojami katalizatoriai, neišskiriantys į aplinką šiltnamio dujų. Taigi tokiai taršai sumažinti esama ne tik teorinių, bet ir praktinių galimybių.

Kaip pabrėžė Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdomasis direktorius G. Mažūnaitis, tarptautiniame kontekste, kai Europos indėlis į visas emisijas mažėja, konkuruojančiose šalyse, net pasirašusiose Klimato kaitos konvenciją, pavyzdžiui, Kinijoje, absoliutus emisijų kiekis smarkai didėja, todėl mūsų įmonės jaučiasi labai nejaukiai.

Diegiant naują požiūrį

UAB „Orion Global Pet“, priklausanti tarptautinei Tailando įmonių grupei „Indorama“, gamina polietileno tereftalato granules. Jos naudojamos, pavyzdžiui, plastikiniams buteliams, sauskelnėms, saugos pagalvėms gaminti. Tarp svarbiausių „Orion Global Pet“ problemų buvo minimi sunkumai diegiant naujas technologijas, nes kaip tarptautinė bendrovė ji privalo pagrįsti investicijų būtinybę ir visada sulaukia klausimo, kokios naudos iš to turės visa įmonių grupė, ar valstybė darys kokių nors nuolaidų kaip kitose Europos šalyse. Tačiau Lietuvoje naujos technologijos nėra skatinamos.

Bendrovė užsibrėžusi kasmet po 5 proc. sumažinti CO2 pėdsaką – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kuo efektyviau viską panaudojant nuo žaliavos atsivežimo iki eksporto. Jis jau sumažintas 30 procentų. Tačiau Lietuvoje atliktas CO2 tyrimas tarptautiniu mastu nepriimtinas, nes nėra išorinio audito. Nei Lietuvoje, nei ES tokios paslaugos neteikiamos, tik Amerikoje.

Šiemet problemų kilo ir dėl medienos pelenų iš biokuro. Nenorėta jų vežti į sąvartyną, kaip dažniausiai daroma Lietuvoje, bet siekta, kad būtų panaudota žemės ūkyje. Tačiau įmonei, kuri tiekia biokurą, didelių reikalavimų nekeliama, todėl pasitaiko įvairiausių medžiagų, pavyzdžiui, lakuotos medienos drožlių. Tiekėjas jokios atsakomybės neprisiima.

Mokės, tikėtina, vartotojai

AB „Orlen Lietuva“ ekologijos vadovas Arvydas Kukulskis kaip įmonės iššūkius, tiesiogiai ar per gaminamus produktus susijusius su aplinkosauga, pirmiausia nurodė 2014 metais patvirtintus geriausių prieinamų gamybos būdų reikalavimus. Juos privalu įdiegti iki 2018-ųjų pabaigos. Kinta reikalavimai gaminamiems degalams, taip pat klimato kaitos reikalavimai tiek emisijoms, tiek degalams.

Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ priklausanti bendrovė dabar aštuoniuose taškuose vykdo nepertraukiamą emisijų monitoringą. Įgyvendinimo sąnaudos – apie 15 mln. eurų. Eksploatacijos išlaidos didėja 5–8 mln. eurų per metus. Tai yra kaina, pasak A. Kukulskio, kurią mokės, tikėtina, vartotojai.

Nuo 2020 metų sieros kiekis jūriniuose degaluose negalės viršyti 0,5 procento. Dabar galioja 3,5 proc. reikalavimas. Naujos technologijos sudėtingos, jas įdiegti brangiai kainuoja. Per metus bendrovė pagamina apie 1,7 mln. tonų tokio produkto.

Reikalavimas iki 2020 metų 6 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kuro ir energijos būvio ciklo metu kelia, pasak A. Kukulskio, daug klausimų. Neaišku, kokia bus taikoma apskaitos metodologija ir kaip tai reikės daryti. Skirta labai nedaug laiko tam pasirengti, ir direktyva dar nėra perkelta į Lietuvos teisės aktus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"