TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

D. Pavalkis: lėšų mažėjimas yra bent jau sustabdytas

2014 06 18 11:02

Vyriausybė, įvardijusi švietimą kaip vieną iš valstybės prioritetų, neįvertino, kad reikia užtikrinti šios srities pakankamą finansavimą, kuris atitiktų Europos Komisijos ir kitų institucijų rekomendacijas, šalies interesus bei įsipareigojimus Bendrijai, teigia Lietuvos šveitimo bendruomenė.

Savo problemas ji trečiadienį vardijo konferencijoje „Pasipriešinkime neatsakingai Lietuvos Vyriausybės „antišvietimo“ politikai!“, kurioje dalyvavo ir švietimo ministras Dainius Pavalkis.

Pagrindinės minėtos problemos – nepakankamas finansavimas, prastėjantys moksleivių mokymosi rezultatai, didėjanti jų agresija, neužtikrintas bendrojo bei ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, pedagogų darbo krūvių ir užmokesčio disbalansas, didėjanti socialinė nelygybė, augantis skurdas bei emigracija. Visa tai, pasak konferencijos rengėjų, yra šios Vyriausybės „antišvietimo“ politikos pasekmės.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sakė, kad Vyriausybė savo programoje yra prižadėjusi daug dalykų, bet formuojant kitų metų biudžetą, švietimo klausimai apeinami. Rūpinamasi daugeliu sričių, teisėjų atlyginimais, bet švietimo darbuotojų problemos pamirštamos. Dėl to prireikia imtis vienokios ar kitokios „jėgos“ – šiuo atveju mitingo. Tad švietimo bendruomenės reikalavimai Vyriausybei trečiadienį bus garsiai išsakyti mitinge, kuris vyks nuo 12 valandos Vinco Kudirkos aikštėje. Mitingo dalyviai iki jos žygiuos nuo Katedros aikštės.

„Keldami savo reikalavimus, gavome visišką pritarimą iš kolegų užsienyje. Konferencijoje dalyvauja ir švietimo ministras. Kaip paradoksaliai beskambėtų, Švietimo ir mokslo ministerijos bei profsąjungų nuomonės sutampa: reikia kelti ir švietimo kokybę, bet ir sudaryti sąlygas to siekti“, – sakė A. Jurgelevičius.

Premjeras, žinodamas apie organizuojamą mitingą, trečiadienio interviu radijui, A. Jurgelevičiaus teigimu, pirmą kartą prakalbo apie mokytojų atlyginimų didėjimą. „Pirmą kartą prabilo, nors dar pro sukąstus dantis, puse lūpų. Tikiuosi, kad šimtų, ar galbūt tūkstančių šiandien susirinksiančių pedagogų balsas bus išgirstas“, – sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.

Dainius Pavalkis, Švietimo ir mokslo ministras antradienį patvirtino, kad Švietimo ir mokslo ministerija, planuodama kitų metų švietimo biudžetą, teikia papildomą 118 mln. litų poreikį pedagogų darbo apmokėjimo gerinimo priemonėms 2015 metais. Siekiama padidinti mažiausiai uždirbančių mokytojų algas. Prioritetas teikiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti. Konferencijoje D. Pavalkis sakė, kad būtinas kompleksinis problemos sprendimas, o ne mechaninis didesnių lėšų skyrimas sistemai.

„Lėšų mažėjimas yra bent jau sustabdytas. Pakeitėme tinklo formavimo taisykles, padidėjo Mokinio krepšelis. Vyriausybė, nors ne tiek, kiek norėtųsi, bet kreipia dėmesį į švietimo finansavimą ir jo problemas. Kalbama ne tik apie finansavimo ir algų didinimą, o apie struktūrinį problemo sprendimą, o iš to turi išeiti algų ir finansavimo gerinimas“, – kalbėjo ministras.

Konferencijoje viešėjęs Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto (ETUCE) generalinis direktorius Martinas Romeris pripažino, kad švietimo sistemą Lietuvoje mato kaip esančią didelėje krizėje.

„Jau ne pirmą kartą esu Lietuvoje ir mačiau, kad Lietuvos švietimo sistema susiduria su problemomis. Sistema yra sulaužyta, ji neveikia ir turi būti išspręsta. Tai nuolat pabrėžiama, tačiau po to niekas neįvyksta. Turi būti sukurtos sąlygos kelti atlyginimus. Yra ir kitų spręstinų problemų, su kuriomis nebegalima taikstytis, – sakė M. Romeris. – Reikia bendro, visa apimančio požiūrio į sistemą, strateginio pokyčių plano“.

M. Romeris pabrėžė derybų svarbą siekiant strateginių tikslų, o jos, be abejo, užtruks.

Švietimo bendruomenė reikalauja, kad Vyriausybė vykdytų savo programą ir didintų švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto; parengtų naują tikslinį švietimo sistemos finansavimo modelį atsisakant dabartinio Mokinio krepšelio principo; atnaujintų 2009 metais atšauktą pedagogų darbo užmokesčio didinimo programą; garantuotų saugias darbo sąlygas švietimo įstaigose, siektų užtikrinti pedagogo statusą visuomenėje bei mokytojo profesijos prestižą.

Švietimo ir mokslo ministerijos antradienio pranešimu, 2014 metais pirmą kartą po kelerių metų pasiekta, kad lėšos, atsilaisvinusios dėl mokinių skaičiaus mažėjimo, būtų paliktos švietimo sistemoje – šiemet tai sudaro apie 60 mln. litų. Pirmą kartą po ketverių metų 38 litais padidėjo mokinio krepšelis ir dabar jis yra 3 tūkst. 348 litai.

Valstybės dotacija mokinio krepšeliui finansuoti 2014 metais sudaro beveik 2 mlrd. litų, iš viso švietimui ir mokslui skiriama 6 mlrd. litų nacionalinio biudžeto.

„Pasakyti, kad tik Vyriausybė kalta, negalima, nors kažko galbūt ir nepadarėme. Pirmininkavimo metu manęs pusmetį beveik nebuvo Lietuvoje. Švietimo įstaigų restruktūrizavimo procesas taip pat dar nebaigtas. Dėl krepšelio metodikos atsisakymo visiškai pritariu, bet ir šios metodikos atsisakymas turi eiti kartu su visos sistemos restruktūrizavimo kontekstu“, – konferencijoje priekaištus komentavo D. Pavalkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"