TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Dainius Pavalkis: Žinojimas yra jėga

2015 02 05 6:00
Dainius Pavalkis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis nedalija dosnių pažadų abiturientams. Tvarka, kaip bus šiemet stojant į aukštąsias ir profesines mokyklas, jau aiški. Net aiškesnė ir paprastesnė nei anksčiau.

Labiau nerimauti turėtų dabartiniai devintokai ar dešimtokai. Per Nacionalinį egzaminų centrą įvedami testai tarpiniams rezultatams įvertinti. Siekiama, kad kiekvienas mokinys žinotų, kokio lygio yra jo žinios dar gerokai iki egzaminų. Kad nemanytų, jei X mokykloje turi vien dešimtukus, iš tikrųjų visame nacionaliniame kontekste turi devintukus ar dešimtukus. Švietimo ir mokslo ministro D. Pavalkio manymu, toks nemelavimas jaunam žmogui sumažintų ir depresijos, savęs nuvertinimo atvejų. Nes jis žinotų. O žinojimas yra jėga.

Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis atsakė į "Lietuvos žinių" klausimus.

Išimtis patvirtina taisyklę

- Švietimo ir mokslo ministerijos parengtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose numatyta stojančiųjų konkursinio balo kartelė, kurios nepasiekę nebūtų priimami studijuoti aukštosiose mokyklose. Kodėl pribrendo tokia būtinybė?

- Ji pribrendo tikrai ne ministerijos koridoriuose, o Lietuvos visuomenėje, nes ir Pramonininkų, ir Verslo konfederacijos, ir darbdaviai sako, kad švietimo sektoriaus parengiami specialistai ne visada tenkina realų gyvenimą: žmonės turi diplomus, bet neturi reikalingų įgūdžių, nemoka dirbti grupėje, kai ką žino, bet ne iki galo. Todėl kokybinius reikalavimus stengiamės kilstelėti į deramą vietą. Būtent minimalios studijų kartelės įvedimas yra pirmas, ko gero, paprasčiausias, lengviausiai žengiamas žingsnis, kad į aukštąsias mokyklas neateitų tie, kurie nenorėjo mokytis ir nesimokė bendrojo ugdymo sistemoje. Mūsų pasiūlytas vienas balas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas susidaro, kai vos ne vos išlaiko vieną valstybinį egzaminą ir kelis mokyklinius egzaminus pačiais blogiausiais pažymiais. Kolegijoms 0,8 balo - nelaikius valstybinio egzamino, o visus mokyklinius išlaikius patenkinamai. Universitetai, mano žiniomis, Rektorių konferencijoje yra aptarę įvesti dviejų balų minimalią stojimo kartelę. Jeigu jie tikrai tokį sprendimą priims, nuoširdžiai sveikinsiu, nes tai bus psichologinis žingsnis mūsų aukštojo mokslo visuomenėje. Vis dėlto turime žiūrėti, ką priimame į aukštąsias mokyklas, nes iš tokio žmogaus, kuris visai nesimokė bendrojo ugdymo sistemoje 12 metų, per ketverius metus parengti bent ko vertą specialistą, mano įsitikinimu, beveik neįmanoma. Būna išminčių, bet, kaip medikai sako, išimtis tik patvirtina taisyklę.

- Yra ir daugiau stojimo į aukštąsias mokyklas naujovių. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pranešė, kad stojantieji vietoj dviejų kvietimų studijuoti valstybės finansuojamoje ir mokamoje vietoje šiemet gaus tik vieną – į valstybės finansuojamą vietą arba, jeigu į ją nepateko, į mokamą. Prašyme studijuoti galės pateikti ne daugiau kaip devynis pageidavimus. Stojantiesiems taip pat jau privalomas užsienio kalbos egzaminas ir neužteks turėti brandos atestatą. Norint įstoti į universitetą privalu būti išlaikius valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o į kolegiją - mokyklinį.

- Mokama ar nemokama studijų vieta yra LAMA BPO bendros priėmimo tvarkos į Lietuvos aukštąsias mokyklas keitimas, bet nesakyčiau, kad jis ką nors apsunkina. Padaro net aiškesnį stojimą, nes dabar žmonės prisirašo, kad nori ir ten, ir ten, ir ten studijuoti. Nuo šiol tvarka būtų paprastesnė. LAMA BPO yra autonomiškų universitetų įsteigta organizacija, ir daug laiko truko, kol bendro priėmimo sistema pradėjo veikti, bet džiaugiuosi, kad ji veikia ir yra skaidri. To kartais trūksta mūsų visuomenei.

Apversta piramidė

- Tačiau gali taip atsitikti, kad vis mažiau studentų liks Lietuvoje, išvyks į užsienį ieškoti lengvesnių kelių?

- Neišvažiuos visi. Kita vertus, yra tokia situacija, kad turime, mano nuomone, per daug aukštąjį mokslą baigiančių žmonių. Būdami pagal ekonomikos išsivystymą ketvirta, penkta ar šešta šalimi nuo galo Europos Sąjungoje (ES), užimame pirmaujančias vietas pagal žmonių, baigusių aukštąjį mokslą, skaičių. Tokios disproporcijos visada sukelia abejonių, ar viskas valstybėje vyksta teisingai. Turime, galima sakyti, apverstą švietimo piramidę. Rengiame per daug aukštojo ir per mažai profesinio išsilavinimo žmonių. Juo labiau kad profesinis mokslas pagal šiuolaikinius reikalavimus apima ir daug technologinių žinių, ir darbą modernia, sudėtinga įranga. Valstybė beveik tolygiai finansuoja visas tris grupes - universitetus, kolegijas ir profesines mokyklas - pagal studentų ar mokinių skaičių. Bet kai prisideda patys už mokslus mokantys studentai, labai išsipučia universitetų sektorius, ypač socialinių ir humanitarinių mokslų kryptis, šiek tiek padidėja kolegijų, o į profesines mokyklas beveik neateina už mokslą mokančių studentų. Taip santykis tarp skirtingų švietimo grandžių išsibalansuoja.

- Galbūt profesinis mokymas nepritraukia jaunų žmonių, nes jie mokydamiesi neįgyja tokių profesinių įgūdžių, kokių reikėtų jau einant į darbo rinką, kad būtų paklausūs? Vakaruose paplitęs vadinamasis dualinis mokymas, kai kartu su teorija įtvirtinami praktiniai įgūdžiai.

- Yra dalis tiesos, bet ne veltui steigiami šakiniai mokymo centrai, ne veltui į profesinių mokyklų valdybą, darydamiesi viešosiomis įstaigomis, įsileidžiame verslo, gamybos įmonių. Geriausias pavyzdys, ko gero, yra bendrovė "Arginta", dirbanti su suvirintojais. Profesinį mokymo modelį diegia Infobalt IT akademija ir konkursas ten mokytis buvo, ko gero, didesnis nei į daugelį aukštųjų mokyklų. Pritraukdami verslą tiesiogiai prie mokymo proceso, taip pat susitarę galų gale su Ūkio ministerija dėl dualinio mokymo taikymo naujuoju ES finansiniu periodu, priartinsime besimokančius asmenis prie realesnių gamybinių, tikros veiklos sąlygų. Juo labiau kad mums padės sutartas atlikti CEDEFOP, Europos profesinio mokymo plėtros centro, tyrimas. Ši Europos Komisijos struktūra skirta profesinio mokymo programoms standartizuoti ES šalyse. Bus tiriama, kaip mūsų natūraliai susiformavusi dualinė sistema veikia, palyginti su kitomis profesinio rengimo sistemomis. Visose mokyklose beveik visose programose turime maždaug trečdalį ar šiek tiek daugiau teorinio kurso, taip pat trečdalį - gamybinės praktikos mokyklos laboratorijose, kur mokiniai dirba su turima vis geresne įranga. Dar trečdalis laiko skiriama gamybinei praktikai jau tikroje gamybinėje aplinkoje. Yra tiesioginis ryšys tarp mokyklos teorinio kurso ir to, ko reikia gamyboje. Problema ta, kad žmonės po gamybinės praktikos gamykloje nebegrįžta į mokyklą gauti diplomo, tačiau dirba pagal specialybę. Tokių pavyzdžių taip pat daug turime.

Padės žemėlapis

- Abiturientams labai rūpėtų, ar keisis šiemet studijų finansavimas, ir kokie būtų tie pokyčiai?

- Drastiškų studijų finansavimo pakeitimų šiemet tikrai nebus. Tai labai aiškiai įvardijo premjeras per susitikimą Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje. Kai kurių pakeitimų, palengvinančių studentų ir universitetų gyvenimą, padarysime, bet negaliu pasakyti, kad pereisime nuo dabar egzistuojančios studijų finansavimo tvarkos prie kitos sistemos. Yra priimtas susitarimas.

- Vis dėlto studijų krepšelių srautai kelia prieštaringų minčių, ar visada valstybės finansavimas plaukia teisinga linkme.

- Anksčiau nebuvo mados jų reguliuoti. Galimybių buvo. Tai Vyriausybės sprendimas, kur skirti valstybės lėšas užsakant rengti tų ar kitų specialybių žmones. Visoje Europoje turime socialinių mokslų specialistų, teisininkų, iš dalies humanitarų perteklių. Nesakau, kad jų visai nereikia, bet santykinis perteklius yra. Beveik visos Europos šalys įvardija, kad trūksta inžinierių, technologų, biotechnologų, medikų, slaugytojų, informacinių technologijų specialistų. Todėl nuosekliai, nedarydami kokių nors staigių pakeitimų, kasmet po 5-7 proc. didiname finansavimą toms specialybėms, kurių aiškiai trūksta. Manau, tokius sprendimus padės priimti Lietuvos specialistų kvalifikacijų žemėlapis. Jei mums pavyks susieti žmogaus diplomą, mokymosi įstaigą, "Sodros" (ar darbo biržos) duomenis ir specialisto pradinę poziciją, jo darbo užmokestį bei karjeros kilimą per penkerius metus, galėsime be jokių išankstinių nuostatų, išvengdami bet kokio asmeniškumo, pasakyti, pavyzdžiui, kad tos specialybės, kurią rengia tas universitetas, absolventai įsidarbino tik 30 proc., o ir tie dirba ne pagal specialybę ir uždirba tik minimalią algą. Tai iš karto sustatys viską į savo vietas.

Konkuruojant globalioje rinkoje

- Jau seniai kalbama, kad Lietuvoje ne tik per daug aukštųjų mokyklų, bet ir ne visose studijų kokybė pakankamo lygio, kai kurios programos dubliuojasi. Ar bus kas nors daroma ta kryptimi?

- Nebijau pasakyti, ir jau patys rektoriai pripažįsta ne visai viešose diskusijose, kad turime per daug viena kitą dubliuojančių aukštųjų mokyklų. Pertvarkos strategija, kurią parengė ankstesnis ministras Gintaras Steponavičius, buvo padėta į stalčių. Mano vertinimu, planas parengtas labai neblogai, tačiau turi pribręsti ir politinės jėgos, ir pati visuomenė, kad jį įgyvendintų. Manau, kad taip ir bus: Lietuvoje turėsime tris universitetus arba jų konglomeratus. Kitaip nesugebėsime išlikti konkurencinėje kovoje su kitų šalių universitetais. Mokslo ir studijų rinka yra globali. Žinoma, kiekvienas universitetas nori išlikti. Suprantamas ir prisirišimas prie savo Alma mater. Universitetų darbas - ir tam tikras finansinis interesas uždirbti pinigų. Jungimosi procesui trukdžių tikrai daug, bet reikia laiko. Per naująjį Mokslo ir studijų įstatymą bandysime padaryti taip, kad universitetai, bent jau esantys viename mieste, maksimaliai nedubliuotų vieni kitų programų. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto prioritetas yra technologijos, ir jis neturėtų imtis muzikos problematikos, socialinių mokslų, edukologijos ar kitų dalykų. Lygiai taip pat dėl Vytauto Didžiojo ir nemažai Vilniaus universitetų. Jei mums pavyktų aptarti universitetų kryptis, manau, kad tai būtų vienas žingsnių, palengvinančių kalbą apie universitetų jungimąsi ateityje.

- Kokių prioritetų bus laikomasi artimiausiais metais?

- Svarbiausias dalykas bus susieti studijas, mokslą ir jau sukurtą prabangią, brangią ir sunkiai išlaikomą infrastruktūrą. Turiu omenyje slėnius. Visi universitetai, priimdami slėnių projektus, įsipareigojo neprašyti pinigų nei iš valstybės, nei iš kur kitur tiems slėniams išlaikyti. Aišku, patiems universitetams bus sunku, bet tam ir yra slėniai, kad pritrauktų verslą, mokslinius tyrimus, konkuruodami ir globalioje rinkoje, ir Lietuvoje. Pradžioje tikrai padėsime: ir per "minkštuosius" projektus, ir įsigyjant doktorantų, skirdami finansavimą podaktarinių studijų vietoms, pritraukiant lietuvių išeivijos mokslininkus grįžti į Lietuvą, kompensuodami jiems pajamų skirtumą. Tačiau valstybė tikrai nebus pajėgi ilgesnį laiką išlaikyti visų sukurtų infrastruktūrų, ir tokio didelio reikalo iš tikrųjų nėra.

Dėl studijų programų bandome įvesti tokias nuostatas, kad jos neturėtų vykti ten, kur susirenka du trys studentai. Universitetui labai sunku išlaikyti tokią grupę. Vengiant patirti finansinių nuostolių, aukojama studijų programos kokybė, pavyzdžiui, jungiant su kitais srautais, mažinant paskaitų. Reikalavimas, kad programos būtų rentabilios, nebus sutiktas džiaugsmingai, bet tai turime daryti dėl studijų kokybės. Studentai galbūt persiskirstys šiek tiek tarp programų, tarp universitetų, ir dėl to neturėtų būti prarasti visoje sistemoje.

Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas 2016 metais jau ir matematika bus privalomas dalykas. Taip pat diskutuojama, jog reikėtų įvesti abitūros formulę, kad būtų aišku, kas yra baigtas bendrasis išsilavinimas. Kol kas privalomai laikomas tik lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis egzaminas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"