Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Darbdaviai laukia švietimo reformų

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje jaunimo nedarbo problema yra viena opiausių. Darbdavių teigimu, nors Lietuvos jaunimas yra kompetentingas, jie vis dar susiduria su netinkamu jaunų žmonių pasirengimu darbo rinkai, tad vienas svarbiausių vaidmenų sprendžiat šią problemą tenka švietimo sistemai. 

Ekspertai tvirtina, kad darbo problemai išspręsti užtektų vos kelių švietimo reformų. Pirmiausia, jau mokyklos suole vaikams reikėtų pasakoti, ko šiandien reikalauja darbo rinka, keisti profesinių mokyklų mokymo metodiką ir studijų programas, motyvuoti abiturientus rinktis informacinių technologijų ir tiksliųjų mokslų studijų kryptis.

„JAV ir Jungtinėje Karalystėje vaikai apie darbo rinką, jos tendencijas supažindinami jau mokykloje nuo pačių žemiausių klasių, tokia tradicija ten vyrauja jau seniai. Mes Lietuvoje su mokiniais apie tai pradedame kalbėtis tik kokioje 11–12 klasėje, o kartais tik universitete pirmaisiais studijų metais. Tai yra labai svarbi sritis, kurioje mes vis dar atsiliekame“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studijų direktorė Gintarė Aldonytė.

Pasak jos, vienareikšmiškai teigti, kad pagrindinės ir aukštosios mokyklos nieko nedaro ir paruošia absoliučiai netinkamus žmones darbo rinkai, negalima. Universitetai studentams suteikia galimybes atlikti praktikas užsienyje, didelėse ir gerą vardą turinčiose įmonėse ar organizacijose, rengiami įvairūs projektai, studentai gali užmegzti svarbias pažintis, ryšius su darbo rinkos atstovais. Tačiau pasak G. Aldonytės, patys studentai esą dažnai pasiima ne viską, ką suteikia universitetas, todėl ir išeina į darbo rinką neturėdami pakankamai žinių.

„Lietuvoje studentai sugeba labai greitai įsidarbinti, dar mokydamiesi universitete. Ilgainiui darbą pasidaro sunku suderinti su mokslais ir studentas arba baigia universitetą tik tiesiog, kad baigtų, nepilnai dalyvauja akademinėje veikloje, arba jį meta. Nors ir turi darbą, dažnai neatitinkantį jo studijuojamos specialybės universitete, tačiau taip ir lieka neįgavęs pakankamai žinių ar įgūdžių, kuriuos suteikia tik universitetas“, – savo mintimis dalinosi G. Aldonytė.

Trūksta kūrybiškumo

Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos ekspertė Erika Tauraitė pastebi, kad dažnai darbdaviai sako, jog ką tik į darbo rinką įžengę švieži studentai nemoka pritaikyti įgytų žinių darbe. Šią problemą esą lemia mokyklų mokymo metodika.

„Mokyklose vaikai tik mokomi klausytis, jie yra mokomi mokytojo, bet nežino ir nėra mokomi, kaip mokytis patiems, kaip žinias pritaikyti realiame gyvenime ar darbo rinkoje. Universitete viskas kartojasi. Įmonių vadovai taip pat pastebi, kad jauni žmonės turi daug techninių žinių ir įgūdžių, tačiau jiems labai trūksta gebėjimo dirbti komandoje ir vadinamųjų asmeninių įgūdžių (angl. soft skills), į kuriuos įeina socialiniai, komunikaciniai įgūdžiai, charakterio savybės, kūrybiškumas“, – teigė E. Tauraitė.

Ji pridūrė, kad studentai turėtų mokėti ir daugiau užsienio kalbų, nes anglų kalbos globalioje darbo rinkoje, ypač verslo sektoriuje, tikrai nebeužtenka. E. Tauraitės teigimu, daug Skandinavijos šalių, Vokietijos įmonių nori investuoti Lietuvoje ir gali suteikti jaunimui geras darbo sąlygas, tačiau retas Lietuvos jaunuolis moka vokiečių ar Skandinavijos šalių kalbas.

Potencialas profesinėse mokyklose

Nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus asociacijos „Infobalt“ prezidento Tomo Vitkaus manymu, šiuo metu informacinių technologijų (IT) sritis yra viena perspektyviausių ir daugiausiai darbo vietų siūlanti ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pasak jo, visos darbo sritys yra skaitmeninamos ir IT specialistų paklausa ateityje tik didės.

T. Vitkus džiaugėsi, kad šią tendenciją po truputį pradeda matyti ir mūsų valstybė. Šiemet valstybė padidino IT studijų finansavimą universitetams ir pasirenkančių IT studijas studentų padidėjo net 10 proc. Tačiau anot T. Vitkaus, IT specialistų trūkumas Lietuvoje labai didelis – IT srityje būtų galima įdarbinti dvigubai didesnį skaičių specialistų nei jų yra ruošiama Lietuvos universitetuose.

„Mes tikrai nesiskundžiame IT specialistais, kuriuos išugdo universitetai. Jie labai kompetentingi, turintys daug žinių, atsakingi. Tačiau, kai kuriose IT srityse jie yra net per geri, jei galima taip pasakyti. Kai kuriose IT srityse reikia specialistų turinčių pagrindinių programavimo ar kompiuterinių programų įdiegimo žinių. Todėl IT specialistus galima ruošti ir profesinėse mokyklose“, – savo mintimis dalinosi T. Vitkus.

Jis pridūrė, kad neseniai su viena profesine mokykla sukūrė 10 mėnesių IT studijų programą, kurią baigęs studentas jau gali dirbti IT srityje. T. Vitkaus teigimu, profesinės mokyklose yra daug potencialo ne tik ruošti IT specialistus, jose reikia mokyti jaunimą modernesnių, šiuolaikinių profesijų, kurių reikalauja globali darbo rinka.

„Lietuvos švietimo sistema tikrai nesugeba padėti jaunimui tikslingai pasirinkti specialybę ir būsimą karjerą, neatsižvelgiama į darbo rinką. Mes turime per daug jaunų žmonių įgijusių socialinių mokslų diplomą. Turime skatinti rinktis tiksliuosius mokslus. Lietuvoje situacija dabar tokia, kad žmogus prasimoko ketverius metus, dažniausiai baigia socialinius mokslus ir tada yra perkvalifikuojamas“, – pasakojo E. Tauraitė.

Jos manymu, perkvalifikavimo programų spektras turi būti didesnis ir jas įgyvendinti turi ne tik Lietuvos darbo birža, tam gali pasitarnauti ir profesinės mokyklos. E. Tauraitė pabrėžė, kad žmonės vis dažniau rinksis perkvalifikavimą, ir ši tendencija tik didės ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kadangi darbo rinka, verslas keičiasi labai greitai ir reikalauja naujų įgūdžių ir žinių. Suaugusiems žmonėms turi būti suteikta galimybė bet kada pakeisti turimą profesiją ir pradėti naują karjerą, todėl švietimo sistema turi užtikrinti ir mokymosi visą gyvenimą galimybes.

Turintys didelių lūkesčių

UAB „Nestlé Baltics“ personalo vadovė Diana Kundrotienė teigė, kad jų įmonė nuolat sulaukia daugybės gyvenimo aprašymų ir ieškančiųjų darbo, tad jaunų darbuotojų trūkumo nejaučia. Atvirkščiai, į darbo pokalbius ateina jauni, neseniai studijas baigę, dažnai jau praktinės patirties įgiję ir kompetentingi žmonės. Tačiau anot jos, labai dažnai susiduriama su labai dideliais jaunuolių lūkesčiais.

„Jauni nori labai didelio atlyginimo, ir nori gauti tą didelį atlyginimą iškart vos pradėję dirbti. Taip pat yra ir su karjera, jie nori karjeros čia ir dabar. Dažnai reikia pabrėžti, kad susikurti karjerą prireikia ne vienų metų“, – sakė D. Kundrotienė.

G. Aldonytės manymu, dideli lūkesčiai yra labai normalu, nes juos dažnai sukuria pati darbo rinka. Jaunimas mato, kokios kompanijos investuoja į Lietuvos darbo rinką, žino, kokius atlyginimus ir perspektyvas jos siūlo, tad į jas ir keliauja turėdami didelių lūkesčių.

Visgi ekspertų teigimu, būtent didelių lūkesčių turintys jauni žmonės turi ir daug motyvacijos, nori daug pasiekti, jaučia atsakomybę, yra labai darbštūs.

„Geriau turėti didelių lūkesčių, negu jų visai neturėti. Mums tai patinka ir mums reikia motyvuotų, svajonių ir lūkesčių turinčių darbuotojų. Mums tikrai nenaudingi tie, kurie nieko nenori ir nieko nesitiki“, – sakė T. Vitkus.

E. Tauraitė taip pat mano, kad jaunam žmogui turėti didelių lūkesčių yra normalu, o toks darbuotojas yra labai naudingas darbo rinkoje. Tačiau pasak jos, svarbu, kad į tokį jaunuolį darbdavys pažiūrėtų labai atsakingai ir neskubėtų jo „nuleisti“ ant žemės.

Ekspertai savo įžvalgomis ir pasiūlymais, kaip mažinti jaunimo nedarbą dalinosi lapkričio 15 dieną ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vykusioje viešoje diskusijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"