TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Darbdaviai nori dalyvauti profesiniame mokyme

2006 10 06 0:00
Vyriškų profesijų specialistų visada reikės.
Richardo Kybarto nuotrauka

Šalies ūkyje vis labiau stinga kvalifikuotų darbininkų, o profesinio mokymo įstaigos nespėja ir nesugeba patenkinti didėjančio poreikio. Situacija darosi vis sudėtingesnė. Šiemet į tai dėmesį atkreipė ir Valstybės kontrolė.

Gegužę Valstybės kontrolė, įvertinusi Specialistų rengimo programą, konstatavo, kad per pastaruosius penkerius metus buvo numatyta kasmet suteikti profesinę kvalifikaciją 15-16 tūkst. moksleivių. Tačiau profesinės mokyklos neparengė planuoto skaičiaus darbininkų.

Kaip padidinti prestižą

Kiekvienais mokslo metais dėl blogo pažangumo, nusivylimo pasirinkta specialybe, įsidarbinimo nebaigus mokyklos, emigracijos, šeimyninių aplinkybių, šaukimo į privalomąją karinę tarnybą ir kitų priežasčių mokyklų nebaigia kas septintas moksleivis. Mokykloms dažnai nepavyksta sudaryti darbo rinkoje paklausių, bet tarp moksleivių nepopuliarių specialybių mokymo grupių.

Kaip rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje, pavyzdžiui, šaltkalvius pasirengusios mokyti septynios mokyklos, o moko tik trys. Auditorių nuomone, sumažinti "nubyrėjimą", pakelti darbininkų profesijų prestižą galėtų išplėtota ir efektyvi profesinio orientavimo sistema. Ji padėtų moksleiviams geriau pasirinkti mokymo įstaigas ir darbo rinkoje paklausias profesijas. Tačiau profesinio orientavimo strategijos įgyvendinimas stringa, daugelis numatytų darbų atidėti 2-3 metams.

Permainos vėluoja

Iki šiol nesukurta bendroji profesinio mokymo kokybės sistema. Praėjusiais metais nebuvo parengtas nė vienas planuotas profesinio rengimo standartas. Auditoriai nustatė, kad nėra vienodų minimalių reikalavimų praktinio mokymo bazėms. Jos įvairiose mokyklose labai skiriasi. Mokyklos pačios rengia profesinio mokymo programas, todėl dažnai apsiriboja savo galimybėmis, nenurodoma, kokie įrenginiai, įrankiai, medžiagos bus naudojama mokant, arba į mokymo literatūros sąrašus įtraukiami prieš keliasdešimt metų išleisti vadovėliai.

Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, profesinio mokymo sistemą būtina tobulinti, ji turi labiau atitikti jaunimo ir darbdavių poreikius. Tačiau permainų laukti teks greičiausiai ne vienus metus. Todėl vis dažniau iniciatyvos imasi patys potencialūs darbdaviai.

Darbdaviai pažymi, kad moksleivių praktinis parengimas nepakankamas, nes mokykloms stinga medžiagų, įrankių, individualių saugos priemonių. Švietimo ir mokslo ministerija nenumatė lėšų praktinio mokymo bazėms kurti ir atnaujinti.

Beje, pateiktose rekomendacijose Valstybės kontrolė pasiūlė konkrečių priemonių trūkumams šalinti. Siūloma efektyviau panaudoti skirtingų žinybų pavaldumui priskirtas profesinio mokymo bazes, sparčiau atnaujinti jas šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis.

Naujos galimybės

Kaune nuo 1969-ųjų veikia Mechanikos mokykla. Šiuo metu joje mokosi 545 moksleiviai. Mokykla turi puikias tradicijas ir reputaciją, deja, kaip ir daugelis profesinio mokymo įstaigų, apgailėtinos būklės, tiesiog moraliai pasenusi.

Nauja galimybė Kauno mechanikos mokyklai buvo suteikta nuo spalio 1 dienos, kai ji tapo viešąja įstaiga, o jos steigėju ir dalininku - koncernas "Achemos grupė". Jam priklausančių bendrovių "Iremas" ir "Sienojus" pastangomis mokykloje šiemet sukomplektuotos 2 mokymosi grupės iš Jonavos jaunimo. Atsirado galimybė pakviesti dar kelias dešimtis vyriškomis profesijomis susidomėjusių jaunuolių dar šiemet prisidėti prie jų. Taigi darbdaviai pradeda tiesiogiai bendrauti su savo būsimais darbuotojais nuo pirmų jų mokymo dienų. Naujas mokymo įstaigos statusas, pasak mokyklos direktoriaus Juozo Čekanavičiaus, suteikia galimybę operatyviai ir tikslingai spręsti ūkinius klausimus, atnaujinti pasenusią mokymo bazę, kuri dabar atsilieka mažiausiai 20 metų.

"Argi galima parengti šiuolaikinius reikalavimus atitinkantį kvalifikuotą darbininką, jei jis tikrą, ne muziejinę, techniką pamato tik atėjęs į gamybą?" - retoriškai klausia direktorius.

"Achemos grupės" personalo ir administravimo grupės direktorius dr. Eugenijus Nazelskis kalbėdamas su Kauno mechanikos mokyklos mokiniais pirmiausia pabrėžė, kad "problema yra ne žmonės, o specialistai". Būtent jų dabar ypač trūksta. Pasak Nazelskio, ši mokykla - viena iš nedaugelio Lietuvoje - šiemet sugebėjo sukomplektuoti grupes ir yra išskirtinė pirmiausia savo itin rimtomis, vyriškomis specialybėmis, kurios garantuoja jaunimui patikimą ateitį.

"Achemos grupės" grupės atstovas gausiai susirinkusiems vaikinams pabrėžė mokslo svarbą ir ragino jaunimą likti dirbti Lietuvoje. Statistika rodo, kad tik 50 proc. baigusiųjų profesines mokyklas ateina į gamybą. Tačiau įdomus kitas skaičius. Pasirodo, 80 proc. mokinių lieka dirbti tose įmonėse, kuriose atliko praktiką. "Achemos grupės" įmonės jau šiandien pasirengusios, atsižvelgdamos į ateities perspektyvas, rengti darbininkų socialinius paketus, pradeda rengti ir ypač svarbią apgyvendinimo programą, kuri turėtų būti baigta maždaug po metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"