TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Darbo rinkoje paklausą turi gerumas

2012 11 20 6:00
Net gavęs neigiamą atsakymą žmogus jausis geriau, jei su juo buvo gražiai elgtasi./Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiuolaikiniame pasaulyje gauti gerą darbą ir padaryti karjerą darosi vis lengviau tiems, kurie, be profesinių įgūdžių, pasižymi ir gerumu. 

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų ieškantys "galvų medžiotojai" teigia, kad geras žmogus prisideda prie gero kompanijos įvaizdžio, todėl jos veikla tampa sėkmingesnė. Vis dažniau įmonių portaluose, kur skelbiamos laisvos darbo vietos ir vardijama, kokie kvalifikacijos reikalavimui keliami darbuotojui, be kitų pageidaujamų kandidato savybių, nurodomas ir geras būdas. Tiesa, kol kas daugiausia gerumo tikimasi iš žmonių, kuriems teks dirbti su vaikais - tai darželių auklėtojos, slaugės, mokytojai, gydytojai. Frazė "gerumas, meilė vaikams" tampa būtina darbo skelbimuose. Tačiau gerumas vis dažniau pabrėžiamas ir ieškant žmonių, kuriems reikės aptarnauti klientus - pardavimo vadybininkų, pardavėjų, priėmimo skyrių darbuotojų. Net direktoriaus jau ieškoma ne tik turinčio naujų idėjų, bet ir gero žmogaus. Žodžiai "geras, "dvasinis gerumas", "gero būdo ir tvarkingos išvaizdos", - būtent tokias būsimų darbuotojų savybes norėtų matyti darbdaviai.

"Gerumas - tai tokia savybė, kurią sunku išmatuoti ir įvertinti pasikvietus pretendentą į pokalbį. Tačiau ji labai greitai išryškėja žmogui pradėjus dirbti, - aiškino Los Andžele esančios kompanijos "HeadHunter" rinkodaros direktorė Alison Ringo. - Dabartinėje darbo rinkoje "gerumas" darosi vis paklausesnis todėl, kad "tokie žmonės visą bendrovę padaro geresnę, o bendrovė, kurioje tvyro gerumo atmosfera, savo klientams ir partneriams sukelia daugiau teigiamų emocijų, kurių mums taip trūksta kasdieniame gyvenime ir kurių visi žmonės nesąmoningai siekia. Todėl žodis "gerumas" vis dažniau tampa ir sėkmės sinonimu."

Japonų psichologai, vadovaujami Keiko Otake, atlikę tyrimus padarė išvadą, kad kuo daugiau gerų poelgių žmogus padaro, tuo jis pats geriau jaučiasi. Mokslininkai teigia, kad tie, kurie paslaugumą,

pasirengimą padėti, dėkingumą, švelnumą ir kitas geras savybes rodo bendradarbiams, ne tik optimistiškiau žvelgia į pasaulį, bet ir fiziškai jaučiasi geriau, gyvenimas jiems atrodo harmoningesnis.

Savo ruožtu Mičigano universiteto mokslininkai įsitikino, kad geri žmonės rečiau serga, ilgiau būna darbingi ir ilgiau gyvena. Penkerius metus stebėdami sutuoktinių poras jie padarė išvadą, kad sutuoktiniai, nuolat rodantys, kad rūpinasi vienas kitu, serga du kartus rečiau. Tas pats ir dėl darbo santykių. Darbuotojas, kuris nuolat jaučia, kad juo rūpinamasi, kad visuomet sulauks pagalbos ar patarimo, ir pats rodo, jog pasirengęs padėti kolegoms, ir padaro gerokai daugiau, o bendrovė džiaugiasi didesniu darbo našumu.

Savo ruožtu Harvardo universiteto psichologai Joshua Greene'as, Johnas Hazelis ir Davidas Randas atlikę tyrimą priėjo prie išvados, kad gerumas pasireiškia ir priimant greitus sprendimus. Tie žmonės, kurie linkę spręsti greitai, yra daug mažesni savanaudžiai, nei ilgai mąstantieji. Tai, kad greitai priimamas sprendimas, rodo, kad darbuotojui pirmiausia rūpi bendrovės interesai, o kai jis lėtai galvoja, paprastai nepamiršta ir savęs. Įgimtą egoizmą prislopina geranoriškumas ir spontaniškumas.

Šalutinis gerumo efektas - "pasitenkinimo" hormono susidarymas. Kai žmogus padeda kitiems, jo smegenys gamina daugiau endorfinų, kurie žinomi kaip geriausia natūrali priemonė nuo skausmo. Be to, endorfinai, turi raminamąjį poveikį, neutralizuoja streso, kurio vis daugėja darbe, pasekmes, palengvina depresiją. Žmogus, pasirengęs padėti kitam, lengviau prisitaiko prie aplinkos, net kai ji jam neatrodo labai draugiška. Be to, darbuotojas pakiliau jaučiasi, nes padidėja hormono serotino, kuris reguliuoja mūsų nuotaiką, gamyba.

Gerumo įtaka buvo įvertinta dar praėjusio amžiaus pabaigoje, kai 1998 metais lapkričio 13-oji buvo paskelbta Pasauline gerumo diena ("World Kindness Day"). Būtent tą dieną Tokijuje prasidėjo pasaulinė konferencija už gerumą. Joje dalyvavo Australija, Kanada, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Singapūras ir Tailandas. Vėliau prie šių prisidėjo ir kitos valstybės. Deja, Lietuvoje, gerumas dar nėra pakankamai vertinamas priimant žmogų į darbą. Paprastai net nesistengiama išsiaiškinti, ar jis yra gero būdo, o kartais pirmenybė net teikiama agresyviam žmogui, nes manoma, kad tai būtina sėkmės sąlyga.

worlddialoque.org, news.harvard.edu, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"