TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Dėl klimato kaitos plinta pasėlių kenkėjai

2013 09 02 16:22
inhabitat.com nuotrauka

Naujausias tyrimas rodo, kad klimato kaita padėjo augalų kenkėjams ir ligoms išplisti visame pasaulyje, praneša BBC. Ekseterio ir Oksfordo universitetų mokslininkai nustatė, kad augalų kenkėjai juda vidutiniškai dvi mylias (tris kilometrus) per metus ir buvo aptikti tose srityse, kuriose anksčiau jiems buvo per šalta veistis. Tyrimas paskelbtas žurnale "Nature Climate Change".

Manoma, kad šiuo metu nuo 10 iki 16 proc. pasaulio pasėlių yra prarandama dėl ligų protrūkio. Mokslininkai įspėja, kad dėl kylančios pasaulinės temperatūros padėtis gali dar pablogėti.

"Pasaulinė maisto sauga yra vienas svarbiausių iššūkių, kurie iškils per ateinančius kelis dešimtmečius, - sakė tyrimui vadovavęs dr. Danas Bebberis iš Ekseterio universiteto. - Mes tikrai nenorime, kad pasėlių būtų prarandama daugiau nei yra visiškai neišvengiama dėl kenkėjų ir ligų sukėlėjų."

Pasaulinės prekybos keliais

Mokslininkai išnagrinėjo per pastaruosius 50 metų surinktus duomenis apie 612 augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų iš viso pasaulio. Jie apėmė grybelius, pavyzdžiui, kviečių rūdis, naikinančias derlius Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje; taip pat vabzdžius, pavyzdžiui, ėdriuosius kalnų pušų vabalus, žudančius medžius JAV, bei bakterijas, virusus ir mikroskopines kirmėles nematodus.

Kiekvieno organizmo paplitimas buvo skirtingas. Kai kurie drugeliai ir vabzdžiai plito greitai, maždaug 12 mylių (20 km) per metus, o bakterijų rūšys judėjo lėtai, tačiau vidutiniškai kenkėjai plito po dvi mylias kasmet nuo 1960 metų.

"Nustatėme jų plitimo slinktį nuo pusiaujo į ašigalius", - paaiškino dr. D.Bebberis. Mokslininkų manymu, kenkėjų ir ligų sukėlėjų judėjimą iš šalies į šalį lėmė daugiausia pasaulinė prekyba žemės ūkio kultūromis. Tačiau organizmai gali išsilaikyti naujose srityse, jei yra tinkamos sąlygos. Tyrėjai įsitikinę, kad būtent klimato atšilimas leido tiems padarams išlikti aukštesnėse platumose. Pasak dr. D.Bebberio, įtikinamiausia hipotezė, kad visuotinis atšilimas sukėlė tokias permainas. Vienas pavyzdžių būtų kolorado vabalai. Panašu, kad atšilimas leido jiems persikelti per Europą į šiaurę, Suomiją ir Norvegiją, kur šaltos žiemos paprastai juos išstumdavo atgal.

Mokslininkai pabrėžė, kad išsamesnė informacija apie tai, kur kenkėjai bei ligų sukėlėjai buvo ir kur išplito, padėjo įvertinti problemos mastą.

"Mums taip pat reikia apsaugoti savo sienas, karantinu gelbėti savo augalus, kad būtų sumažinta galimybė kenkėjams ir ligų sukėlėjams patekti į mūsų žemės ūkio sistemas", - pridūrė dr. D.Bebberis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"