TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Dėl netikro skanumo - į rajumo traukinį

2008 02 06 0:00
Antropologė J.Tutkuvienė norėtų, kad Lietuvai pavyktų išvengti Vakarų patirties.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Lietuviai, ypač vaikai, kol kas yra dar labai gražaus kūno sudėjimo, tačiau užsienio antropologai įspėja, kad tokia buvo ir Amerika prieš 50 metų, o Vakarų Europa - prieš du tris dešimtmečius.

Kaip LŽ pasakojo Vilniaus universiteto (VU) profesorė Janina Tutkuvienė, pasaulio antropologai pastaruoju metu daug dėmesio skiria labai įdomiam reiškiniui - vadinamajam COT (comon optimum taste - bendras optimalus skonis). Paprasčiau tariant - kas visiems vienodai skanu.

Nors kiekvieno žmogaus skonis skirtingas ir priklauso nuo gyvenamo arealo, prisitaikymo, to, ką buvo pratintas valgyti nuo vaikystės, pasirodo, yra visiems žmonėms vienodai skanių medžiagų: jau gerai žinomas skonio stipriklis natrio glutamatas, taip pat beveik visiems vienodai maistą paskaninanti pomidorų pasta ar milteliai ir dar viena mažiausiai tyrinėta medžiaga, pavadinta trumpiniu GABA. Jos visos labai smarkiai veikia pirmiausia smegenis, sotumo ir skonio centrus, dėl to yra tokios skanios visiems, tačiau iškreipia sotumo jausmą. Žmogus, valgydamas labai daug produktų, kuriuose yra tų medžiagų, tiesiog nebepasisotina.

Šeši kibirai mėsos

Pernai rudenį VU Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros surengtoje tarptautinėje konferencijoje vokiečių antropologas prof. Michaelas Hermanussenas supažindino su gana įdomiu darbu. Jis nuskaitė 2 tūkst. maisto produktų etikečių ir visose, ypač labai ilgai galiojančių, pusiau paruoštų, šaldytų produktų, pavyzdžiui, picų ar mėsainių, dominuoja tos trys vadinamajam COT priskiriamos medžiagos.

Jų, pasak prof. J.Tutkuvienės, gauname ir natūraliai. Pavyzdžiui, natrio glutamato yra visuose baltyminės kilmės produktuose. Kai buvo pastebėta, kad ši medžiaga sustiprina skonį, ją pradėta sintezuoti dirbtinai. Skonio stipriklis E621, arba mono natrio glutamatas, jau ir Lietuvoje dedamas į dešras, kumpius, kitus maisto produktus, kad jie būtų skanesni.

"Todėl ir bulvių traškučiai tokie skanūs. Kartą paragavęs, tikrai negali sustoti, tačiau, suvalgęs jų didelį pakelį, žmogus gauna tiek natrio glutamato, kiek jo pasigamintų, tarkim, iš maždaug šešių kibirų mėsos, - pasakojo antropologė. - Tos medžiagos paveikia sotumo centrą taip, kad apnuodija ląsteles ir netenki sotumo. Tautos, seniai mintančios tokiais produktais, pradeda kelti su atsiradusiu rajumu susijusias problemas. Pavyzdžiui, amerikiečiai - vos ne pasaulyje storiausi ir nesustodami valgo, nepaliauja kramtę."

Nebeatlaikius

Įvairios tautos nevienodai atlaiko naujuosius maisto produktus. Pavyzdžiui, antropologas Steavas McGarvey atliko didžiulę studiją apie Samoa gyventojus. Ši Ramiojo vandenyno mažoji valstybė tapo nepriklausoma 1962 metais. Pirmą tyrimą S.McGarvey atliko 1976 metais, pakartojo po 10 metų, o po naujausio tyrimo 2004 metais supažindino su rezultatais.

"Aiškiai matyti, kad Samoa gyventojai visiškai neprisitaikę maitintis tokiu greitu ir kaloringu maistu su priedais, iškreipiančiais mitybos stereotipą, - kalbėjo J.Tutkuvienė. - Jau po 1961 metų jų kūno masės indeksas labai padidėjo, nes pagerėjo gyvenimas, mažiau dirbo, geriau valgė, tačiau nuo 1975 metų, kai šalį užplūdo visi tie naujieji produktai, Samoa gyventojai taip nutuko, kad daugiau nei 50 proc. jų yra II ar III nutukimo laipsnio, serga hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu."

Nebeatlaiko ir kitos tautos, ypač Malaizijos salyne, įpratusios maitintis vaisiais, daržovėmis, jūrų gėrybėmis. Daugybė tautelių pasaulyje badavo ir dabar badauja. Kai kurių organizmas toks, pasak pašnekovės, kad net iš slieko sugebėdavo pasigaminti energijos.

Prie gausaus, koncentruoto maisto labiausiai prisitaikę šiauriečiai.

Šiaurės tautos, kaip pabrėžė pašnekovė, visais laikais valgė gana sunkų maistą. Kaip tik mėsoje ir koncentruotuose pieno produktuose yra daugiausia tų vadinamųjų skaniųjų medžiagų, todėl, pavyzdžiui, švedai, danai, olandai, lietuviai, latviai, estai geriau atlaiko ir naujuosius produktus. Europoje nutukimas pirmiausia plinta Viduržemio jūros šalyse: Graikijoje, Portugalijoje, Italijoje.

Sriuba ir kotletas

"JAV prieš kelerius metus pradėtas didžiulis projektas valstybės lygiu, - pasakojo antropologė. - Iš mokyklų šalinami maisto produktų automatai ir vykdoma savos gamybos maistą propaguojanti kampanija. Ten džiaugiasi, kad jau keliose valstijose atsirado virtuvės mokyklose ir kelios babytės patepliotomis prijuostėmis verda naminę sriubą, kepa, liaudiškai tariant, "katlietus". O pas mus virtuves mokyklose kaip tik stengiasi išnaikinti. Gal tik Lietuvoje ir maisto automatai mokyklose dar neuždrausti. Reikėtų pradėti kampaniją prieš begėdžius politikus, kurie, grynai pelno ir verslo vedami, nori išardyti tai, ką dar turime gera. Visi baigia iššokinėti iš traukinio, į kurį mes dar norime įšokti."

Lietuva, pašnekovės įsitikinimu, galėtų išvengti padarinių, kuriuos patyrė JAV, Vokietija ar kitos Vakarų šalys, kai ten buvo išnaikinti naminio maisto gaminimo cechai ar virtuvės. Lietuviai, ypač vaikai, kol kas yra dar labai gražaus kūno sudėjimo ir turi mažai sveikatos sutrikimų. Užsienio mokslininkai, pamatę mūsų antropologų neseniai baigtos studijos duomenis, patarė stebėti padėtį. Tokia ji buvo JAV prieš 50 metų, o Vakarų Europoje - prieš du tris dešimtmečius.

"Pirmiausia įvyko ūgio akceleracija, - vardijo J.Tutkuvienė. - XX amžiaus viduryje ištįsome nuo geresnių gyvenimo sąlygų. Toliau augti nebegalime, nes yra normalios biologinės įvairovės ribos, todėl mažiau dirbdami ir geriau valgydami pradedame plėstis. Amerikoje apie šią problemą šnekama jau 30-40 metų, Vakarų Europoje ji dabar aktuali. Pamažu ateis ir pas mus, jei visiškai nieko nesiimsime."

Brangus paršelis, kaimiška pieva

Lietuvos kompanijos perėmė iš Vakarų Europos naujausias maisto technologijas, kai ten mokslininkai jau kalbėjo apie jų neigiamą poveikį. Saikingai ir labai retai vartojami tokie produktai nepakenktų, tačiau vien jais maitintis tikrai nepatartina.

"Kita vertus, kiaulėms ir karvėms auginti - taip pat a la aukštosios technologijos. Baigia išnaikinti paskutinę babytę su jos ekologiniu ūkiu. Dar sumokėjo, kad nebelaikytų karvės ir kiaulės, - pasakojo J.Tutkuvienė. - Prisimenu močiutę kaime, triūsiančią nuo ryto iki vakaro. Laikė vieną paršelį ir karvę, tačiau niekur negalėjo išvažiuoti, nes reikėdavo juos pašerti. Žinote, kiek dabar kainuoja taip užauginta mėsa Amerikoje?!"

Praėjusią vasarą antropologės šeima mėnesį gyveno JAV pas prof. Jamesą Baldwiną. Jo apmokytas dirbti su dovanota Lietuvai aparatūra mikrochirurgas Vytautas Tutkus pirmasis šalyje pradėjo artroskopines kelio sąnario operacijas. Prof. J.Baldwinas su žmona ir padėjėja Lucy - pasiturintys šešiasdešimtmečiai ir apsiperka tik vadinamosiose organinio maisto parduotuvėse.

"Toks maistas gaunamas tik natūraliu būdu, be jokių aukštųjų technologijų, - pasakojo pašnekovė. - Ir mėsa tokių paršelių, užaugintų po tris ar keturis, kainuoja jau septynis kartus brangiau, o pieno produktai - dar daugiau. Daržovės pigesnės ir Vakaruose jau yra tokia teorija, kad jos turėtų augti taip pat natūraliai. Žolės aplink augalus ar soduose neturėtų būti pešiojamos, kaip pas mus pasitaiko, vos ne su pincetu."

J.Tutkuvienė prisiminė kolegų namą Vokietijoje. Išeini į kiemą, o ten - kaimiška pieva su piktžolėmis ir smilgomis. Dar stirna tolumoje laksto, į pievą atbėga. Pasak pašnekovės, tikrasis elitas jau suprato, kad apsisuko ratas ir viskas grįžta atgal, tik, aišku, kitu, aukštesniu, lygmeniu.

Antroji banga

Ypač svarbu, kad sveikai maitintųsi vaikai, todėl pirmiausia darželiai ir mokyklos turėtų gauti natūralius produktus. Pasak J.Tutkuvienės, ilgai manyta, kad augimo ir brendimo paspartėjimas, kai vienos kartos užauga didesnės ir bręsta greičiau nei prieš jas buvusios, - teigiamas rodiklis. Pastaraisiais metais mokslinėje literatūroje pasirodo vis daugiau straipsnių, atskleidžiančių akceleracijos sukeltus padarinius. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, akceleracija apogėjų pasiekė aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir sustojo maždaug 1990-2000 metais.

"Baisiausia, kad jau yra pavienių tyrimų, kurie rodo antrąją akceleracijos bangą, - kalbėjo antropologė. - Ją mėginama sieti su ypač nenatūraliu mitybos būdu, kai per augimo laikotarpį vaikas gauna labai daug prastos kokybės produktų. Amerikoje ir toliau vyksta brendimo akceleracija. Prieš kelerius metus ten jau kalbėta, ar nereikėtų patraukti priešlaikinio lytinio brendimo ribą iki šešerių metų juodaodžiams ir septynerių - baltiesiems. Europos mokslininkai savo komentaruose piktinosi, kad ne ribą reikia atitraukti, o žiūrėti, kas vyksta, nes tikrai nėra natūralu, jei pradedama bręsti septynerių metų. Greičiausiai hormoninė maisto tarša yra didelė ir kiti dalykai veikia iškreiptai. Moksliškai įrodytas tik dviejų -keturių konservantų veikimas, o kaip veikia kiti, dar nuodugniai neištyrinėta. Jau pasirodė keli straipsniai, kaip labai ankstyvas brendimas, aukštas ne pagal amžių ūgis, yra susijęs su II tipo cukriniu diabetu, hipertenzija ir ateroskleroze."

J.Tutkuvienė džiaugėsi gana aukštu tėvų sąmoningumu Lietuvoje. Prieš kelerius metus buvo sumanyta išnaikinti darželiuose virtuves, o maistą vaikams organizuotai atvežti. Tėvai pasipriešino, ir procesas buvo sustabdytas.

Apie vyrus ir moteris

J.Tutkuvienė prisiminė, kad baigusi vidurinę mokyklą rinkosi tarp medicinos ir fizikos. Keleriais metais vyresnis brolis Antanas Uršulis, dabar dirbantis IBM Lietuvos atstovybėje, studijavo fiziką, o ji pakrypo į labiau moterišką sritį - pediatriją.

"Moterys protingesnės už vyrus vienose srityse, vyrai protingesni už moteris - kitose. Tiesiog turime tokioje simbiozėje gražiai sugyventi, o ne aiškintis, kuo vieni ar kiti pranašesni. Lygios teisės daryti, ką geriausiai sugebame, o ne kovoti už tai, ko nesugebame, - kalbėjo pašnekovė. - Nesutinku, kad vyrai turi auginti vaikus. Yra pavyzdžių, kai užaugina, bet - iš bėdos. Vyrui motulė gamta to neskyrė, o moteris nuo kiekvieno vaiko krepštelėjimo pašoks: gal atsirūgo, atpylė ir užspringo. Nebūsi šalia, ir žus tavo vaikas."

VU Medicinos fakulteto pediatrijos trečiakursė J.Tutkuvienė (tada Uršulytė) atsitiktinai buvo paskirta atlikti praktiką Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedroje. Jos vedėjas tuometinis fakulteto dekanas prof. Salezijus Pavilionis studentei skyrė sudaryti koreliacinę moterų, turinčių klimakterinių reiškinių, matricą. Stropuolė, nuo pirmo kurso neturėjusi nė vieno penkiabalės sistemos ketverto, dvi krūvas anketų, skirtų mėnesiui, apdorojo tą pačią dieną iki išnaktų. Priblokštas profesorius davė dar darbo, o po dviejų savaičių pasiūlė būti jo mokslininke.

Jaunoji mokslininkė rinko naujus menopauzės duomenis ir pati apklausė maždaug 500 moterų. Penktakursės darbas sąjunginėje olimpiadoje laimėjo pirmą vietą. Šeštame kurse studentei prof. Gintautas Česnys pasiūlė likti katedroje ir atnaujinti vaikų augimo standartus. Prof. S.Pavilionis pritarė, nors manė, jog labiau reikėtų, kad ji būtų gydytoja, nes gerų daktarų, pasak jo, nedaug yra.

Pašnekovė prisipažino, kad norėjo būti tikra gydytoja, tačiau geriausia paskyrimų vieta pirmajai pagal balus buvo Panevėžio apskrities pediatro etatas. Šiaip ar taip, tikro daktariško darbo stacionare nebuvo, o jau mezgėsi ir draugystė su V.Tutkumi. Po metų už jo ištekėjo. V.Tutkus jau dirbo Mikrochirurgijos centre pas prof. Kęstutį Vitkų.

"Labai daug dirbo, kartais po tris paras negrįždavo, net maisto jam veždavau į darbą. O jei aš dirbčiau pediatre ir dar turėčiau budėti, kas vaikus augintų?! - prisiminė tada svarsčiusi J.Tutkuvienė. - Man pirmiausia yra šeima, o paskui - darbas, nepaisant visų lygių teisų ir galimybių."

Katedros vedėją S.Pavilionį pakeitė G.Česnys, o jį - J.Tutkuvienė. Pasak pašnekovės, jei ne tėvų pagalba, nebūtų nei profesorė, nei katedros vedėja. Vaikai tėvų buvo prižiūrėti ir visada karštu maistu pamaitinti, todėl ji galėjo daugiau dirbti.

Dvidešimtmetė dukra Rūta studijuoja architektūrą. Sūnui Jonui - 14 metų. Kai Rūta buvo paauglė, J.Tutkuvienė parašė knygą "Kodėl, kada ir kaip bręstama", leidykla 2000 metais išleido ją pavadinimu "Mergaitei ir jos mamai". Antropologės įsitikinimu, pas mus trūksta tokios literatūros, tad ji į knygą sudėjo ir savo tyrimus, ir širdį. Dabar mokslininkė ketina pakartoti leidimą, truputį atnaujintą ir galbūt kitu aspektu parašytą - berniukams. Knyga bus skirta sūnui Jonui, ir ne tokia stora kaip ankstesnė, 448 puslapių, o perpus plonesnė, nes vyrams reikia kalbėti konkrečiai ir glaustai.

Kas gražu ir sveika

"Nuo evoliucijos pradžios moterims buvo skirta gimdyti, o vyrams medžioti ir parnešti maisto. Per šimtus tūkstančių metų atsirinkta, kokių formų moterys gali geriau gimdyti, išsikristalizavo ir grožio standartai, - kalbėjo antropologė. - Grožis buvo tai, kas naudinga ir sveika, kol žmonės iš didelio rašto neišėjo iš krašto. Kai pradėjo geriau gyventi, atsirado tokių dalykų, kurių tik žmogus gali prisigalvoti."

Biologijos požiūriu, pasak pašnekovės, visiškas absurdas, kad moteris turi būti labai aukšta ir liesa. Gamta užprogramavo taip, kad moteris, ypač tam tikrose vietose, turi turėti riebalų. Vyras jų gali ir neturėti. Moterims pavojinga, kai riebalai kaupiasi ant liemens ir viršutinės kūno dalies, nes tai vyriškas tukimas, o platūs klubai, storos šlaunys, rankos nesusiję su jokiomis patologijomis. Jei moteris pakliūtų į nepalankias sąlygas, turėtų iš ko apsaugoti save ir palikuonį.

"Jei moteris labai liesa, kūnas supranta, kad ji yra paliegusi, todėl pirmiausia sustabdo vaisingumo funkcijas, - sakė mokslininkė. - Išnyksta mėnesinės, nes tokios moterys negali gimdyti. Tik kai atgaunamas kritinis svoris, grįžta ir ta funkcija. Gamtos viskas taip gražiai sutvarkyta, tačiau žmogus pradeda kvailai kištis. Mados magnatai turbūt net nesupranta, ką propaguoja. Toks verslas išplėtotas, kad sustabdyti neįmanoma."

Judėjimas prieš propaguojamą liesumą tik prasideda labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Nežinia, kada iki mūsų ateis. Optimistiškai nuteikia mokyklinio amžiaus vaikų požiūrio į savo kūną tyrimų rezultatai. 2000-2001 metais, pasak J.Tutkuvienės, padėtis buvo labai prasta, o pastaruoju metu matyti teigiamų tendencijų. Kur kas supratingesnės darosi vyresnės paauglės. Kita vertus, mažiukai įtraukiami.

"Pavyzdžiui, aštuonerių metų mergaitėms nepatinka jų šlaunys, nes, matote, storos. Ir krūtinė, savaime suprantama, nepatinka, nors jos dar net nėra, - pasakojo antropologė. - Prieš septynerius aštuonerius metus tokio amžiaus mergaitės dar nelabai ir suprasdavo, ko jų klausia, o dabar labai susirūpinusios savo figūra, nes priviso tokios neteisingos pakraipos žurnaliūkščių, skirtų būtent tokio amžiaus vaikams. Žiniasklaida, filmai, internetas. Niekas nesvarsto žalos, daromos mentalitetui, o juk ji žeidžia kur kas labiau nei fiziniai dalykai."

2002 metų tyrimo duomenimis, mokyklinio amžiaus berniukų ir mergaičių vidutinis kūno masės indeksas buvo normalus. Dominavo liesumas ir ypač liesos buvo mergaitės. Berniukų kūno masės indeksas per 20 metų beveik nepasikeitė, o mergaičių sumažėjo.

Šiemet tyrimas kartojamas ir antropologė neabejoja, kad duomenys pasikeis storumo link. Dabar nutukimo kreivėje tik apie 0,2 proc. vaikų. Iš viso pasaulio kreivės matyti, kad mūsų vaikai ir bręsta vėlai. Anksčiausiai - JAV juodaodės mergaitės. Jos yra ir labiausiai nutukusios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"